Reklama 2

Estija linkusi palaikyti dviejų elektros jungčių su Lenkija idėją – K. Simson

 

Baltijos šalims ruošiantis sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentine Europa, Estija laukia baigiamos studijos rezultatų – jie turėtų lemti, kokį variantą  – vienos ar dviejų jungčių su Lenkija – palaikys Talinas. Vis dėlto Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė kartoja linkusi palaikyti antros jungties statybos idėją. 

ES ketina sukurti „karinę Šengeno erdvę“

ES trečiadienį pristatė detalesnius planus, kaip palengvinti karių ir karinės technikos judėjimą Bendrijos teritorijoje, Senajam žemynui siekiant sustiprinti savo gynybos pajėgumus reaguojant į augančią Rusijos grėsmę.

Pareigūnai nori sukurti „karinę Šengeno erdvę“, panašią į ES civilinę zoną, kurioje nėra pasienio kontrolės. Bus siekiama supaprastinti muitinės patikrą ir biurokratiją, dėl kurių šiuo metu stabdomos NATO pajėgos ir karinės transporto priemonės, bandančios kirsti šalių sienas.

XX amžiaus latvių istorijos kardiograma

Jubiliejinius valstybių šimtmečio metus lietuviai ir latviai pasitinka ka­muojami žemos savivertės, susimenkinimo kompleksų. Kaip pabrėžia psichologė Danutė Gailienė, „[k]o­lektyvinė trauma arba ilgos istorinės represijos sukrečia visuomenės ar jos grupių normalų kultūrinį tapatumą (kultūrinį ego), ir jį gali pakeisti kultūriniai kompleksai“. Išties sunku išdidžiai pakelta galva stovėti greta kitų Europos tautų, kai pečius slegia tokie stereo­tipai kaip „700 metų vergovės“, „tarnystės genas“ ir labiausiai istoriškai nukentėjusių tautų savimonė. Dažnai prasimuša stereotipas – mes, pagrandukai, ir jie, Vakarų pasaulio protingieji ir galingieji. Toks susimenkinimo mentalitetas buvo formuojamas iš dalies sąmoningai ir ilgainiui įsitvirtino žmonių mąstyme. Kultūrinių komp­leksų kamuojamoms Baltijos šalims, kurios pusę šimtmečio buvo apskritai ištrintos iš bendros Euro­pos istorijos, jau seniai reikalingas praeities diskurso permąstymas, kuris naujai aktualizuotų istoriją, kultūrą, atmintį.

JAV Senatas priėmė federalinių išlaidų įstatymą ir pasiuntė jį patvirtinti prezidentui

 

JAV Senatas anksti penktadienį priėmė 1,3 trln. dolerių (1,06 trln. eurų) federalinių išlaidų įstatymą, įveikęs kliūtis, grasinusias jau trečiąkart šiais metais paralyžiuoti dalies valstybinių įstaigų darbą.

Įstatymų leidėjai penktadienio vidurnaktį buvo nustatę kaip galutinį terminą, nuo kurio turėjo nutrūkti federalinių įstaigų finansavimas. Didžiulės apimties biudžeto įstatymas buvo priimtas 65 balsais prieš 32, iki galutinio termino likus suskaičiuotoms valandoms.

Rusija išrinko pavadinimus savo naujiems ginklams

Rusijoje pasibaigus internetiniam balsavimui ketvirtadienį buvo išrinkti pavadinimai naujiesiems ginklams: branduolinė sparnuotoji raketa bus pavadinta „Burevestnik“ („Audrašaukliu“), nuotolinio valdymo povandeninis dronas su branduoline kovine galvute bus pavadintas „Poseidon“ – graikų mitologijos jūrų dievo garbei, o kovinis lazeris vadinsis „Peresvet“ – viduramžių vienuolio ir kovotojo Aleksandro Peresveto garbei.

Teksase įtariamas „sprogdintojas maniakas“ užspeistas policijos susisprogdino

Vyras, ieškomas dėl kelių pašto siuntose paslėptų bombų sprogdinimų Teksaso valstijos sostinėje Ostine, anksti trečiadienį susisprogdino savo automobilyje, kai policija mėgino jį suimti, pranešė pareigūnai.

„Įtariamasis negyvas“, – per spaudos konferenciją paskelbė Ostino policijos viršininkas Brianas Manley (Brajenas Manlis).

Powered by BaltiCode