Nuo atostogų iki atostogų...

Sausis – žiemos vidurys. 2016-ieji dar nespėjo įsibėgėti, o jau tuoj pasirodys pirmieji pavasario ženklai... Štai ir atėjo laikas, kai, pasibaigus mokinių kalėdinėms atostogoms, telieka laukti Velykų atostogų. O, atrodo, jos visai neseniai buvo...

Laisvė – laimės ir gerovės šaltinis

Jau 2016-ųjų sausio vidurys, o galvoje vis dar 2015-ųjų liekanos: prisiminimai, įspūdžiai, atradimai... Atrodo, kad tie Naujieji metai buvo lyg filmas, po kurio vis dar 2015-ųjų gruodis...

Šiemet žiema, kas buvo mažai tikėtina – tikra. Netrūksta šalčio, baltumos, sniego krislų...Tačiau su žiema ateina nauji metai, o su pastaraisiais – nauji įstatymai, permainos, potvarkiai, o galiausiai metų rato pradžioje – kraupių įvykių prisiminimais pažymėtos datos, kurios dar labai ilgai glūdės žmonėse.

Būkite laimingi!

Aidint muzikai, putojant šampanui ir dangų nušvietus fejerverkų šviesoms, į Žemę ir į mūsų apsnigtą miestą atėjo 2016 metai. Svarbiausias Visatos Kūrėjas pasistengė, kad mūsų žemaitiškas kraštovaizdis būtų tinkamai nubalintas ir paruoštas svarbiausiai metų šventei, o paukšteliai ir žvėreliai nebūtų per daug išgąsdinti tokių staigių žiemos pokyčių.

Permainos

Sausis. Ir vėl sausis... Ta viena minutė, kurios metu, atrodo, apsiverčia pasaulis, kurios laukiame visus metus. Ir štai po minutės laiko ratas vėl sukasi iš naujo – vėl sausis, vėl nauji metai. Nespėjome pajusti šventinės dvasios, o jau reikia skubėti į darbą, jau šventės praėjo...

Nauja pradžia

Dar nespėjus įsibėgėti šventinėms nuotaikoms, tuoj už lango sužibs fejerverkų šviesos. Naujieji metai. Štai ir atėjo tas lauktas momentas, kai turi atsisveikinti su metais, kurie niekada nebepasikartos, ir pradėti naujus – dar vieną kelią primenančius – metus.

Naujųjų metų šventė tokia, kokia ji yra dabar, palyginti – nesenas reiškinys. Kalėdos pagal senovinius papročius būdavo kartu ir Naujųjų metų pradžia. Likusios šešios metų dienos – šventinės.

Šv. Kalėdos – materialinė ar dvasinė šventė?

Gruodis – tarsi paskutiniai žingsniai 2015-ųjų metų keliu ligi naujų metų, naujos pradžios vartų. Sunku patikėti, tačiau laikas bėga nepastebimai greitai... Nespėjome apsidairyti, o štai ir atėjo žiema, nors ir kalendorinė – be sniego, tačiau tai lyg naujas baltas lapas gyvenimo užrašų knygutėje. Nuo mūsų pačių priklauso, ar tą lapą papuošime gerais darbais, o galbūt jis bus vienas iš tų lapų, kuriuose palikome savo klaidas.

Gruodžio vidurys

Kiekvienas metų mėnuo turi savo vidurį, bet daugelis sutiks, kad gruodis yra ypatingas. Dar tebesitęsia kalėdinių dovanų ieškojimo karštinė, naujametinių eglučių įžiebimo šventės bei įvairūs labai dideli ir labai maži renginiai, o kitą savaitę jau sutiksime ir švęsime Kūčias bei Kalėdas. Nors ir skubame praverti duris į kitos savaitės paslaptis ir šventes, tačiau dar yra ką sužinoti ir šią prasidėjusią savaitę.

Optimistai ir pesimistai

Praėjusį savaitgalį ir naujos savaitės pradžioje oro sąlygos Lietuvoje ir Europoje buvo verčiančios iš kojų tiesioginėmis prasmėmis.

„Taip jums ir reikia“, – pasakytų pesimistas...

Keletą pastarųjų metų vyrauja tendencija, kad adventas – prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis – prasideda nepalankiais įsismarkavusiais orais.

Jamam!

Praėjęs savaitgalis didžiuosiuose Lietuvos miestuose išsiskyrė prekybininkų gudriai paspęstomis akcijomis: „Jamam“ (prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“), „Juodas penktadienis“, „Šluojam parduotuvių lentynas“, „Išvalykim sandėlius nuo prekių“, „Prekių karas“ ir pan. Žmonių šiose akcijose apsilankė, ko gero, dvigubai daugiau nei įprastais savaitgaliais, o siekiant išvengti spūsčių bei užtikrinti tvarką, daugelyje vietų buvo maksimaliai sustiprintos pardavėjų ir apsaugos darbuotojų pajėgos – visai kaip tikrame kare! Kai kuriose rūbų parduotuvėse eilės nusidriekė iki pat persirengimo kabinų, tačiau kantriausiems pirkėjams nepatogumų tai nesukėlė – dauguma išsirikiavę eilėje laukė net ir su vienu pirkiniu. Tokiai pramogai, žinoma, neatsispyrė ir nemaža dalis mažeikiškių, kuriems iki prekybinio svaigulio arčiausiai buvo Šiauliai arba Klaidėda.

Pirmas sniegas

  Vėlyvas lietus išskalbė peizažą ir nuplovė rudenio spalvas. Kurį laiką už langų viešpatavo tik tamsa ir pilki atspalviai – pats niūriausias rudens metas. Tai toks keistas laikotarpis, kai dėl laiko persukinėjimo, tik pažiūrėjęs į laikrodį, gali suprasti, kiek valandų, ir nenueini į lovą visiškai netinkamu tam laiku.

     Naujos savaitės rytą mus pasitiko ne tik atšalęs oras, bet ir ant žemės nugulęs sniegas.

Tragiškas savaitgalis

Praėjusi lapkričio 13-oji diena dar kartą sudrebino Europą ir pasaulį kruvinais teroristų išpuoliais. Gedint visų žuvusiųjų per naujausius teroristų išpuolius Prancūzijoje ir, nepaisant viso skausmo, šiandien pažangi pasaulio civilizacija ir galingosios pasaulio valstybės tiesiog privalo atsakyti į daugelį klausimų. Atsakymai daugelį gali šokiruoti.

Praėjusi diena

Nuplėšdami kasdienį kalendoriaus lapelį ir išmesdami jį į šiukšlių dėžę dažnai net nesusimąstome, ką mums ir pasauliui davė praėjusi diena ar savaitė. Iš dienų susideda mėnesiai, metai ir amžiai...

Lapams krintant

Daugeliui iš mūsų labai mielas ir priimtinas toks raudonas lapų gaisras. Prasidėjus lapkričiui vis dar džiaugiamės šiltos saulės ir nuostabių rudens vaizdų malonėmis. Tačiau pastebima, kad gamta ir žmonės vis dar norėtų sulaukti lietaus. Štai jau antroji rudens pusė, o sausra tebesitęsia. Keletas paskutinių dienų paženklintos ypatingu gamtos lūžiu. Jei stebime gamtos pokyčius, negalėjome nepamatyti staiga plykstelėjusių ryškių lapų spalvų. Jos buvo ir prieš tai, bet dar vis išblukusios, labiau pastelinės. Dabar jos sodrios, sukaupusios visą nepakartojamą šio rudens grožį. Spėkime juo pasidžiaugti, nes dalis medžių jau nupliko, nuogesni darosi klevai, liepos ir drebulės. Su kiekvienu stipresniu vėjo gūsiu nuskrieja ir pulkai lapų, o medžiai ir jų šakos virsta bespalviais išraiškingais grafiniais piešiniais. Dar vienas ruduo... Toks, koks turi būti...

Baimės

Palyginti keista, kad spalio mėnesiui pamažu einant į pabaigą, dar ne visi medžiai nusimetė gražų vasarinį rūbą, o lapų spalva daug kur visai ne rudeniška. Rudeniška kaita ir virsmas vyksta labai pamažu tarytum kažko saugantis ar bijantis. Įvairiaspalviai lapai, atitrūkę nuo medžių, visiškai neskubėdami leidžiasi ir dar ilgai sklando ore, kol pagaliau nusileidžia ant mūsų miesto šaligatvių ir takelių. Ar gali būti taip, kad lapai tiesiog bijo būti per greitai sugrėbti ir sukišti į didžiulius maišus? Dalis gyventojų mano, kad toks pedantiškas miesto švarinimas nuo rudeninių lapų perdėtas ir neleidžia nei vaikams, nei suaugusiems pasidžiaugti ir pasigrožėti natūralia gamta. Deja, negalime pasakyti, ar rudeninė gamta mūsų tikrai prisibijo.

Būti žiburiu...

Tarsi lydima gražaus auksinio rudens penktadienį Mažeikiuose nuvilnijo graži ir kilni akcija: sujungusi senamiestį su naujamiesčiu eisena už gyvybės išaugojimą keliaujant vainikuota didingu bažnyčios varpų gaudesiu, iškilmingu garbaus dvasininko sutikimu ir bendra, suvienijusia renginio dalyvius ir visus tam neabejingus, malda – šv. Mišiomis ir rožiniu.

Lyrika ir ne tik

Ruduo, ruduo,

Krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai… („Poliarizuoti stiklai“ – „Medžiai be lapų“)

Tarytum atkartodami legendinės dainos žodžius, kaip „lapai auksiniai“ amžinam poilsiui tyliai nusileido ir paskui save nuleido didžiąją Gyvenimo uždangą dvi Lietuvos legendos.

Ruduo

Praėjęs savaitgalis mūsų rajono gyventojams ir vėl buvo pilnas visokių įvykių, švenčių, renginių, jaudulio ir šurmulio, bet, sprendžiant pagal regioninės televizijos žinių laidas bei oficialią informaciją, visur buvo galima suspėti. Vienur oficialiai pastovėti, „protingai“ pakalbėti, o kitur, kaip renginio „vinį“, net įteikti piniginį čekį. Tai dažniausiai daro keli „etatiniai“ rajono Savivaldybės politikai ir, žinoma, politikės. Keičiasi tik vieta ir aprėdai.

Gyvenimo pamokos

 Į pabaigą ritasi pirmasis rudens mėnuo. Auksinio rudens. Gamta, nugvelbusi gražuolės vasaros dalį, tarsi ją kompensavo rudenį. Bet šiandien kalbėsime ne apie tai.

Emocijos

Naujoji savaitė Mažeikiuose prasidėjo šiltu rudeniniu lietumi. Tenka pastebėti, kad Lietuvoje, kuri yra nedidelio ploto šalis, įvairiose vietose vyrauja labai skirtingi orai. Jeigu šeštadienį pas mus buvo vėsoka ir apniukę, tai Palangoje visą dieną dangumi ritinėjosi saulė. Mieste buvo gausu vienmarškinių turistautojų ir tokių, kurie dar maudėsi jūroje, deginosi ar kaip kitaip mėgavosi kurorto malonumais.

Smagu

Nepastebimai atėjo rugsėjo vidurys, o nauja savaitė prasidėjo vasariškai šiltais ir maloniais orais. Toks pat puikus oras praėjusį savaitgalį leido žmonėms pasimėgauti ir pasidžiaugti saulės spinduliais šalia savo namų ar išvykti kur nors, šiek tiek tolėliau, kad ir į Platelius. Čia pilna neišrankių turistų, kurie mėgsta po apylinkes pasivažinėti dviračiais, paplaukioti jachtomis arba užlipti ant apžvalgos bokšto ir iš aukštai pasigrožėti lietuviška gamtos panorama.

Lekiančios dienos

1430 m. rugsėjo 8 d. turėjo ir galėjo tapti viena didžiausių švenčių – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo iškilmės. Karūnacija neįvyko, nes lenkai sulaikė iš Vokietijos gabenamą karaliaus karūną, o pats Vytautas mirė spalio mėnesį. Karūnos likimas iki šiol nežinomas ir istorikams telieka spėlioti, kas galėjo nutikti su šia istorine relikvija.

Nėra karūnos, nėra ir šventės! Nebent kita, religinė. Rugsėjo 8-oji – Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Prasideda atlaidai Šiluvoje.

Rudens šlamėjimas

Štai ir atėjo tas metas, kai, nori nenori, bet vasara sako „sudiev“. Tačiau jeigu pavasaris ir vasara prasideda labiau siautulingai, tai ruduo šiuo atveju atrodo žymiai kukliau. Kažkaip pamažu ir nepastebimai išskrenda paukščiai, o vasaros karščių nualintas rūbas pamažu puošiasi gelsvais ir rausvais atspalviais. Rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, išlydėjome baltuosius gandrus. Sakoma, kad šiemet jų migracija prasidėjo gana anksti. Porų nesukūrę ir nesubrendę gandrai išskrido dar rugpjūčio pradžioje, o kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams. Dabar galime pamatyti tik pavienius paukščius, retkarčiais – didesnius pulkus, pro Lietuvą į žiemavietes skrendančius iš savo perėjimo vietų.

Vasaros aidas

Vyresniosios ir vidurinės kartos žmonės gerai prisimena 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Arūno Žebriūno sukurtą kino filmą „Paskutinė atostogų diena“, kuris pasaulyje labiau žinomas kaip „Mergaitė ir aidas“. Be jokios abejonės, šis filmas yra vienas gražiausių lietuvių lyrinio poetinio kino pavyzdžių ne apie suaugusius, bet apie vaikus ir vaikystę.

Žolinės galia

Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė – Lietuvoje švenčiama rugpjūčio 15 d. Iš amžių glūdumos atėjusi Žolinė buvo žinoma jau pagonybės laikais. Senovės baltai dar žiloje senovėje šią šventę skyrė didžiajai deivei gimdytojai Ladai ir jai aukodavo užaugusio ir subrendusio derliaus aukas.

Svajonės

Turbūt pamenate seną posakį „Daug norėsi, mažai turėsi“? Gal dėlto dažnas esame įsikalę į galvas, kad pernelyg daug trokšti neverta, nes svajonės retai išsipildo. Bet koks tada būtų mūsų gyvenimas be svajonių, aistros ir norų? Apskritai, ar nieko netrokšdamas žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą? Juk, kai svajojame, prisipildome džiugesio, gėrio ir šviesos. O būna, kad net visiškai netikėti ir mažyčiai pasvajojimai virsta realybe.

Naujienos

Neįmanoma keliais žodžiais apibūdinti praėjusios savaitės. Naujienos iš viso pasaulio ir Lietuvos pylėsi kaip iš gausybės rago. Šioje įvykių sekoje pastebėtas ir Mažeikių kraštas.

Liepos 23 d. vykusioje konferencijoje JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai, priklausantys „Kepler“ misijai, kurios tikslas – ieškoti gyvybei tinkamų planetų prie tolimų žvaigždžių, paskelbė apie „kitos Žemės“ atradimą. Pavadinta „Kepler 452b“ planeta, esanti už 1400 šviesmečių, aptikta JAV kosmoso tyrimų agentūros Keplerio teleskopu, kuris kitų pasaulių ieško nuo 2009-ųjų. Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai – potencialiai uolingaplanetaskrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kai pŽemė aplink Saulę, pranešė NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad joje gali egzistuoti gyvybė, bet ir tuo, kad jos žvaigždė atrodo kaip vyresnė Saulės „pusseserė“, tačiau yra pusantro milijardo metų vyresnė.

Viskas ratu

Mokslininkai, dirbantys CERN laboratorijoje bei atliekantys eksperimentus su Didžiuoju dalelių greitintuvu, praėjusią savaitę paskelbė, jog jiems pavyko atrasti visiškai naują dalelę, pavadintą pentakvarku. Iš pradžių buvo tikima, jog ši dalelė buvo atrasta dar 1964 metais. Tuomet du fizikai – Murray‘us Gellas Mannas ir George‘as Zweigas – bandė įrodyti apie subatominių dalelių (žinomų kaip kvarkai) egzistavimą. Tačiau tam jie tiesiog pritrūko įrodymų.

Vėliau taip pat buvo suformuota nemažai idėjų, tvirtinančių apie pentakvarkų egzistavimą, tačiau visos to meto teorijos buvo paneigtos ir tik dabar mokslininkai iš CERN jau neabejoja, jog jiems galutinai pavyko užfiksuoti bei įrodyti pentakvarko dalelės egzistavimą.

Liepa

Liepos 10-oji  Lietuvojenuo seno žinoma kaip Septyni broliai miegantys, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausrosgrėsmę. Taip pat manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Birželio pabaiga

Šių metų birželis baigiasi gana keistokai. Bendrame planetos chaose ir nežinomybėje nutiko įvairių dalykų. Vieni mums priimtini, kiti – nelabai. Kai ką labai sunku suprasti, o kažkas atrodo netgi kvailai.

Birželio mėnuo sinoptikams tapo tikru išbandymu. Šiluma vis ėjo, bet taip ir neatėjo. Po to ji, dar neatėjusi, pradėjo pamažu trauktis. O šiandien jau sakoma, kad mūsų laukia sausra.

Powered by BaltiCode