Urėdijų reforma: susitikimas su Valdu Kaubre

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas su laikinai VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo pareigas einančiu Valdu Kaubre. Sąjūdžio atstovai išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant valdžios pažadų dėl darbo vietų išsaugojimo, darbo jau neteko beveik pusketvirto šimto žmonių. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus faktus, Sąjūdžio atstovai išdėstė esminius siūlymus, kuriais turi būti vadovaujamasi formuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos strategiją.

Pateiki siūlymai:

  1. Nemažinti pirminės miškų valdymo grandies – eiguvų ir girininkijų skaičiaus, net perskirstant funkcijas bei nustatant naujas atsakomybių ribas tarp VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir jos padalinių. Įmonėje turi išlikti pakankamas skaičius pirminės grandies darbuotojų, kad būtų užtikrinama miško priežiūra, jo atkūrimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, miško ištekliai naudojami racionaliai, tinkamai vykdoma priešgaisrinė sauga ir kt.
  2. Pagrindiniu VĮ Valstybinių miškų urėdijos padalinių vadovų atrankos konkurso kriterijumi turėtų būti miškininko išsilavinimas. Užimti padalinio vadovo pareigas turėtų tik miškininko kvalifikaciją turintis asmuo.
  3. Turi būti atstatytas iki reformos vyravęs bendradarbiavimas tarp VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir tyrimų centrų bei kitų mokslo institucijų, kadangi reformos rengimo ir įgyvendinimo metu mokslinė bendruomenė buvo nušalinta nuo diskusijos.
  4. Kadangi optimizuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos struktūrą bus sprendžiama dėl įmonės ūkinei veiklai nereikalingo turto, būtina išspręsti jo panaudojimo galimybes, užtikrinant, kad turtas būtų išsaugotas ateities kartoms.
  5. Grąžinti miškininko profesijai prestižą ir statusą, kuris buvo sunaikintas reformos rengimo ir įgyvendinimo metu. Drastiška valstybinių miškų valdymo reforma ir jos iniciatorių netinkama komunikacija viešojoje erdvėje lėmė, kad 2017 m. prašymų studijuoti šią specialybę pateikė dvigubai mažiau studentų nei ankstesniais metais.
  6. Užtikrinti, kad miškas nebūtų alinamas didinant miškų kirtimo apimtis. Kol miškas pasiekia brandą, kai jį galima kirsti ir naudoti, praeina dešimtmečiai, todėl miškų ūkyje padarytos klaidos, tokios kaip per didelės kirtimų apimtys ar netinkama miško priežiūra, bus jaučiamos labai ilgą laikotarpį.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ siekia, kad įgyvendinant valstybinių miškų valdymo reformą, būtų ne tik apsaugomas didžiausias Lietuvos turtas – miškai, bet ir užtikrinama miško profesionalų gerovė.

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode