EK nori įkurti Europos valiutos fondą

Europos Komisija (EK) siūlo įkurti į finansinius euro zonos šalių sunkumus greičiau reaguosiantį Europos valiutos fondą (EVF), transformuojant jau dabar veikiantį 500 mlrd. eurų tos pat paskirties Europos stabilumo mechanizmą (ESM).

„Mes siūlome pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo sėkme, paverčiant jį Europos valiutos fondu. ESM pavertimas į Europos valiutos fondą padės kovoti su ateities krizėmis efektyviau“, – po EK posėdžio žurnalistams sakė už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis.

Įkuriant EVF, Komisija nesiūlo didinti jo finansavimo galimybių – jos išliktų 500 mlrd. eurų, tačiau fondas turėtų greičiau ir skaidriau reaguoti į euro zonos šalis užklumpančius finansinius šokus.

Komisija tikisi, jog dėl EVF įsteigimo ES Tarybai ir Europos Parlamentui pavyks sutarti iki 2019 metų vidurio.

EK trečiadienį taip pat pristatė du komunikatus, kuriais siūloma svarstyti Europos ekonomikos ir finansų ministro posto įkūrimą bei numatyti atskirą finansavimą euro zonos šalims bendrame ES biudžete.

Be to, EK siūlo iki 2019 metų vidurio ES fiskalinės drausmės paktą integruoti į bendrijos teisę. Paktu 2012 metais buvo įtvirtintas reikalavimas nuostatas dėl biudžetinės drausmės numatyti nacionalinėse teisės sistemose, pirmenybę teikiant konstitucinėms nuostatoms.

Apie šiuos tris pasiūlymus pirmą kartą viešai rugsėjo viduryje tradicinėje metinėje kalboje užsiminė EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Tada jis teigė, jog naujoji pareigybė apjungtų ES komisaro ir euro grupės pirmininko vaidmenis, o ministras rūpintųsi ne tik euro zonos, bet visos ES ekonomikos ir finansų reikalais. Tai prieštarauja Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) norams sukurti atskirą euro zonos biudžetą ir už euro zoną atsakingą finansų ministro postą.

ESM pradėjo veikti 2012 metų spalį, kai euro zonos skolų krizė vis dar kėlė didelį nerimą bendrijoje. Jos sukūrimas buvo vienas iš pagrindinių sprendimų, bandant numalšinti krizę.

Agentūra suteikia paskolas sunkumų ištiktoms euro zonos šalims arba įneša naujo kapitalo į stresą patiriančius euro zonos bankus. ESM iš viso gali suteikti 500 mlrd. eurų finansavimą.

ESM kartu su prieš tai įkurtais finansinės pagalbos mechanizmais finansavimą yra suteikusi Graikijai, Ispanijai ir Kiprui.

Autorius: Pranciškus Vaišvila

Briuselis, gruodžio 6 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode