Reklama 2

Valdantieji siekia pertvarkyti žuvivaisos ūkio valdymą

 

Valdantieji siūlo nuo liepos pertvarkyti Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos padalinių, kurie finansuojami iš biudžeto, valdymą. Po reformos žuvivaisos finansavimas būtų sutelktas į vienas rankas.   

Tačiau vieni „valstiečiai“ nori žuvivaisos valdymą iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai, o kiti siūlo šiai ministerijai palikti tik žuvų išteklių naudojimo kontrolę, o finansus perkelti į Žemės ūkio ministeriją ir ji toliau rūpintųsi įžuvinimu.  

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS pranešė, kad visus žuvivaisos padalinius – Šilavoto, Simno, Laukystos ir Rusnės, Žeimenos ir Trakų Vokės – ketinama sujungti į vieną įmonę, kad efektyviau dirbtų, jų privatizuoti neketinama: „Pajėgumai ten geri, pakankamai modernūs“.

„Siūlysme Vyriausybei, kad pavasario sesijai pateiktų įstatymų pataisas dėl sujungimo. Dabar vyksta diskusija su Vyriausybe, koks būtų įmonės statusas“, – BNS sakė parlamentaras.

Jo teigimu, žuvivaisos padalinių plėtra nevyksta, neužauginama tiek žuvų, kiek jų reikėtų išleisti į telkinius.

Parlamentinis Kaimo reikalų komiteto vadovas Andriejus Stančikas siūlo neskubėti privatizuoti.

„Verslas yra verslas. Daugiau jis daro ten, kur pelningesnė jam nauda. Valstybei teikti užsakymus gali būti brangu“, – teigė jis.

Kaimo reikalų komitetas sausį yra priėmęs sprendimą iki birželio vidurio parengti pataisas, kad Žemės ūkio ministerija valdytų visą žuvininkystės sektorių, išskyrus žuvų išteklių kontrolę, kuria ir toliau rūpintųsi Aplinkos ministerija.

K. Mažeika siūlo kitą variantą – visas žuvivaisai skirtas lėšas atiduoti Aplinkos ministerijai, kuri ir rūpintųsi vandens telkinių įžuvinimu.

Pasak jo, pertvarka leistų daugiau ir kokybiškiau įžuvinti šalies vandens telkinius ir supaprastintų šį procesą, nes dabar, pasak jo, „kol lėšos nueina iki ežero, jos sumažėja“.

„Pinigai ateina iš žvejų, kai jie susimoka mokesčius už žvejybos leidimus. 1,7 mln. eurų susirenkama ir didžioji dalis šių lėšų eina įžuvinimui. Dar 100 tūkst. eurų surenkama iš verslo – irgi už žvejybos leidimus. Iš Aplinkos ministerijos lėšos keliauja į Žemės ūkio, tada planuojamas įžuvinimas. Kol lėšos nueina iki ežero, jų ir sumažėja arba, kaip pernai iš viso nieko neįžuvinta“, – BNS teigė komiteto vadovas.

K. Mažeika sako, kad iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos įžuvinimui lėšų pernai panaudota labai mažai, 2016-aisiais investuota irgi tik dalis. Už šias lėšas mailius perkamas iš privataus verslo, tačiau jo nepakanka tinkamai įžuvinti telkinius, kuriuose dabar daug menkaverčių žuvų, kenkiančių ekosistemai.

„Trūksta plėšriųjų žuvų, o be jų kitų prisiveisia per daug, jos nebeauga, sutrinka jų mityba. Tai kenkia ir aplinkai – stinga maisto žuvimis mintantiems paukščiams“, - kalbėjo K. Mažeika.

Jis tikina, kad iš kitų valstybių įsivežti mailių rizikinga.

„Iš užsienio įsivežti mailių yra didelė rizika, kad nepatektų ligos, neatsparios ar sergančios žuvys, pavyzdžiui, Lenkijoje jau yra  genetinė karpių miego liga – žuvys joms sutrinka smegenų veikla, jos tampa apatiškos ir suyra ant dugno nugulusios, o ne išplaukia į paviršių“, – sako Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.

Autorė: Sniegė Balčiūnaitė

Vilnius, vasario 4 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode