Reklama 2

Televizijoje pamatytas siužetas pakeitė programuotojo gyvenimą

 

Televizijos laidoje pamatytas vaizdas Arūnui Oškučiui įsiminė ilgam ir tiesiogine prasme pakeitė gyvenimą – siužetas apie renkamas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ tapo stimulu pradėti ūkininkauti. Viename iš šalies universitetų programuotoju dirbantis jaunas vyras susižavėjo galimybe prasmingai išnaudoti laisvą laiką ir „įdarbinti“ iš močiutės paveldėtą žemę, tad užpildė paraišką paramai gauti ir, nelabai tikėdamasis, ją gavo. Taip prasidėjo Oškučių braškių verslo pradžia.

Kaip programuotoją paversti ūkininku?

A. Oškučiui pasisekė, nes tinkamu metu per televiziją pamatė siužetą apie paramą ūkininkavimo pradžiai, kuris vyrui sukėlė dvejonių – ar tikrai gyvenime veikia tai, ką norėtų, ar išnaudoja visas teikiamas galimybes?

Iš Arūno močiutės paveldėta žemė jau buvo apaugusi brūzgynais, dirvonavo ir laukė, kol bus atgaivinta, tačiau Oškučių šeima nebuvo sukaupusi tiek lėšų, kad galėtų patys savarankiškai imtis ūkininkavimo. Sužinoję apie galimybę iki 100 proc. kompensuoti ūkininkavimo pradžią, jauni žmonės nedvejojo. „Išgirdę apie teikiamą paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, ilgai negalvojome, nes paramos teikimo sąlygos pasirodė geros, laisvo laiko, nors abu dirbame IT srityje, su žmona turėjome, o dar prisiminiau iš močiutės paveldėtą žemę – taip sprendimas atėjo savaime. Kadangi visi šeimoje labai mėgstame braškes, koks bus mūsų verslas – klausimų nekilo“, – juokiasi ūkininkas A. Oškutis.

Tiesa, pirmas blynas šiek tiek prisvilo, mat, dėl nepatyrimo ir skubos, jauna šeima nepastebėjo neatitinkantys kelių būtinų sąlygų, tad paramos negavo. Vis dėlto užsidegimas buvo toks didelis, kad buvo nuspręsta vis tiek tęsti pradėtus darbus ir braškių plantaciją kurti iš savo lėšų. A. Oškutis suprato, kad taip verslas vystysis lėčiau, nes savų lėšų įsigyti visai būtinai įrangai gali ir nepakakti, tad pagal minėtą veiklos sritį verslo planą vėliau pateikė antrą kartą. Ir šis bandymas buvo sėkmingas – šeima paramą gavo.

„Už gautos paramos lėšas nusipirkome traktorių braškių laukams prižiūrėti, braškių daigų, laistymo sistemą – be įrangos tinkamai žemės neparuoši ir verslo neišvystysi. Dabar abu su žmona džiaugiamės, kad pradinis impulsas buvo teisingas: užsakymų braškėms turime savaitei į priekį – kartą paragavę mūsų uogų grįžta atgal, tad pirkėjų ratas nuolat plečiasi. Šiuo metu jau planuojame teikti paraišką ūkio modernizavimui pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, nes reikia pasistatyti sandėlį, kur būtų galima laikyti techniką ir nuskintą derlių, kad jis neprarastų visų gerųjų savybių. Dabar jau praktikos pildant dokumentus turime, todėl sunkumų kilti neturėtų ir mūsų braškių plantacija plėsis“, – šypsosi ūkininkas.

Paramai gauti – parengtas verslo planas ir tinkama kvalifikacija

Pažiūrėjus į Lietuvos ūkių struktūrą matyti, kad daugiau nei pusė ūkininkų – vyresnio amžiaus, tad ilgainiui turėtų atsirasti, kas juos pakeičia ir perima ūkininkavimo tradicijas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), pagal kurią gali būti skiriama parama jauniems ūkininkams. Pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ jiems gali būti suteikiama 100 proc. intensyvumo parama iki 40 tūkst. Eur, pirmoji išmokos dalis, siekianti 50 proc. prašomos paramos sumos, mokama po sprendimo skirti paramą priėmimo. Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Pupius atkreipia dėmesį, kad tai viena populiariausių priemonių ir konkurencija tarp paraiškų teikėjų – itin didelė, todėl labai svarbu surinkti kuo daugiau pirmumo balų ir tinkamai parengti verslo planą.

„Žemės ūkio veikla vis dažniau užsiima ir anksčiau ūkininkavimo patirties neturėję jauni žmonės – tam įtakos turi vis didesnė informacijos sklaida žiniasklaidos priemonėse ir skelbiama informacija apie dažniau taikomas inovatyvias žemės ūkio veiklos technologijas, padedančias greičiau sulaukti finansinės verslo grąžos. Manome, kad panašios paramos priemonės dalį emigravusio jaunimo gali sugrąžinti į Lietuvą ir padėti jiems čia įsikurti bei vystyti savo žemės ūkio verslą. Paskutiniais duomenimis, jaunųjų ūkininkų iki 40 metų Lietuvoje yra 18349. Praėjusiais metais vykusiam paramos paraiškų rinkimui pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo skirta 22 mln. Eur, tačiau paramos paraiškų buvo pateikta tik už 9,5 mln. Eur. Iš viso buvo pateiktos 266 paramos paraiškos – iš jų šiuo metu įvertinta 174, – sako Jonas Pupius.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, kiekvienas paramos siekiantis jaunas ūkininkas turi pateikti paramos paraišką, verslo planą, kuriame nurodytų, kaip jis ketina vystyti ūkio veiklą, bei kitus reikalaujamus dokumentus. Dar vienas ne mažiau svarbus reikalavimas, reikalingas paramai gauti – ūkininko kvalifikacija: paraiškas gali teikti jaunesni nei 40 metų asmenys, turintys reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir žemės ūkio valdoje bei ūkyje kaip ūkio valdytojai besikuriantys pirmą kartą. Taip pat pareiškėjas negali būti pateikęs paramos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti, o jo ūkis ir valda turi būti registruoti ne daugiau kaip metai iki paramos paraiškos paramai pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti pateikimo dienos. Paraiškas jaunieji ūkininkai galės teikti šių metų liepos 3–31 dienomis.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode