„Per mažai ir per vėlai“: Lietuvos žemdirbiams 2027 metais siūloma 80 proc. ES vidurkio

 

Pagal Europos Komisijos siūlymą, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams per artimiausią dešimtmetį pasiektų tik 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, sako Lietuvos diplomatai. 

Vyriausybės atstovai per diskusiją Briuselyje dėl naujojo ES biudžeto perspėjo, kad tai Lietuvai reikštų prarastą žemdirbių kartą. 

„Pagal dabartinį pasiūlymą, 2027 metais, kai baigsis programa, mes būsime pasiekę tik 80 proc. vidurkio“, – BNS pirmadienio vakarą sakė užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius.

„Mes pasakėme, kad tai per mažai ir per vėlai. Bus prarasta visa žemdirbių karta, nes 2027 metais jau bus 23 metai nuo mūsų narystės ES pradžios“, – telefonu iš Briuselio sakė viceministras.

Pasak jo, tai pirminiai Lietuvos pareigūnų paskaičiavimai „iš geriausiai prieinamos informacijos“. Tikslų pasiūlymą Europos Komisija pateiks birželio pradžioje.

Pernai išmokos Lietuvos žemdirbiams sudarė 60 proc. ES vidurkio.

Baigiantis dabartiniam daugiamečiam biudžetui, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus, o ES vidurkis turėtų būti 260 eurų.

Už Lietuvą mažesnes išmokas turės tik Latvija ir Estija. Prancūzams bus mokami 278 eurai, o vokiečiams – 299 eurai.

Grėsmė regionams

A. Zananavičius pirmadienį atstovavo Lietuvai diskusijoje dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos 2021-2027 metais.  

Tai buvo pirmasis valstybių narių ministrų susitikimas po gegužės 2 dieną pateikto Europos Komisijos pasiūlymo.

Anot viceministro, kaip ir buvo galima tikėtis, daugiau įmokančios valstybės nori bendrą iždą mažinti, daugiau iš jo gaunančios – jį didinti.

Lietuva siekia, kad kuo mažiau būtų kerpamas finansavimas vadinamajai sanglaudos politikai, kuria remiami skurdesni ES regionai.

A. Zananavičius sakė, kad Lietuva sieks, jog parama nebūtų nutraukiama staigiai, o atsirastų pereinamasis laikotarpis.

„Svarbu, kad neturėtume tokios situacijos, kur buvo skiriami pinigai, regionas sparčiai vystėsi, ėjo į priekį, ir staigiai nuo 2021 metų visas finansavimas nutrūksta. Tai gali ne tik sustabdyti regiono ekonomikos augimą, bet ir sukelti recesiją“, – kalbėjo diplomatas.

„Labai svarbu, kad darant pažangą nebūtų pinigai nustojami duoti labai staigiai, reikalingas kažkoks pereinamasis laikotarpis“, – pridūrė jis.

Naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip migracija ir saugumas.

Naujajame biudžete Lietuva sieks užsitikrinti kuo didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, geležinkelio projektui „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.

Pristatyti Lietuvos poziciją Europos Komisijos vadovams kitą savaitę į Briuselį vyks premjeras Saulius Skvernelis. 

Autorius: Vaidotas Beniušis

Vilnius, gegužės 14 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode