Seulas: Šiaurės Korėja pageidauja popiežiaus vizito

 

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti jo šalyje ir sakė, kad jis būtų „entuziastingai priimtas“, antradienį paskelbė Pietų Korėjos prezidentūra, kuri pridūrė, kad perduos šią Pchenjano žinią Vatikanui.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas) spalio 17–18 dienomis lankysis Vatikane ir susitiks su pontifiku.

„Per susitikimą su popiežiumi Pranciškumi jis (Moon Jae-inas) perduos pirmininko Kim Jong Uno žinią, kad jis entuziastingai priimtų popiežių, jei šis apsilankytų Pchenjane“, – žurnalistams sakė Moon Jae-ino atstovas Kim Eui-kyeomas (Kim Eigjomas).

Pietų Korėjos prezidentas spalio 13–21 dienomis bus Europoje, kur taip pat aplankys Prancūziją, Italiją ir Daniją.

Taikos šalininkas Moon Jae-inas aktyviai siekė gerinti santykius su Kim Jong Unu ir per vienus pastaruosius metus tris kartus su juo susitiko.

Per naujausią susitikimą, praėjusį mėnesį įvykusį Pchenjane, Moon Jae-iną lydėjo Pietų Korėjos arkivyskupas Hyginus Kim Hee-joongas (Higinas Kim Hidžungas).

Per pokalbį su arkivyskupu Šiaurės Korėjos lyderis paragino dvasininką pranešti Vatikanui apie jo ketinimus siekti taikos, sakė Moon Jae-ino atstovas.

Vatikanas šio Pietų Korėjos prezidentūros pranešimo kol kas nekomentavo.

Tačiau Vatikano spaudos tarnybos vadovas antradienį paskelbė pareiškimą, kad popiežius spalio 18 dieną Vatikane priims Pietų Korėjos prezidentą Moon Jae-iną.

Vatikano atstovas Gregas Burke'as (Gregas Burkas) sakė, kad audiencija įvyks kitą dieną po to, kai Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) Šv. Petro bazilikoje aukos mišias už taiką Korėjos pusiasalyje. Šiose mišiose dalyvaus ir Moon Jae-inas.

Pranciškus 2014 metų rugpjūtį lankėsi Pietų Korėjoje. Lėktuve pakeliui atgal į Romą jis išreiškė viltį, kad nesutarimai bus išspręsti, ir sakė, kad „abi Korėjos yra broliai, jie kalba ta pačia kalba“.

Izoliuotos, skurdžios, tačiau branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos jaunasis lyderis nuo šių metų pradžios pademonstravo kelis taikymosi gestus, įskaitant birželį įvykusį istorinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Per praėjusio mėnesio viršūnių susitikimą Kim Jong Unas taip pat patvirtino pastangas dėl karinės įtampos pusiasalyje mažinimo, bet ir toliau miglotai kalbėjo apie tai, kaip likviduoti baimę keliantį Šiaurės Korėjos branduolinį arsenalą.

Religijos laisvė yra įrašyta į Šiaurės Korėjos konstituciją, bet visa religinė veikla yra itin griežtai varžoma ir absoliučiai draudžiama už valstybės sankcionuotų institucijų ribų.

XX amžiaus pradžioje, prieš pusiasalio padalijimą, Pchenjanas buvo regioninis misionierių centras su dešimtimis bažnyčių ir klestinčia krikščionių bendruomene, pelniusia titulą „Rytų Jeruzalė“.

Tačiau velionis Šiaurės Korėjos įkūrėjas Kim Il Sungas (Kim Ir Senas), dabartinio lyderio senelis, krikščionybę laikė grėsme savo autoritariniam valdymui ir išnaikino ją egzekucijomis bei darbo stovyklomis.

Vėliau Šiaurės Korėjos režimas leido katalikiškoms organizacijoms jos teritorijoje vykdyti pagalbos projektus, tačiau tiesioginių santykių su Vatikanu nėra.

2014 metais kompanijos „Korea Gallup“ atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. Pietų Korėjos gyventojų laiko save budistais, o beveik 30 proc. – krikščioniais.

Seulas, spalio 9 d. (AFP-AP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode