Mažiems ūkiams kooperacija padeda tapti stambiais rinkos žaidėjais

 

Galima drąsiai sakyti – Lietuvos ūkininkai pamažu atranda kooperaciją. Paprastais žodžiais kooperaciją galima apibūdinti kaip ūkių bendradarbiavimą, kurio tikslas – ne tik paprastesnis ūkio valdymas, bet ir stipresnė derybinė pozicija su žemės ūkio produkcijos perdirbėjais, o tai tiesiogiai susiję su didesniu ūkininkų pelnu. Šalyje kooperatyvų netrūksta ir ūkininkai, ypač smulkūs, stengiasi išnaudoti visus įmanomus kooperacijos privalumus.

Puikiu pavyzdžiu galima laikyti Rokiškyje veikiantį žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „EKO tikslas“. Tai jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti vietos ūkininkų sukurta organizacija, kuri užsiima ekologiško pieno supirkimu, ekologiškų produktų gamyba bei prekyba. Šiandien bendrovė prekiauja ekologišku pusiau kietu fermentiniu sūriu, natūraliu, šviežiu pienu bei kitais ekologiškais produktais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

Parama padėjo sustiprėti

Pasak ŽŪK „EKO tikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus, prieš 11 metų įkurtame ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų kooperatyve yra 48 nariai. Šiandien jie neįsivaizduoja kitokio gyvenimo, nes kooperatyvas palengvina jiems darbą: nereikia sukti galvos, kam parduoti pieną, nes tai už juos padaro kooperatyvas; ūkininkai iš kooperatyvo gauna reikalingą informaciją; suteikiamos galimybės už mažesnę kainą įsigyti veiklai reikalingų medžiagų, o svarbiausia – parduoti produktus rinkoje už tinkamą kainą.

„Dar 2008 m. pasinaudojome parama pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą priemonę „Valstybės pagalba gamintojų kooperacijai plėtoti“. Tai buvo puiki pradžia naujam kooperatyvui, kuriame netrūko idėjų ir užsidegimo joms įgyvendinti. Parama tuomet padėjo mums išsilaikyti, kol kooperatyvas sustiprėjo“, – pasakoja M. Petkevičius. Jis priduria, kad atėjo metas žengti ir kitą žingsnį – jeigu ŽŪK „EKO tikslas“ atitiks keliamus kriterijus, jau artimiausiu metu planuojama teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“.

Šia priemone Europos Sąjunga siekia skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, todėl ūkininkai kviečiami burtis į gamintojų grupes. Tai naudinga patiems ūkininkams, nes vartotojai ir perdirbėjai reikalauja iš ūkių aukštos kokybės pieno, mėsos, daržovių, vaisių ir kitų žemės ūkio produktų už konkurencingą kainą. Smulkiems ūkiams, kurie dirba vieni, tai per daug sudėtingas iššūkis, tačiau jiems dirbant kartu mažėja gamybos sąnaudos ir gerėja produktų kokybė.

Veikti kartu – geriau negu po vieną

ŽŪK „EKO tikslas“ vadovo teigimu, kooperacijos proceso esmė – tai galimybė ūkininkams jungtis bendram tikslui, pavyzdžiui, sėkmingai parduoti produkciją. „Atstovaudamas keliems ar daugiau ūkių, kooperatyvas tampa stambiu žaliavos tiekėju, suformuoja derybinę poziciją rinkoje, todėl nesunkiai gali išsireikalauti geresnių sąlygų. Taip pat atsiranda nauda ir pirkėjui, kadangi perdirbimo įmonė užsitikrina pastovų reikiamą žaliavos kiekį. Kooperatyvas savo ruožtu gali rinktis geresnes sąlygas siūlantį supirkėją ar perdirbėją“, – sako „EKO tikslas“ vadovas.

Be to, pasak M. Petkevičiaus, kooperatyvas atstovauja visų savo narių interesams, todėl kiekvienas iš jų sutaupo išteklių, kuriuos panaudotų ūkio marketingui, deryboms su perdirbėjais ir kitoms valdymo funkcijoms atlikti. Kooperatyvo nariai gali gauti papildomų pinigų iš kooperatyvo pelno – taip jie suinteresuoti tiekti kooperatyvui kuo daugiau produkcijos. Priklausomai nuo kiekvieno kooperatyvo ir jo narių iniciatyvos, galima gauti žymiai daugiau naudos, nei vykdant veiklą individualiai. Svarbu ir tai, kad kiekvienas kooperatyvo narys dalyvauja organizacijos valdyme, kapitalo, pelno kūrime, kooperatyvo veiklos programos ar strategijos kūrime.

Jungiantis į kooperatyvus – parama

Ūkininkai, svarstantys tarpusavio bendradarbiavimo galimybę, kviečiami pasinaudoti KPP parama. Ją gauti galima pagal KPP priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. Parama gali pasinaudoti juridiniai asmenys, įregistruoti juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d. Gamintojų grupė turėtų būti sudaryta iš ne mažiau kaip 10 dalyvių, vykdančių žemės ūkio veiklą. Jeigu dalyviai yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės, tai jų iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės.

Didžiausia galima viešosios paramos suma pirmaisiais metais yra 10 procentų metinės parduotos produkcijos vertės, bet negali viršyti 100 000 eurų. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo šių metų birželio 1 d.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Mažiems ūkiams kooperacija padeda tapti stambiais rinkos žaidėjais

 

Galima drąsiai sakyti – Lietuvos ūkininkai pamažu atranda kooperaciją. Paprastais žodžiais kooperaciją galima apibūdinti kaip ūkių bendradarbiavimą, kurio tikslas – ne tik paprastesnis ūkio valdymas, bet ir stipresnė derybinė pozicija su žemės ūkio produkcijos perdirbėjais, o tai tiesiogiai susiję su didesniu ūkininkų pelnu. Šalyje kooperatyvų netrūksta ir ūkininkai, ypač smulkūs, stengiasi išnaudoti visus įmanomus kooperacijos privalumus.

Puikiu pavyzdžiu galima laikyti Rokiškyje veikiantį žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „EKO tikslas“. Tai jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti vietos ūkininkų sukurta organizacija, kuri užsiima ekologiško pieno supirkimu, ekologiškų produktų gamyba bei prekyba. Šiandien bendrovė prekiauja ekologišku pusiau kietu fermentiniu sūriu, natūraliu, šviežiu pienu bei kitais ekologiškais produktais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

Parama padėjo sustiprėti

Pasak ŽŪK „EKO tikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus, prieš 11 metų įkurtame ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų kooperatyve yra 48 nariai. Šiandien jie neįsivaizduoja kitokio gyvenimo, nes kooperatyvas palengvina jiems darbą: nereikia sukti galvos, kam parduoti pieną, nes tai už juos padaro kooperatyvas; ūkininkai iš kooperatyvo gauna reikalingą informaciją; suteikiamos galimybės už mažesnę kainą įsigyti veiklai reikalingų medžiagų, o svarbiausia – parduoti produktus rinkoje už tinkamą kainą.

„Dar 2008 m. pasinaudojome parama pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą priemonę „Valstybės pagalba gamintojų kooperacijai plėtoti“. Tai buvo puiki pradžia naujam kooperatyvui, kuriame netrūko idėjų ir užsidegimo joms įgyvendinti. Parama tuomet padėjo mums išsilaikyti, kol kooperatyvas sustiprėjo“, – pasakoja M. Petkevičius. Jis priduria, kad atėjo metas žengti ir kitą žingsnį – jeigu ŽŪK „EKO tikslas“ atitiks keliamus kriterijus, jau artimiausiu metu planuojama teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“.

Šia priemone Europos Sąjunga siekia skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, todėl ūkininkai kviečiami burtis į gamintojų grupes. Tai naudinga patiems ūkininkams, nes vartotojai ir perdirbėjai reikalauja iš ūkių aukštos kokybės pieno, mėsos, daržovių, vaisių ir kitų žemės ūkio produktų už konkurencingą kainą. Smulkiems ūkiams, kurie dirba vieni, tai per daug sudėtingas iššūkis, tačiau jiems dirbant kartu mažėja gamybos sąnaudos ir gerėja produktų kokybė.

Veikti kartu – geriau negu po vieną

ŽŪK „EKO tikslas“ vadovo teigimu, kooperacijos proceso esmė – tai galimybė ūkininkams jungtis bendram tikslui, pavyzdžiui, sėkmingai parduoti produkciją. „Atstovaudamas keliems ar daugiau ūkių, kooperatyvas tampa stambiu žaliavos tiekėju, suformuoja derybinę poziciją rinkoje, todėl nesunkiai gali išsireikalauti geresnių sąlygų. Taip pat atsiranda nauda ir pirkėjui, kadangi perdirbimo įmonė užsitikrina pastovų reikiamą žaliavos kiekį. Kooperatyvas savo ruožtu gali rinktis geresnes sąlygas siūlantį supirkėją ar perdirbėją“, – sako „EKO tikslas“ vadovas.

Be to, pasak M. Petkevičiaus, kooperatyvas atstovauja visų savo narių interesams, todėl kiekvienas iš jų sutaupo išteklių, kuriuos panaudotų ūkio marketingui, deryboms su perdirbėjais ir kitoms valdymo funkcijoms atlikti. Kooperatyvo nariai gali gauti papildomų pinigų iš kooperatyvo pelno – taip jie suinteresuoti tiekti kooperatyvui kuo daugiau produkcijos. Priklausomai nuo kiekvieno kooperatyvo ir jo narių iniciatyvos, galima gauti žymiai daugiau naudos, nei vykdant veiklą individualiai. Svarbu ir tai, kad kiekvienas kooperatyvo narys dalyvauja organizacijos valdyme, kapitalo, pelno kūrime, kooperatyvo veiklos programos ar strategijos kūrime.

Jungiantis į kooperatyvus – parama

Ūkininkai, svarstantys tarpusavio bendradarbiavimo galimybę, kviečiami pasinaudoti KPP parama. Ją gauti galima pagal KPP priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. Parama gali pasinaudoti juridiniai asmenys, įregistruoti juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d. Gamintojų grupė turėtų būti sudaryta iš ne mažiau kaip 10 dalyvių, vykdančių žemės ūkio veiklą. Jeigu dalyviai yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės, tai jų iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės.

Didžiausia galima viešosios paramos suma pirmaisiais metais yra 10 procentų metinės parduotos produkcijos vertės, bet negali viršyti 100 000 eurų. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo šių metų birželio 1 d.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Mažiems ūkiams kooperacija padeda tapti stambiais rinkos žaidėjais

 

Galima drąsiai sakyti – Lietuvos ūkininkai pamažu atranda kooperaciją. Paprastais žodžiais kooperaciją galima apibūdinti kaip ūkių bendradarbiavimą, kurio tikslas – ne tik paprastesnis ūkio valdymas, bet ir stipresnė derybinė pozicija su žemės ūkio produkcijos perdirbėjais, o tai tiesiogiai susiję su didesniu ūkininkų pelnu. Šalyje kooperatyvų netrūksta ir ūkininkai, ypač smulkūs, stengiasi išnaudoti visus įmanomus kooperacijos privalumus.

Puikiu pavyzdžiu galima laikyti Rokiškyje veikiantį žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „EKO tikslas“. Tai jau antrą dešimtmetį skaičiuojanti vietos ūkininkų sukurta organizacija, kuri užsiima ekologiško pieno supirkimu, ekologiškų produktų gamyba bei prekyba. Šiandien bendrovė prekiauja ekologišku pusiau kietu fermentiniu sūriu, natūraliu, šviežiu pienu bei kitais ekologiškais produktais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

Parama padėjo sustiprėti

Pasak ŽŪK „EKO tikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus, prieš 11 metų įkurtame ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų kooperatyve yra 48 nariai. Šiandien jie neįsivaizduoja kitokio gyvenimo, nes kooperatyvas palengvina jiems darbą: nereikia sukti galvos, kam parduoti pieną, nes tai už juos padaro kooperatyvas; ūkininkai iš kooperatyvo gauna reikalingą informaciją; suteikiamos galimybės už mažesnę kainą įsigyti veiklai reikalingų medžiagų, o svarbiausia – parduoti produktus rinkoje už tinkamą kainą.

„Dar 2008 m. pasinaudojome parama pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą priemonę „Valstybės pagalba gamintojų kooperacijai plėtoti“. Tai buvo puiki pradžia naujam kooperatyvui, kuriame netrūko idėjų ir užsidegimo joms įgyvendinti. Parama tuomet padėjo mums išsilaikyti, kol kooperatyvas sustiprėjo“, – pasakoja M. Petkevičius. Jis priduria, kad atėjo metas žengti ir kitą žingsnį – jeigu ŽŪK „EKO tikslas“ atitiks keliamus kriterijus, jau artimiausiu metu planuojama teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“.

Šia priemone Europos Sąjunga siekia skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, todėl ūkininkai kviečiami burtis į gamintojų grupes. Tai naudinga patiems ūkininkams, nes vartotojai ir perdirbėjai reikalauja iš ūkių aukštos kokybės pieno, mėsos, daržovių, vaisių ir kitų žemės ūkio produktų už konkurencingą kainą. Smulkiems ūkiams, kurie dirba vieni, tai per daug sudėtingas iššūkis, tačiau jiems dirbant kartu mažėja gamybos sąnaudos ir gerėja produktų kokybė.

Veikti kartu – geriau negu po vieną

ŽŪK „EKO tikslas“ vadovo teigimu, kooperacijos proceso esmė – tai galimybė ūkininkams jungtis bendram tikslui, pavyzdžiui, sėkmingai parduoti produkciją. „Atstovaudamas keliems ar daugiau ūkių, kooperatyvas tampa stambiu žaliavos tiekėju, suformuoja derybinę poziciją rinkoje, todėl nesunkiai gali išsireikalauti geresnių sąlygų. Taip pat atsiranda nauda ir pirkėjui, kadangi perdirbimo įmonė užsitikrina pastovų reikiamą žaliavos kiekį. Kooperatyvas savo ruožtu gali rinktis geresnes sąlygas siūlantį supirkėją ar perdirbėją“, – sako „EKO tikslas“ vadovas.

Be to, pasak M. Petkevičiaus, kooperatyvas atstovauja visų savo narių interesams, todėl kiekvienas iš jų sutaupo išteklių, kuriuos panaudotų ūkio marketingui, deryboms su perdirbėjais ir kitoms valdymo funkcijoms atlikti. Kooperatyvo nariai gali gauti papildomų pinigų iš kooperatyvo pelno – taip jie suinteresuoti tiekti kooperatyvui kuo daugiau produkcijos. Priklausomai nuo kiekvieno kooperatyvo ir jo narių iniciatyvos, galima gauti žymiai daugiau naudos, nei vykdant veiklą individualiai. Svarbu ir tai, kad kiekvienas kooperatyvo narys dalyvauja organizacijos valdyme, kapitalo, pelno kūrime, kooperatyvo veiklos programos ar strategijos kūrime.

Jungiantis į kooperatyvus – parama

Ūkininkai, svarstantys tarpusavio bendradarbiavimo galimybę, kviečiami pasinaudoti KPP parama. Ją gauti galima pagal KPP priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. Parama gali pasinaudoti juridiniai asmenys, įregistruoti juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d. Gamintojų grupė turėtų būti sudaryta iš ne mažiau kaip 10 dalyvių, vykdančių žemės ūkio veiklą. Jeigu dalyviai yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės, tai jų iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės.

Didžiausia galima viešosios paramos suma pirmaisiais metais yra 10 procentų metinės parduotos produkcijos vertės, bet negali viršyti 100 000 eurų. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo šių metų birželio 1 d.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode