Romas

Ukraina mini trečiąsias kruvino separatistinio karo metines

Ukraina ketvirtadienį mini kampanijos prieš Rusijos remiamus Rytų Ukrainos separatistus, kuri dabar atrodo kaip nepabaigiamas konfliktas su Kremliaus diktuojamomis sąlygomis, trečiąsias metines.

Daugiau kaip 10 tūkst. žmonių žuvo šioje vienintelėje Europos karo zonoje. Toks skaičius buvo neįsivaizduojamas, kai Kijevas džiūgavo dėl savo 2014 metų vasario proeuropietiškos revoliucijos, per kurią Rusijon turėjo bėgti prokremliško režimo lyderiai.

Tačiau beveik iškart pasirodė ženklų, kad Maskva nesutinka be kovos leisti Ukrainai išslysti iš jos orbitos į Vakarų glėbį: Rusijos kariai užplūdo Ukrainos Krymo pusiasalį ir 2014 metų kovą jį aneksavo.

Kitą mėnesį ginkluoti vyrai – be skiriamųjų ženklų ant kariškų uniformų, bet skelbę prorusiškus šūkius – pradėjo užiminėti vyriausybinius pastatus Ukrainos industriniame rytų regione.

Iš pradžių Rusija neigė, kad pasiuntė gerai parengtų karių okupuoti Krymą, o separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje vis dar vadina „pilietiniu karu“, kuriame ji pati esą neatlieka jokio vaidmens.

Tačiau Kijevas ir Vakarai sako, jog yra daugybė įrodymų, kad Maskva visą laiką siuntė per sieną karius ir ginklus, ir iš esmės pavertė ši konfliktą nepaskelbtu karu tarp šių kaimyninių valstybių.

Turtingi magnatai, neturtinga Ukraina

Viena kruviniausių Europos krizių nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų parodo, kaip sunku šalims, kažkada priklausiusioms Sovietų Sąjungai, pačioms brėžti savo kursą.

Daugiau kaip dvejus metus trukusios Europos pastangos derybomis pasiekti taiką Europos Sąjungos pašonėje didelių rezultatų nedavė, išskyrus periodiškai skelbiamas paliaubas, per kurių smurtas ir kraujo liejimas visuomet atsinaujindavo.

Dar 2014 metais Ukraina buvo tarp neturtingiausių Europos valstybių – dėl dešimtmečius trukusio prasto valdymo ir kyšininkavimo, o karas jos ekonomiką įstūmė į dvejus metus trukusią recesiją, dėl kurios Ukrainos bendrasis vidaus produktas per capita sudaro vos penktadalį Europos vidurkio.

Šie treji metai taip pat nepadėjo politikai išsivaduoti nuo kelių magnatų, kurie vis dar vaidina pernelyg didelį vaidmenį priimant svarbius politinius sprendimus, įtakos.

„Reformos susiduria su stipriu ... interesų pasipriešinimu“, – balandžio 4 dieną perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), skyręs dar vieną išmoką pagal 17,5 mlrd. dolerių (16,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą.

Po revoliucijos puoselėta prezidento Petro Porošenkos svajonė iki 2020 metų pateikti paraišką stoti į ES ir vieną dieną įstoti į NATO dabar atrodo nepasiekiama.

Porošenkos pažadas

Ukrainos lyderis atidėjo į šalį savo šokolado imperiją, padariusią jį milijardieriumi, ir iškilo kaip vienijantis veikėjas, atrodęs nekorumpuotas ir pasirengęs išpildyti didžiulių minių, dalyvavusių daugiau kaip 100 gyvybių pareikalavusiame 2013–2014 metų Maidano sukilime, troškimus.

Politiniai 2014 metų pradžios neramumai virto triuškinama jo pergale tų metų gegužės 25 dieną įvykusiuose prezidento rinkimuose.

Jau kitą rytą P.Porošenka po išrinkimo pažadėjo tuojau pat užbaigti konfliktą, kuris tuo metu vyko vos mėnesį.

Ukrainos karinė kampanija „negali trukti ir netruks du ar tris mėnesius“, prieš pasaulio žiniasklaidos kameras pareiškė P.Porošenka.

„Ji turėtų trukti kelias valandas“, – sakė jis.

Tačiau P.Porošenkos iššūkį separatistai iškart priėmė. Tą pačią savaitę jie atakavo pagrindinį oro uostą prie Donecko, tapusio jų faktine sostine.

Šis puolimas žymėjo naujo ir daug sunkesnio karo skyriaus pradžią.

Amžiams suskaldyta valstybė?

Šiuo metu taikos tikimybė atrodo maža, nes planas, kurį 2015 metų vasarį parengė Rusija, Ukraina, Vokietija ir Prancūzija, įstrigo.

Vienas Vakarų pareigūnas sakė, kad griežta Ukrainos taktika ir bendra prieiga dėl šio rusakalbių regiono komplikavo susitaikymą, kuris galėtų vėl suvienyti šalį.

Kijevas nieko „nedaro, kad Rytams būtų lengva kaip nors prasmingai būti Ukrainos dalimi“, naujienų agentūrai AFP sakė minėtas Vakarų pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.

Donecko gyventojas Arkadijus su tuo sutinka.

„Mums bus sunku vėl būti vieningiems su Ukraina“, – sakė šis 50-metis, dėl saugumo nenurodęs savo pavardės.

Analitikai taip pat abejoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris valdžioje gali likti dar septyneriems metams, pakeis savo kursą.

„Kol Rusiją valdo dabartinė valdžia, sunku matyti (galimybę, kad) jie paleistų Ukrainą“, – sakė Lilija Ševcova iš Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“.

Kijevas, balandžio 13 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode