Ukraina uždraudė Rusijos stebėtojams dalyvauti rinkimuose

 

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo, kad Rusijos atstovams nebūtų leista stebėti artėjančių prezidento rinkimų. 

Maskvos palaikomų separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje malšinantis Kijevas sako įtariantis, kad Rusija planuoja kištis į balsavimą.

Aukščiausioji Rada taip pat skyrė maždaug 350 mln. JAV dolerių (308 mln. eurų) žvalgybos tarnybų pastangoms užkardyti šias grėsmes.

Rusijos piliečiai negalės dalyvauti tarptautinėse rinkimų stebėjimo misijose; šis draudimas taip pat galios vykstant parlamento ir vietos valdžios rinkimams.

Tokį projektą pasmerkė Maskva ir Kijevo sąjungininkės Vakaruose.

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris pareiškė, kad rusams reikėtų leisti dalyvauti rinkimų stebėjime, bet procesą turėtų kontroliuoti tarptautinės organizacijos.

Rusijos piliečių nedalyvavimas stebėjime leis „žmonėms suabejoti rinkimais“, prieš ketvirtadienio balsavimą K. Volkeris parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

„Jokių žaidimų. Ukrainai reikia pasitikėjimo jos pačios demokratinėmis institucijomis“, – pridūrė jis.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) jau ruošiasi kovo 31 dienos rinkimų stebėjimo misijai. 

Naujienų agentūroms Rusijos senatoriai sakė, kad Maskva gali nepripažinti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, jeigu rusų stebėtojams nebus leista jų stebėti.

Rusijos pasiuntinys prie ESBO Aleksandras Lukaševičius šį draudimą pavadino „Ukrainos įsipareigojimų ESBO ir tarptautinių teisinių normų šiurkščiu“ pažeidimu. Jo pareiškimą išplatino naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad rinkimų favoritu laikomas populiarus komikas Volodymyras Zelenskis, jau vaidinantis Ukrainos prezidentą viename televizijos seriale. 

Jis lenkia net buvusią premjerę Juliją Tymošenko ir dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką, daugeliui rinkėjų nusigręžus nuo senųjų politikų. 

Tačiau varžybose dėl prezidento posto dalyvauja rekordinis skaičius kandidatų, todėl laimėtojas yra nenuspėjamas.

Maskvos ir Ukrainos santykiai pašlijo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, į kurią Rusija reagavo Krymo pusiasalio užėmimu ir aneksija, o Rytų Ukrainoje tai pačiais metais įsiplieskė konfliktas su Maskvos remiamais separatistais. Per šį konfliktą jau žuvo maždaug 13 tūkst. žmonių.

Kijevas, vasario 7 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode