Strasbūro teismas: Lietuva nepagrįstai apribojo reklamą su Jėzaus personažu

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva nepagrįstai apribojo drabužių reklamą su Jėzaus ir Marijos personažais.

Strasbūro teisėjai konstatavo, kad Lietuvos institucijos „absoliutų pirmumą teikė tikinčiųjų jausmų apsaugai, bet tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjų įmonės teisę į saviraiškos laisvę“.

2012 metų rudenį dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele.

Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“.

Skundų sulaukusi tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

Tačiau Strasbūro teismas pateikė kitą vertinimą – jo nuomone, reklamos „iš pažiūros neatrodo esančios perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos“, jos taip pat nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

„Tarnybos padarė išvadą, kad šios reklamos yra nukreiptos prieš visuomenės moralę, nes jose religiniai simboliai naudojami „banaliais tikslais“, „iškraipo (jų) pagrindinę paskirtį“ ir yra „nederami“. Teismo požiūriu, tokie pareiškimai yra deklaratyvūs ir neaiškūs bei nepakankamai paaiškina, kodėl religinių simbolių naudojimas reklamose yra įžeidžiamas, išskyrus patį faktą, kad tai buvo padaryta dėl tikslų, nesusijusių su religija“, - rašoma teismo sprendime.

Anot Europos Žmogaus Teisių Teismo, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

„Teismo požiūriu, negali būti daroma prielaida, kad kiekvienas, nurodęs, kad jis arba ji išpažįsta krikščioniškąjį tikėjimą, būtinai laiko šias reklamas įžeidžiamomis, o Vyriausybė nepateikė jokio priešingo įrodymo. Kita vertus, net jeigu būtų daroma prielaida, jog daugumai Lietuvos gyventojų šios reklamos iš tikrųjų atrodo įžeidžiamos, Teismas pabrėžia, jog reikalauti, kad mažumos grupės teisės priklausytų nuo sąlygos, kad dauguma turi priimti šią mažumą, būtų nesuderinama su Konvencijos pamatinėmis vertybėmis“, – nurodė teismas.

R. Kalinkinas pasveikino teismo sprendimą. Jis tikino, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

„Sprendimas yra palankus ir jis mus džiugina, bet nei tada, nei dabar aš nenoriu pašiepti ar įžeisti žmonių, kurie garbina vieną ar kitą religiją“, – BNS antradienį sakė dizaineris.

„Tiesiog negalima bausti žmonių už tai, kad keliems žmonėms kyla vienokių ar kitokių asociacijų“, – pridūrė jis.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Bažnyčios atstovai teismo sprendimą BNS žadėjo pakomentuoti vėliau antradienį.

2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.  

Autoriai: Vaidotas Beniušis, Saulius Jakučionis

Vilnius, sausio 30 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode