Patarė, kaip išmesti mažiau maisto – maistui panaudoti galite ir banano žievę

Jei norite išmesti kuo mažiau maisto, o kartu ir sutaupyti, svarbiausia planuoti patiekalus ir išmokti apskaičiuoti porcijas, LRT RADIJUI nurodo Lietuvos vartotojų instituto atstovas Karolis Klimka. Anot jo, maisto ruošoje galima panaudoti net ir banano žieves, kurios yra labai maistingos, nors dažnai išmetamos.

Anot K. Klimkos, Lietuvoje mažai dirbama ties tuo, kaip žmonės suvokia maisto švaistymą. Kaip teigia pašnekovas, iki šiol didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į maisto prekybos vietose liekantį maistą, buvo diskutuojama apie galimybę jį atiduoti labdarai.

„Tačiau namų ūkiai, bent jau Europos Sąjungos (ES) mastu, generuoja daugiausia maisto atliekų – iki 53 proc. viso atliekų srauto. Vadinasi, būtent ten yra didžiausios problemos ir ten reikėtų daugiausia telkti visą šviečiamąją veiklą“, – įsitikinęs K. Klimka.

Jis sutinka, kad kartais išvengti maisto atliekų neįmanoma, tačiau pastebi, kad žmonės šios problemos apskritai nepastebi ir netgi klaidingai ją suvokią. Lietuvos vartotojų instituto atstovo tvirtinimu, dauguma žmonių neišvengiamomis atliekomis laiko ir, pavyzdžiui, sugižusį pieną ar sužiedėjusią duoną, nors šiuos produktus iš tiesų buvo galima sunaudoti.

„Tai būdinga ne tik lietuviams, bet esminis skirtumas – kitose šalyse (ypač ES senbuvėse) jau daugelį metų vykdomos visuomenės švietimo programos ir, pavadinkime, vartotojų įpročių keitimo kampanijos. Tai duoda rezultatus“, – sako K. Klimka.

Jo teigimu, nors skaičiavimai skiriasi, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto duomenimis, 2017 m. vienas žmogus išmetė vidutiniškai 56 kg maisto. Kita statistika, priduria K. Klimka, rodo dar didesnius skaičius – vienas žmogus išmeta daugiau kaip 60 kg maisto.

„Tiesa, nuo kitų ES šalių Lietuva nelabai atsilieka. [...] Dar įdomus palyginimas su Estija. Ten išmetamo maisto kiekis, tenkantis vienam asmeniui, labai panašus, tačiau estai uždirba daugiau už lietuvius. Vadinasi, skaičiuojant pinigais ir vertinant procentinė dalį, lietuviai išmeta didesnę dalį“, – nurodo K. Klimka.

Jo tvirtinimu, statistika taip pat rodo, kad daugiau maisto išmeta daugiau uždirbantieji ir vaikų turinčios šeimos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė svarsto, kad viena iš priežasčių, kodėl lietuviai išmeta tiek daug maisto – besiformuojanti vartotojiška kultūra. Docentės aiškinimu, dažnai bandome žiūrėti į vakariečius, kur vartotojiškumas paplitęs. Be to, prie tokių didelių kiekių prisideda ir netinkamas atliekų tvarkymas.

„Maisto atliekos susidaro visur, tik, ko gero, pagrindinis dalykas – tinkamas tų atliekų tvarkymas. Lietuvoje įmonės, viešbučiai, viešosios maitinimo įstaigoms turi tokią privilegiją – jie turi atskirai rinkti ir tvarkyti būtent maisto ir virtuvės atliekas. Gyventojai tokios privilegijos kol kas neturi“, – sako A. Zigmontienė.

Nuo 2019 m. kai kuriuose miestuose turėtų būti pradėtas atskiras maisto atliekų surinkimas. Tokia galimybę, anot A. Zigmontienės, turėtų Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Alytus.

K. Klimkos teigimu, išmetamo maisto kiekius taip pat turėtų padėti sumažinti maisto planavimas. Pašnekovas rekomenduoja prieš einant apsipirkti pirmiausia patikrinti, kokie produktai jau yra namuose: „Viskas prasideda nuo neracionalaus pirkimo, todėl labai svarbu planuoti savo poreikius, prieš einant į parduotuvę būtina apsižiūrėti šaldytuve (gal pas kai kuriuos žmones net keli šaldytuvai) ir spintose, kad būtų galima išvengti perteklinio pirkimo, o jau parsineštą maistą būtina tinkamai saugoti.“

K. Klimkos tvirtinimu, tyrimai rodo, kad vartotojai turi mažai žinių ir įgūdžių, kaip reikia laikyti, saugoti maisto produktus, ką reikėtų laikyti šaldytuve. Be to, retas žino, kad šaldytuve turėtų būti 5°C temperatūra.

„Taip pat svarbu žinoti, kaip panaudoti atliekamą maistą arba maisto likučius. Nebūtina jų išmesti. Jeigu nesuvalgėte kažko, galima panaudoti kitiems patiekalams kitą dieną. [...] Žinoma, yra vadinamosios neišvengiamos atliekos, pavyzdžiui, bulvių lupenos. Bet, pavyzdžiui, bananų žievę galima panaudoti maistui, iš tikrųjų su ja galima gaminti“, – atkreipia dėmesį K. Klimka.

Jis pripažįsta – norint panaudoti tokias maisto dalis, kaip bananų žievė, reikia žinoti tam tinkamus receptus, tuo domėtis: „Kai kurie žmonės neturi laiko, noro, galimybių tuo domėtis. Jie tiesiog automatiškai išmeta. [...] Labai svarbi tema yra ir maisto porcijų planavimas. Daugeliui žmonių tai yra neįveikiamas iššūkis, kaip suplanuoti porcijas kokiai nors vakarienei ar svečiams.“

Pasak K. Klimkos, išmokus planuoti maisto porcijas, galima pasiskaičiuoti, koks produktų kiekis reikalingas, ir tai padės racionaliau apsipirkti. Kaip teigia pašnekovu, tokiu būdu galima ne tik išvengti maisto išmetimo, bet ir sutaupyti.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode