Pernai elektra Lietuvoje atpigo, bet buvo brangesnė nei Latvijoje ir Estijoje

 

„NordBalt“ jungčiai užtikrinant pigesnės elektros energijos importą, praėjusiais metais jos kaina Lietuvoje toliau mažėjo. Nepaisant to, elektra mūsų šalyje buvo brangesnė nei Latvijoje ar Estijoje.

Metų pabaigoje – pigesnė elektra

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos teritorijoje gruodį, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 9 proc. ir siekė 33,06 EUR/MWh. Tuo metu Latvijoje elektra atpigo 7 proc. iki 32,26 EUR/MWh, o Estijoje – 5 proc. iki 32,02 EUR/MWh. Kitose „Nord Pool“ biržos zonose kainos taip pat judėjo žemyn. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse per mėnesį elektra vidutiniškai atpigo iki 30,19 EUR/MWh.

„Kainų mažėjimą paskutinį metų mėnesį daugiausia nulėmė ilgas šventinis periodas, per kurį elektros energijos suvartojimas įprastai sumažėja. Prisidėjo ir didelis kritulių kiekis Skandinavijos šalyse – Norvegijos meteorologai pranešė, kad gruodį kritulių kiekis šalyje net penktadaliu viršijo įprastą normą. Šios tendencijos atsvėrė trumpų „NordBalt“ ir „EstLink“ jungčių prastovų ir „LitPolLink“ apribojimų įtaką“, – aiškina Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Per metus elektra pabrango tik Estijoje

Per visus praėjusius metus vidutinė elektros energijos kaina, palyginti su 2016 m., labiausiai sumažėjo Latvijoje – 4 proc. iki 34,68 EUR/MWh. Lietuvoje kaina mažėjo beveik tokia pat dalimi iki 35,15 EUR/MWh. Tuo metu Estijoje buvo užfiksuotas kainos augimas – ji čia pasiekė 33,20 EUR/MWh.

Palyginti su 2015 m., elektra Latvijoje atpigo 17 proc., Lietuvoje – 16 proc., o Estijoje pabrango 7 proc.

Gruodį elektros gamyba didėjo tik Lietuvoje

Gruodį, nepaisant šventinio periodo, per kurį elektros poreikis sumažėjo, jos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo iki 2,4 TWh. Lietuvoje ir Estijoje elektros suvartojimas padidėjo 4 proc. – atitinkamai iki 947 MWh ir 787 GWh. Latvijoje šis rodiklis ūgtelėjo 3 proc. ir pasiekė 659 GWh.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse per mėnesį kartu sudėjus sumažėjo 4 proc. iki 1,8 TWh. Atskirose šalyse šis rodiklis judėjo skirtingomis kryptimis. Lietuvoje gamyba padidėjo 7 proc. iki 244 GWh, o Estijoje smuko net 10 proc. iki 860 GWh. Latvijoje tuo metu užfiksuotas minimalus kritimas iki 719 GWh.

Vis dėlto, kaip pastebi M. Giga, neigiamas gamybos ir sąnaudų balansas pastebimas tik Lietuvoje – čia pagaminta vos 26 proc. reikalingos elektros energijos. Palyginimui: Latvijoje ir Estijoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei suvartota.

Per metus Latvijoje gamyba praaugo suvartojimą

Per visus praėjusius metus, palyginti su 2016 m., elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse padidėjo simboliniu 1 proc. iki 25,8 TWh. Tuo metu gamyba ūgtelėjo net 9 proc. iki 20,8 TWh. Gamyba sparčiausiai augo Latvijoje – net 18 proc. iki 7,3 TWh. Estijoje užfiksuotas 8 proc. kilimas iki 11 TWh, o Lietuvoje – 7 proc. kritimas iki 2,5 TWh.

Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis pirmą kartą per ketverius metus viršijo sąnaudas. Pagaminti 1 proc. daugiau elektros energijos nei suvartota leido Dauguvos hidroelektrinės. Per metus jos pagamino net 4,2 TWh elektros energijos – 75 proc. daugiau nei 2016 m. ir daugiausia per pastaruosius penkerius metus.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode