Reklama 2

Smagu

Nepastebimai atėjo rugsėjo vidurys, o nauja savaitė prasidėjo vasariškai šiltais ir maloniais orais. Toks pat puikus oras praėjusį savaitgalį leido žmonėms pasimėgauti ir pasidžiaugti saulės spinduliais šalia savo namų ar išvykti kur nors, šiek tiek tolėliau, kad ir į Platelius. Čia pilna neišrankių turistų, kurie mėgsta po apylinkes pasivažinėti dviračiais, paplaukioti jachtomis arba užlipti ant apžvalgos bokšto ir iš aukštai pasigrožėti lietuviška gamtos panorama.

Lekiančios dienos

1430 m. rugsėjo 8 d. turėjo ir galėjo tapti viena didžiausių švenčių – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo iškilmės. Karūnacija neįvyko, nes lenkai sulaikė iš Vokietijos gabenamą karaliaus karūną, o pats Vytautas mirė spalio mėnesį. Karūnos likimas iki šiol nežinomas ir istorikams telieka spėlioti, kas galėjo nutikti su šia istorine relikvija.

Nėra karūnos, nėra ir šventės! Nebent kita, religinė. Rugsėjo 8-oji – Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Prasideda atlaidai Šiluvoje.

Rudens šlamėjimas

Štai ir atėjo tas metas, kai, nori nenori, bet vasara sako „sudiev“. Tačiau jeigu pavasaris ir vasara prasideda labiau siautulingai, tai ruduo šiuo atveju atrodo žymiai kukliau. Kažkaip pamažu ir nepastebimai išskrenda paukščiai, o vasaros karščių nualintas rūbas pamažu puošiasi gelsvais ir rausvais atspalviais. Rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, išlydėjome baltuosius gandrus. Sakoma, kad šiemet jų migracija prasidėjo gana anksti. Porų nesukūrę ir nesubrendę gandrai išskrido dar rugpjūčio pradžioje, o kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galime pamatyti tik pavienius paukščius, retkarčiais – didesnius pulkus, pro Lietuvą į žiemavietes skrendančius iš savo perėjimo vietų.

Vasaros aidas

Vyresniosios ir vidurinės kartos žmonės gerai prisimena 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Arūno Žebriūno sukurtą kino filmą „Paskutinė atostogų diena“, kuris pasaulyje labiau žinomas kaip „Mergaitė ir aidas“. Be jokios abejonės, šis filmas yra vienas gražiausių lietuvių lyrinio poetinio kino pavyzdžių ne apie suaugusius, bet apie vaikus ir vaikystę.

Žolinės galia

Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė – Lietuvoje švenčiama rugpjūčio 15 d. Iš amžių glūdumos atėjusi Žolinė buvo žinoma jau pagonybės laikais. Senovės baltai dar žiloje senovėje šią šventę skyrė didžiajai deivei gimdytojai Ladai ir jai aukodavo užaugusio ir subrendusio derliaus aukas.

Svajonės

Turbūt pamenate seną posakį „Daug norėsi, mažai turėsi“? Gal dėlto dažnas esame įsikalę į galvas, kad pernelyg daug trokšti neverta, nes svajonės retai išsipildo. Bet koks tada būtų mūsų gyvenimas be svajonių, aistros ir norų? Apskritai, ar nieko netrokšdamas žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą? Juk, kai svajojame, prisipildome džiugesio, gėrio ir šviesos. O būna, kad net visiškai netikėti ir mažyčiai pasvajojimai virsta realybe.

Naujienos

Neįmanoma keliais žodžiais apibūdinti praėjusios savaitės. Naujienos iš viso pasaulio ir Lietuvos pylėsi kaip iš gausybės rago. Šioje įvykių sekoje pastebėtas ir Mažeikių kraštas.

Liepos 23 d. vykusioje konferencijoje JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai, priklausantys „Kepler“ misijai, kurios tikslas – ieškoti gyvybei tinkamų planetų prie tolimų žvaigždžių, paskelbė apie „kitos Žemės“ atradimą. Pavadinta „Kepler 452b“ planeta, esanti už 1400 šviesmečių, aptikta JAV kosmoso tyrimų agentūros Keplerio teleskopu, kuris kitų pasaulių ieško nuo 2009-ųjų. Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai – potencialiai uolingaplanetaskrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kai pŽemė aplink Saulę, pranešė NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad joje gali egzistuoti gyvybė, bet ir tuo, kad jos žvaigždė atrodo kaip vyresnė Saulės „pusseserė“, tačiau yra pusantro milijardo metų vyresnė.

Viskas ratu

Mokslininkai, dirbantys CERN laboratorijoje bei atliekantys eksperimentus su Didžiuoju dalelių greitintuvu, praėjusią savaitę paskelbė, jog jiems pavyko atrasti visiškai naują dalelę, pavadintą pentakvarku. Iš pradžių buvo tikima, jog ši dalelė buvo atrasta dar 1964 metais. Tuomet du fizikai – Murray‘us Gellas Mannas ir George‘as Zweigas – bandė įrodyti apie subatominių dalelių (žinomų kaip kvarkai) egzistavimą. Tačiau tam jie tiesiog pritrūko įrodymų.

Vėliau taip pat buvo suformuota nemažai idėjų, tvirtinančių apie pentakvarkų egzistavimą, tačiau visos to meto teorijos buvo paneigtos ir tik dabar mokslininkai iš CERN jau neabejoja, jog jiems galutinai pavyko užfiksuoti bei įrodyti pentakvarko dalelės egzistavimą.

Liepa

Liepos 10-oji  Lietuvojenuo seno žinoma kaip Septyni broliai miegantys, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausrosgrėsmę. Taip pat manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Birželio pabaiga

Šių metų birželis baigiasi gana keistokai. Bendrame planetos chaose ir nežinomybėje nutiko įvairių dalykų. Vieni mums priimtini, kiti – nelabai. Kai ką labai sunku suprasti, o kažkas atrodo netgi kvailai.

Birželio mėnuo sinoptikams tapo tikru išbandymu. Šiluma vis ėjo, bet taip ir neatėjo. Po to ji, dar neatėjusi, pradėjo pamažu trauktis. O šiandien jau sakoma, kad mūsų laukia sausra.

Vasaros saulėgrįža

Pasirodo, ne visi labai džiaugiasi, kad strimgalviais bėga laikas ir gyvenimo dienos. Kur tai matyta, kad dar nepasidžiaugėme šiluma, kaip reikiant nepasilepinome jūroje ar upių vandenyse, o jau vėl turėsime skaičiuoti vis labiau trumpėjančias vasaros dienas.

Vasarossaulėgrįža, vidurvasaris –tai metų laikotarpis, kaiSaulėpasiekia aukščiausią padėtįzenite. Tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties laikmetis. Šiaurės pusrutulyje vidurvasaris būna birželio 20–23 dienomis, o pietų pusrutulyje – gruodžio 20–23 dienomis. Nuo labai senų laikų daugelyje pasaulio kultūrų vidurvasaris pažymimas šventėmis ir apeigomis. Tikima, kad vidurvasario naktis stebuklinga, jos metu galima įgauti mistinių galių, labai dažnai kūrenamilaužai, siekiant atbaidyti piktąsias jėgas.

Skaičiai

Būtų sunku įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu staiga liautųsi egzistuoti skaičiai. Daugybė skaičių, supančių žmoniją kiekvieną dieną, vienaip ar kitaip veikia ir mūsų gyvenimą. Apsidairykime aplinkui – iš visų pusių mus supa skaitmenys, jie jau taip įaugę į mūsų gyvenimą, kad savo laikmetį net vadiname skaitmeniniu amžiumi, o modernias technologijas – skaitmeninėmis. Viskas aplink mus yra skaičių kombinacijos: namų, buto ar laiptinės, telefono, automobilių, kainų, bankų sąskaitų ir kortelių numeriai bei PIN kodai, atstumai ir laikas, pinigų nominalai, istorinės datos, kompiuterinė informacija ir pan. Erdvę matuojame ilgio vienetais, laiką – sekundėmis, minutėmis, valandomis, metais.

Orumas

Orumo sąvoka byloja apie kiekvieno žmogaus unikalumą, jo neįkainojamą vertę ir išskirtinumą.

Orus darbas, kuris užtikrina pakankamas pajamas, saugumą ir socialinę apsaugą, perspektyvas asmeniniam tobulėjimui ir savęs realizavimui. Ori pensija, kuri užtikrina kiekvieno bendruomenės nario senatvės poreikius. Galų gale – orus gyvenimas, kurį mums lemta šioje žemėje nugyventi tik vieną vienintelį kartą. Orumas – tai taip pat moralinių vertybių visuma, reiškianti kiekvienos asmenybės vertingumą. Kaip etikos kategorija jis atspindi žmogaus moralinį santykį su pačiu savimi ir visuomenės santykį su žmogumi. Žmogaus orumas yra tam tikra neliečiamybė kaip ir žmonių susirašinėjimas, intymi gyvenimo sfera, bendravimas ir privatumo išsaugojimas.

Transformacijos

Transformacija yra labai plati sąvoka, tai formos, išvaizdos ar kitų gyvybiškų savybių pasikeitimas, pertvarkymas, patobulinimas. Toks terminas gali būti naudojamas matematikoje, kai tai susiję su matematinių funkcijų pertvarkymu, statistikoje – tai duomenų transformacija, chemijoje - reakcijų virsmai, genetikoje – DNR transformacija, taigi vartojamas terminas įvairiose mūsų gyvenimo srityse.

Siaurėjimai

Gyvenime kiekvienam tenka susidurti su įvairiausiais reiškiniais. Į kai kuriuos visiškai nekreipiame dėmesio, o kartais reaguojame ir vertiname pagal to meto aplinkybes.

Mažeikių miestą į dvi dalis skiria kelios geležinkelio bėgių juostos. Kažkada didžiuliai sąstatai su vagonais šia susisiekimo arterija pirmyn ir atgal kursavo žymiai intensyviau. Kai iš vienos miesto dalies pėsčiųjų taku eini į kitą dalį, tai žiūrint tolyn puikiai matosi, kaip tie bėgiai siaurėja. Moksliškai tai vadinama perspektyva.

Muzika

„Dailininkas tapo paveikslą ant drobės, muzikas tapo ant tylos“ (Leopold Stokowski).

Muzika yra nepaprastas reiškinys, aptinkamas Visatos tolybėse ir įvairiomis savo formomis lydintis žmogų visą jo gyvenimą. Tai unikali ir universali žmonijos kalba. Ji gali akimirksniu užpildyti kūną kosmine energija, dovanodama gerą nuotaiką, pakylėjimą ir jėgų antplūdį. Muzika yra viena didžiausių dovanų, kurią mes, žmonės, gavome šiame pasaulyje. Kaip ir kitos meno formos ji turi galią priversti kažką jausti arba apie ką nors susimąstyti. Muzika galbūt net labiau įtaigesnė nei kuris kitas menas, nes gali pasiekti tą mūsų esybės dalį, kurios nei puikus paveikslas, nei jausminga knyga negali pasiekti. Viena muzika gali pakylėti mūsų jausmus ir mūsų kojos ims šokti, o kita, atvirkščiai, nuramins ar net atneš liūdesį.

Karai

Daugelis Europos ir pasaulio valstybių paminėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70 metų jubiliejų. Žiniasklaida triukšmingai skelbė informaciją, kas vyks į Kremliaus paradą, o kas truputį vėluos. Kai kurių šalių lyderiai atsisakė vykti į Maskvą ir šventimui pasirinko Europos valstybes ar gimtas šalis.

Privalumai

Gamta nepaliauja stebinti. Lauke jau ilgoką laiką laikosi šaltis, bet medžiai ir gamta metė iššūkį – mieste ir pakelėse pražydo įvairiaspalvės gėlės, sudarydamos sąlygas į mūsų namus ateiti vasarai.

O nuosavuose kiemuose ir soduose medžiai „apsirengė“ labai vasariškais prašmatniais apdarais. Tokių spalvų ir atspalvių, ko gero, nėra net vieno žymiausių Lietuvos rūbų kūrėjo J. Statkevičiaus kolekcijose. Bet šitokį gamtos grožį gali pastebėti tik tie, kurie nuolat vaikšto ir tai yra jų didelis privalumas. Ypatingas spalvų grynumas ir skaidrumas būna anksti ryte, o vėliau viskas lėtai susivienodina ir nebetenka žavesio. Tie, kurie į darbus važiuoja valdišku transportu ar nuosavomis mašinomis, negali per savo automobilio langus pastebėti tokio įspūdingo (3D) reginio.

Savitumas

Besiskleidžianti vasara nedrąsiai atveria savo grožį. Ne visi vienodai gali visa tai pamatyti ir bundančia gamta pasimėgauti. Jeigu gyvenate miegamajame kvartale ir nuobodžiame daugiabutyje, to grožio pamatyti tiesiog negalite dėl uždaros ir labai ribotos erdvės. Jūsų rytas ir diena, su retomis išimtimis, prasideda nuolatiniame bendrame triukšme, krebždėjime ir garsų maišalynėje. Kažkiek kitaip ir dvasiškai, ko gero, turtingiau gyvena tie, kurie turi savo žemės lopinėlį ir ankstų rytą gali išeiti pabraidžioti ir „pasišnekėti“ su rasa, paliesti medelį ir jo pumpurus, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo ir stebėti jų išdaigas.

Lopšinė

Mėnulio lopšinė... Ji visuomet miela ir beprotiškai patraukli. Pamažėle tilstant šilto vakaro dūzgesiui, uodams, persisotinusiems senų ir jaunų, geraširdžių ir savimylų, sveikų ir daugiau ar mažiau negaluojančių žmonių krauju slepiantis nakties poilsiui, gęstant ugninei žarai, tolstant nežinia kur dundančio, ilgą ir storą, benzinu kvepiančią anakondą primenančio traukinio žvangėjimui, varnėnams, kikiliams ir visiems kitiems sparnuočiams ramiai snaudžiant jaukiuose lizdeliuose, suskamba ji. Suskamba tyliai – taip, jog atidžiau neįsižiūrėjęs į bekraštę, beformę, begalybę surijusią padangę, vargiai sugebėsi išgirsti.

Balandis

2014 m. vienas populiariausių ir Venecijos kino festivalyje pagrindiniu „Auksinio liūto“ prizu apdovanotas filmas „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ sėkmės sulaukė ir Lietuvoje. Bilietai buvo išpirkti vos tik jiems pasirodžius prekyboje, todėl daugybė žiūrovų negalėjo jo pamatyti, nors kino seansai buvo sausakimši.

Šuolis laike

Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl vasaros laiko susitarimų, nuo 2003 metų paskutinę kovo sekmadienio naktį, laikrodžius persukant vieną valandą į priekį, įvedamas vasaros laikas.

     Prieš keletą metų Lietuvos Seimas įpareigojo Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją prašydami Lietuvoje netaikyti sezoninio laiko, bet ši kažkaip suspėjo minėtą direktyvą pratęsti iki 2016-ųjų metų. Beje, sezoninį laiką turi ne tik ES narės, bet ir daugelis kitų šalių.

Prabudimas

Tą ankstyvą šventadienio rytą ji nubudo anksti. Kur kas anksčiau už pastaruoju metu tinginiauti įpratusią saulę. Kur kas anksčiau nei įprastai, nors lepintis ir ilgai vartytis lovoje niekada nebuvo pratusi. Juolab, kad į pilkų sapnų karalystę nugrimzdavo kartais net „Panoramos“ nesulaukusi. O kam čia laukti – ilgi vakarai ir taip tartum sūrstelėjusio vandens kupinas debesis retkarčiais apgaubdavo ilgų metų naštos pasidabruotą sielą. Liūdesys jautrią širdį paglostydavo. Ir dar kažkas. Kažkas panašaus į neišvengiamos vienatvės grybštelėjimą. Lavina ajerų duona kvepiančių prisiminimų atverdavo aksomu apkaltas didingos praeities duris, vedančias į gyvenimą...

Artėjančios Velykos

Įsilėkė pavasaris. Diena po dienos, savaitė po savaitės kovas tarytum tas pražuvėlis sniegas greitai baigs ištirpti, o tirpdamas turėtų dovanoti šilumą. Kol kas dar beveik nebuvo progos pasilepinti vaiskioje saulės atokaitoje. Užtat šiurkštoko vėjo sulaukiame pernelyg dažnai. Jei kalbėtume apie reikalus anapus lango.

Laikas

Yra teigiančių, kad laikas – išgalvota sąvoka. Praeitis, dabartis ir ateitis yra viena...

Tačiau žmonija kol kas neišgalvojo nieko gudresnio ir išmintingesnio, todėl laikas yra mūsų kasdienis palydovas ir turtas. Jau tūkstančius metų žmonės nepaliaujamai stebi amžiną gamtos virsmą, kai metų laikai keičia vienas kitą, o diena prasideda saulėtekiu ir baigiasi saulėlydžiu. Skaičiuoja metus ir mėnesius, dienas, valandas ir sekundes. O kiekvienam iš mūsų, per savo trumpą žemiškąją kelionę suteikiama proga kažką išmokti ir tas žinias bei patirtį realizuoti. Deja, kiekvieno individo laiko atsargos labai ribotos ir jos su kiekviena gyvenimo diena vis labiau senka. Mokslininkai bando įminti vis naujas mįsles, o viena iš jų, ar egzistuoja laiko tunelis, kuriuo būtų galima keliauti į ateitį arba į praeitį. Šia tema pasaulyje retsykiais pasirodo įvairių pikantiškų žinių. Štai 2003 m. prancūzaitė Floransa trečią valandą nakties ėjo iš diskotekos, o iki namų likus visai nedaug, ji pasuko už kampo ir atsidūrė nepažįstamoje vietoje. Kambaryje, į kurį ją atsivedė nauji nepažįstamieji, kabėjo kalendorius, kuris rodė 2245 metus! Kita istorija nutiko 1992 m. Italas Bruno Leonė išėjo iš namų pasivaikščioti ir... pakliuvo į XXV amžių. Keisti žmonės, išgirdę, jog jis atvyko iš Italijos, nepaprastai nustebo: anot jų, tokia šalis nuo Žemės paviršiaus pradingo dar XXII a.

Nauja – sena

Tiems, kas ilgisi pasikeitimų, didesnio saulės šviesos srauto, sprogstančių berželių kvapo, žalumos, pagaliau nusišypsojo kalendorius, kažkodėl keliantis asociacijas su iš rikiuotės išėjusiu orų indikatoriumi. Nors oficialiai peržengėme slenkstį, skiriantį du priešingus metų laikus, reali situacija, kuria nuolat domisi sinoptikai, pokyčių nedemonstruoja. Džiugina nebent vis ilgėjančios dienos, kur ne kur pasigirstantis pavienis paukščio klyktelėjimas ir senų kaimo žmonių tvirtinimai, jog pavasaris, gal truputį pramigęs ir nespėjęs susišukuoti, mūsų neaplenks.

Masalas

Paskutinės dienos, kai dar galime rimtai pasvarstyti, kokį kandidatą norėtume palaikyti rinkimuose į merus, kurie šiemet pirmą kartą renkami tiesiogiai, ir kokiai partijai ar judėjimui patikėtume spręsti rajono gyventojų reikalus, o dar geriau – norėtume iškelti Savivadybės tarybos pozicijon. Klausimas, gal kam taip ir neatrodo, tikrai sunkus, reikalaujantis išankstinio apmąstymo, svarbią pilietinę pareigą neatliekant ekspromtu. Nors atrodytų vieno ar kad ir keleto mūsų asmeniniai sprendimai nelabai ir gali turėti ženklios įtakos, vis tik pilietinę pareigą privalome atlikti atsakingai. Jau nekalbant apie pasilikimą pasyvioje pozicijoje visiškai nebalsuojant, paliekant terpę tuščius biuletenius pažymėti kitiems savo nuožiūra, taip, kaip kažkieno nurodyta ar turint prijaučiamybę vienam ar kitam kandidatui ar partijai.

Ramybė

Gruodis, ko gero, būna pats triukšmingiausias metų mėnuo, o pirmieji jo akordai pasigirsta jau spalio ir net rugsėjo mėnesį. Pamažu įsisuka garsų, spalvų ir milžiniško gaivalo karuselė, kuri tiesiog sutraiško ramią gamtos būseną. Kasmet žmonės luošinami ar kitaip paveikiami milžiniška neigiama energija ir todėl gražiausia metų šventė – Kalėdos – galų gale virsta visuotiniu prekių ir visokio blizgančio šlamšto išpakavimu. Dar prisiminkime, kad nuo Naujųjų Lietuvoje keitėsi nacionalinė valiuta, tai psichologinis ir emocinis stresas daugeliui gyventojų buvo dviguba našta. O kiek šalia viso to teko pamatyti ir patirti bereikalingo apsimetinėjimo bei įvairių pigaus skonio savireklamos akcijų. Visa tai lengvabūdiškai užkraunama ant šventės, kurios prigimtis ir paskirtis visai kitokia. Kažkas taikliai pasakė: „Tikras gerumas tylus. Jo atsargose daug poelgių, bet nė vieno žodžio.“

Vizitas

 Taip jau yra, kad rinkimams artėjant valdžios užmirštieji ir likimo valiai paliktieji tampa labai svarbūs ir sulaukia garbių ponų ir ponių dėmesio. Įvairiais būdais. Ir ne tik vietinių politikų ir vadovų, bet ir svečių iš sostinės. Kviestų ir nekviestų, siųstų iš aukščiau ir nesiųstų. Ne tik Seimo narių, bet ir pačių ministrų. O, kokia garbė! Ir tuomet abiem rieškučiom žarstomi pažadai į kairę ir dešinę, aukštyn ir žemyn, atgalios ir priekin!.. Žarstomi sąmoningai, apgalvotai, tyčia. Tam, kad būtų paveikta rinkėjų pasąmonė. Atiduoti savo balsą už neva atstovaujantį jų interesams politiką ar partiją. Deja, tik neva...

Powered by BaltiCode