Prancūzijos valdoma sala Indijos vandenyne kenčia nuo migrantų antplūdžio

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį bandė numalšinti ištisas savaites besitęsiančius neramumus šios šalies valdoje Indijos vandenyne Majoto saloje; ten viešinti ministrė pažadėjo imtis veiksmų dėl nesaugumo ir viešųjų paslaugų teikimą apsunkinusio migrantų antplūdžio iš gretimų Afrikos salų.

250 tūkst. gyventojų turinčioje Majoto saloje, geografiškai priklausančioje Komorų salynui, esančiam prie pietrytinių Afrikos krantų, neramumai prasidėjo vasario viduryje.

Žiaurūs susirėmimai tarp konkuruojančių gaujų vienoje mokykloje tapo vietinių pasipiktinimo dėl kylančio nusikalstamumo pagrindu; dauguma gyventojų dėl to kaltina migrantus, atvykusius iš Prancūzijai nepriklausančių Komorų salų.

Per pastarąsias tris savaites saloje, kurios gyventojai 2009 metais apsisprendė tapti Prancūzijos dalimi, vyko gausybė streikų, demonstracijų ir kelių blokadų, kuriomis siekta atkreipti Paryžiaus dėmesį į situaciją.

Protestuotojai garsiai nušvilpė Prancūzijos užjūrio teritorijų ministrę Annick Girardin (Anik Žirarden), atvykusią į pagrindinę Grand Tero salą. Ministrė paskelbė, kad bus atsiųstas pastiprinimas policijai ir budės daugiau migracijos patrulių.

Prieš jos vizitą centrinė vyriausybė pažadėjo susidoroti su problema, kad iš gretimų salų į Majotą valtimis atplaukia nėščiosios, norinčios pagimdyti Prancūzijos teritorijoje, kad jų atžalos gautų ES pilietybę.

Komorai, viena iš skurdžiausių pasaulio valstybių, nepriklausomybę paskelbė 1975 metais; iki tol salynas buvo Prancūzijos kolonija.

Vis dėlto Majotas pasirinko likti Prancūzijos sudėtyje: pirmiausia kaip užjūrio bendrija, o vėliau jis gavo departamento statusą.

Apie 70 proc. iš 10 tūkst. kūdikių, gimusių didžiausio Majoto miesto ir sostinės Mamudzu gimdymo namuose, yra nelegalių migrantų atžalos. Dauguma jų atvyksta iš netoliese esančių Anžuano, Mohelio ir Didžiojo Komoro salų, rodo oficiali statistika.

Majotas nėra vienintelė Prancūzijos užjūrio teritorija, tapusi migrantų magnetu, nors joms dar reikia prisivyti žemyninę Prancūziją sveikatos apsaugos, būsto ir švietimo srityse.

Prancūzijos Gviana, įsikūrusi tarp Brazilijos ir Surinamo Pietų Amerikoje, pastaraisiais metais susiduria su atvykėlių iš Haičio ir kitų kaimyninių šalių antplūdžiu, dėl kurio padidėjo spaudimas ligoninėms ir mokykloms, kurioms ir taip trūksta išteklių.

Paryžius nurodė, kad svarsto galimybę Majoto gimdymo namams suteikti specialų „tarpvalstybinį“ statusą, kad juose gimę vaikai automatiškai negautų Prancūzijos ir ES pilietybės.

Mamudzu, kovo 12 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode