Rengiant naują priemonę – konsultacijos su visuomene

Ūkio ministerija 2018 m. pradžioje pristatys naują finansinę priemonę, kuria siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos sumaniosios specializacijos srityje aktyvumą privačiame sektoriuje, paskatinti verslumą ir labai mažų bei mažų įmonių produktyvumą. Šiuo metu visuomenė kviečiama pateikti pastabas dėl šios priemonės sąlygų.

Lietuva reikalauja vienodų sąlygų visiems ES ūkininkams

Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pristatytas ir aptartas Europos Komisijos komunikatas „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, duodantis startą konkretesnėms diskusijoms dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. ateities. Lietuva palaiko modernesnės ir paprastesnės BŽŪP viziją, nors ir nėra radikalių pokyčių šalininkė.

Lietuva skelbia ambicingus tikslus kovoje su klimato kaita

 

Šiandien Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macrone‘as, pažymėdamas antrąsias Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metines, sukvietė apie 100 šalių vadovus, 800 finansinių institucijų, pramonės, savivaldos ir kitų organizacijų atstovus į Vienos planetos aukšto lygmens susitikimą. Jame mūsų šaliai atstovauja aplinkos ministro Kęstučio Navicko vadovaujama Lietuvos delegacija.

Valstybė, surinkusi taršos mokestį, pareigos nevykdo

„Malonu, kad po kelerių metų susirašinėjimo su Aplinkos ministerija dėl padangų atliekų, kaupiamų savivaldybėse didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, tvarkymo artėja link konkretaus sprendimo. Kol kas šių atliekų sutvarkymą finansuoja nežinia kas ir nežinia kaip, nes jokiame įstatyme tai nebuvo numatyta. Rengiama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, tikiuosi, išspręs įsisenėjusią problemą“, – sako Padangų importuotojų organizacijos (PIO) vadovė Danguolė Butkienė.

Žuvys grįžta namo

 

Gruodžio 7 d. buvo ypatinga diena – į laisvus upės vandenis – gimtus namus, išleisti garbingai  žuvivaisai tarnavę margieji upėtakiai. Penkiasdešimt  po 2,5-4 kg sveriančių, 9-10 metų amžiaus reproduktorių išplaukė į orią senatvę. Tai istorinis įvykis, išskirtinis savo prasme  – senosios, sveikos, tiek daug davę Lietuvos žuvivaisai, gražuolės žuvys išleidžiamos atgal į laisvę, užuot įprastai, dar po metų ar dvejų, nuo senatvinių ligų ar pačios senatvės, nepamatę gimtų rėvų ir sietuvų, sėklių ir užutekių, banaliai nusibaigtų dirbtiniame tvenkinyje… Utilizavimo praktika galioja visame civilizuotame pasaulyje (neteko girdėti kitaip), tad kodėl jos nepakeitus į gražiąją pusę? Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus darbuotojai bei idėjos autorius Trakų Vokės vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas rodo iniciatyvą ir kviečia prie jos prisiungti ir kitus Lietuvos žuvivaisos ūkius.

Nemokamos eglių šakos – kalėdinė dovana šalies gyventojams

 

Gruodžio 20 d. 13 val. visoje šalyje – miestų ir miestelių pagrindinėse aikštėse, didesnėse susibūrimo vietose – miškininkai gyventojams nemokamai dalins eglių šakas namams papuošti prieš šventes. Šią jau tradicija tapusią akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ rengia Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija ir visos 42 miškų urėdijos.

Arūno ir Daivos Giedrikų daržininkystės ūkis išrinktas kaip geriausias ekologinės gamybos ūkis Lietuvoje

 

Ekologiniai ūkiai – vienas Europos Sąjungos prioritetų. Galima pasidžiaugti, kad kasmet šių ūkių plotas didėja. Netrūksta ir ūkių, kurie savo pavyzdžiu ne tik įkvepia ūkininkus ir šie vis dažniau renkasi tokį ūkininkavimo būdą, bet ir vartotojus – jie pirmenybę teikia sveikam, ekologiškai užaugintam produktui. Geroji žemdirbių patirtis įvertinama ir įvairiais apdovanojimais. Jau dešimtmetį Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su partneriais organizuoja konkursą, kurio metu apdovanojami šalies pavyzdinių ekologinių ūkių šeimininkai. Šventės metu paskelbtas šių metų geriausias ekologinės gamybos ūkis – juo pripažintas Arūno ir Daivos Giedrikų daržininkystės ūkis. Kitais metais šis ūkis dalyvaus tolimesniame konkurso etape ir turės galimybę tapti geriausiu ekologiniu ūkiu visame Baltijos regione.

Senieji metai baigiasi, afrikinis kiaulių maras – ne

Afrikinis kiaulių maras (AKM), apėmęs pusę Lietuvos teritorijos, nė nesiruošia trauktis. Nuo šių metų pradžios laukinėje gyvūnijoje AKM patvirtintas 1 096 vietose 1 934 šernams (221 sumedžiotam ir 1 713 nugaišusių). Tai rodo, kad medžiotojai turi būti aktyvesni, o kiaulių laikytojai išlikti budrūs ir laikytis biologinės saugos tvartuose reikalavimų.

Šiaulių regione baigėsi vilkų medžioklė

 

Žemės ūkio ministras, pavaduojantis aplinkos ministrą, Bronius Markauskas pasirašė įsakymą dėl vilkų medžiojimo 2017-2018 metų medžioklės sezono metu nutraukimo. Vilkų medžioklė leidžiama tik kai kuriose savivaldybėse, tačiau Šiaulių regione ji jau baigėsi. Per šį vilkų medžiojimo sezoną Šiaulių regione buvo sumedžiota 10 vilkų.

Tręšti laukus galima iki gruodžio 15 d.

 

Šiandien žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl tręšimo sąlygų 2017 metais nustatymo“, kuriuo tręšimo sezonas pratęsiamas iki gruodžio 15 d. Tad ūkininkai, dėl užsitęsusių liūčių negalėję tręšti savo laukų ir nespėję to padaryti, dar turi laiko tai atlikti.   

Gamtinio turizmo pritaikymas visiems

 

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prisideda prie aplinkos pritaikymo visiems iniciatyvos. Artimiausiu laiku metu bus atnaujinta Platelių ežero apžvalgos aikštelė, įrengtas stendas žmonėms su regėjimo negalia. Šie darbai papildys jau dabar esančią infrastruktūrą Šeirės miške, kurios nemaža dalis yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.

Kaip apmokestinamos pajamos, gautos iš prekybos eglutėmis

 

Gyventojų, kurie kalėdines eglutes augina savo turimame žemės sklype ir parduoda jas, augalų pardavimo pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai šias pajamas gaunantis gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Kai pajamas gaunantis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar privalo juo registruotis, gautos pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

AKM laukinėje faunoje tebeplinta

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 24 – 30 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 158 šernų gaišenos ir sumedžiota 16 šernų (iš viso 174), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė. AKM užsikrėtę šernai rasti ar sumedžioti 98 vietose.

Briuselis žada sąžiningesnes išmokas žemdirbiams

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas (Filas Hoganas).

Ūkininkai duomenis atnaujinti galės neišeidami iš namų

Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.

Priimtas sprendimas dėl savanoriškos susietosios paramos nebus keičiamas iki 2020 m.

Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje, todėl šis sektorius laikomas prioritetine žemės ūkio šaka. Pieno sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto šaltinių, jis labai svarbus kaimo vietovių užimtumui, ypač gyvenantiems mažiau palankiose vietovėse, kur augalininkystė sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Tačiau jau ne vienerius metus gyvulininkystės sektorius silpnėja, ūkininkai vis aktyviau domisi  augalininkyste. Lietuvoje vidutinis pieno ūkis išlieka vienu mažiausių visoje ES.

Mineralinio azoto dirvožemyje – ypatingai mažai

Baigiantis itin lietingam rudeniui, žemdirbiai domisi, kiek dar mineralinio azoto galėjo likti dirvožemyje ir kaip reikės tręšti augalus pavasarį. Tyrimų rezultatai nėra džiuginantys, tačiau tai galima buvo prognozuoti. Kritulių šalyje net tris mėnesius – liepą, rugsėjį ir spalį iškrito arti, o kai kur ir dvigubai daugiau daugiametės mėnesio normos.

Kur keliauja mūsų išrūšiuotos pakuočių atliekos?

 

Visuomenėje vis dar sklando įvairūs nepagrįsti mitai apie atliekų rūšiavimą, o paprastos ir aiškios informacijos trūkumas neretai atbaido žmones nuo rūšiavimo veiklos. Vienas iš giliai įsišaknijusių mitų – visos žmonių tvarkingai išrūšiuotos pakuočių atliekos keliauja į sąvartyną. Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar tiki, kad visos pakuočių atliekos yra sumaišomos ir galiausiai patenka ne į rūšiavimo bazes,  o sąvartyną.

Paramos lėšos – įsiskolinimų valstybei neturintiems ūkininkams

Gruodžio 1 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra pradės mokėti ūkininkams likusią dalį tiesioginių išmokų už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones. Pervesdama paramos lėšas Kaimo plėtros programos dalyviams, agentūra atsižvelgia į tai, ar pareiškėjai neturi įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Powered by BaltiCode