Europą vėl apėmė rekordinei artima kaitra

 

Europą pirmadienį vėl kepino rekordinei artima kaitra, bet šioks toks atokvėpis jau prognozuojamas po ištisas savaites tvyrojusių karščių, dėl klimato pokyčių galinčių tapti regiono norma.

Žemiau apžvelgiama padėtis keliose žemyno šalyse.

Prancūzija artėja prie karščių piko

Pietų Prancūzijoje termometrai pirmadienį rodė apie 37 laipsnius Celsijaus, o antradienį šalies šiaurėje prognozuojami dar didesni karščiai. Šeštadienį kaitra buvo didžiausia nuo 2003 metų, kai kaitros banga pareikalavo tūkstančių žmonių, daugiausiai senyvo amžiaus, gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn (Anjes Buzin) sakė, kad žmonėms reikia tinkamai pasiruošti ištverti karštas dienas ir perspėjo, kad visi turi adaptuotis prie nepalankių sąlygų.

„Reikia gerti daug skysčių, tačiau taip pat valgyti ir vartoti druską“, – aiškino A. Buzyn.

„Ateinančiais metais tikriausiai turėsime pakoreguoti savo perspėjimus, nes iki šiol su tuo nesusidurdavome“, – pridūrė ministrė.

Ispanija baigia suvaldyti miškų gaisrus

Ispanijoje karščių aukų sekmadienį padaugėjo iki septynių, vienam 40-mečiui vokiečiui susmukus per piligriminę kelionę Šv. Jokūbo keliu rytiniame Ekstremadūros regione, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovė.

Vietos pareigūnai taip pat užregistravo kitų mirčių nuo šilumos smūgio Ekstremadūros ir Katalonijos regionuose.

Tačiau aprimus vėjui ugniagesiams labiau sekėsi suvaldyti didelį miško gaisrą pietvakarinėje Huelvos provincijoje, esančioje kitapus sienos nuo Portugalijos pietinės Algarvės provincijos.

Orai išlieka karšti, ypač šalies pietryčiuose, kur prognozuojama 40–42 laipsniai.

Gaisrai Portugalijoje

Portugalijoje kaitra šiek tiek atlėgo, bet apie 1,1 tūkst. ugniagesių, padedant 160 karių, toliau kovoja su gaisru Monšikėje. Pareigūnai labai laukia atskrendant dviejų Ispanijos gaisrų gesinimo lėktuvų.

Pietų Portigalijoje esančią Monšikę pirmadienio rytą tebegaubė tiršti dūmų debesys. Pareigūnai ankstesnę naktį evakavo kelis namus, o 24 žmonės buvo sužeisti, iš jų vienas – sunkiai.

Gelbėjimo tarnybų pareigūnai iš pradžių reiškė optimizmą, kad jiems sekasi valdyti liepsnas, bet naujausiame pranešime šio pasitikėjimo nebebuvo. Abelis Gomesas (Abelis Gomišas), vienas iš civilinės saugos tarnybos vadovų, sakė, kad „padėtis, deja, pasikeitė“.

„Stebėjome itin intensyvių (ugnies) proveržių“, nulemtų smarkių vėjų, pridūrė jis.

Meteorologijos tarnyba nurodė, kad po šeštadienį pasiekto kaitros piko temperatūra nukrito žemiau 45 laipsnių ir kad orai toliau vės ateinančias kelias dienas.

Nauja kaitros banga Vokietijoje

Vokietija ruošiasi savaitės viduryje tvyrosiančiam apie 39 laipsnių karščiui. Oficiali statistika rodo, kad šiemet laikotarpio nuo balandžio iki liepos temperatūra buvo 3,6 laipsniais aukštesnė, palyginus su vidutine temperatūra tais pačiais mėnesiais 1961–1990 metais.

Žemdirbiai toliau prašo pagalbos: Vokietijos ūkininkų asociacijos pirmininkas Joachimas Rukwiedas (Joachimas Rukvydas) sakė, kad vyriausybei gali tekti skirti apie milijardą eurų, nes kai kuriuose regionuose sunyko iki 70 proc. pasėlių.

Pirmadienį trijose žemėse – Reino krašte-Pfalce, Saro krašte ir Hesene – daugiau kaip milijonas vaikų grįžo į mokyklas, bet dėl kaitros kai kuriems buvo leista grįžti namo anksčiau.

Ištroškusi Britanija

Didžiosios Britanijos pietuose tebesilaiko iki 32 laipsnių karčiais, bet šiaurėje orai vėsesni ir daugiau debesų.

Kaip praneša žiniasklaida, atokesnėse salose, tokiose kaip Landžio sala Bristolio įlankoje, turinti dešimtis gyventojų, dėl užsitęsusios sausros dabar tapo priklausoma nuo buteliuose išpilstyto vandens, atgabenamo iš šalies pagrindinės dalies, nes vietos ištekliai išseko.

Arano saloje Škotijoje, Silio salose prie pietvakarių Anglijos ir Lamanšo sąsiauryje esančiame Džersyje žmonės raginami taupyti vandenį, rašo dienraštis „Daily Express“.

Nyderlandai

Žemumose esančius Nyderlandus kaitra vargina lygiai kaip ir kitas šalis, bet niekas nebūtų pamanęs, kad ji gali sukelti pavojų garsiajai dambų ir kanalų sistemai, turinčiai apsaugoti iš jūros atkovotas žemes.

Upės taip nuseko, kad į jų vagas pradėjo skverbtis jūros vanduo, o agentūra „Rijkswaterstaat“, tvarkanti nacionalinę vandens sistemą, atidarinėja užtvankas giliau žemyne, kad jį pašalintų.

Tuo metu garsiojo Utrechto katedros bokšto laikrodis penktadienį 11 val. 23 min. sustojo, dideliam karščiui perkreipus jo mechanizmą.

Europos vaisių ir daržovių perdirbėjų asociacija (Profel), įsikūrusi kaimyninėje Belgijoje, reiškė apgailestavimą dėl jau trejus metus iš eilės ištinkančių sausrų.

„Ekstremalios orų sąlygos Europoje gali lemti produktų kokybės ir kiekybės sumažėjimą“, – sakoma „Profel“ pareiškime. Asociacija taip pat perspėjo dėl „visų daržovių smarkaus stygiaus artimiausiu laikotarpiu“.

Graikijoje – 91 gaisro auka

Graikijoje buvo truputį vėsiau, bet praeitą mėnesį netoli Atėnų siautėjusių miškų gaisrų aukų padaugėjo iki 91, mirus vienai sužeistai 95 metų moteriai, pranešė pareigūnai.

Po liepos 23-osios nelaimės dar 36 žmonės lieka hospitalizuoti, o šešių iš jų būklė – kritinė.

Kepinama Skandinavija

Kai kuriuos Švedijos regionus niokoję miškų gaisrai jau baigiami užgesinti. Krizių valdymo tarnyba „SOS Alarm“ nurodė, kad jų skaičius pirmadienį sumažėjo iki aštuonių.

Pasak pareigūnų, šalies šiauriniame pakraštyje pirmadienį gausiai palijo. Anksčiau rekordinė kaitra ties Šiaurės poliaračiu buvo sukėlusi sausrą ir gaisrų. Vis dėlto daugelyje šalies sričių sausringos sąlygos išlieka.

Kaimyninės Suomijos sostinėje Helsinkyje vienas prekybos centras naktį iš šeštadienio į sekmadienį atvėrė duris žmonėms, trokštantiems atokvėpio nuo karščio.

Prekybos centro „K-Supermarket“ feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše matyti žmonės, susirinkę kondicionuojamose patalpose ant kilimėlių ir miegmaišių.

Paryžius, rugpjūčio 7 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode