Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius stiprėja: iššūkiai – įveikiami

Naujausia Europos Komisijos paskelbta Europos Sąjungos (ES) žuvų perdirbimo sektoriaus ekonominės būklės ataskaita įkvepia: apyvarta nuo 2008 m. nuolat augo ir 2015 m. pasiekė beveik 30 milijardų eurų, o bendroji pridėtinė vertė siekė beveik 6 milijardus eurų. Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius atlaikė ekonominius iššūkius ir, pasak  Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorės Agnės Razmislavičiūtės–Palionienės, yra nuoseklaus augimo kelyje.

„Mūsų šalies žuvų perdirbimo įmonių apyvarta per ataskaitoje apžvelgiamus 8 metus (2008-2015 m.) padidėjo 127 procentais, bendroji pridėtinė vertė išaugo 21 proc. Preliminarūs 2016–2017 m. ekonominiai duomenys rodo, kad žuvų perdirbėjų įgautas augimo pagreitis nelėtėja – prognozuojamas keliolikos procentų per metus produkcijos apimčių ir vertės augimas. Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius pagal  2015 m. sukurtą pridėtinę vertę (87,3 mln. eurų) užėmė 11-ąją vietą tarp visų ES šalių narių ir tai, manau, ne pabaiga“, – teigia Žuvininkystės departamento direktorė.

Didžiąją dalį iš daugiau nei pusšimčio Lietuvos žuvų perdirbėjų sudaro labai mažos, mažos ir vidutinio dydžio įmonės. Ir nors daugiau nei 250 darbuotojų turinčios didžiosios perdirbimo įmonės 2015 m. uždirbo 71 % visų šio sektoriaus pajamų ir 42 % pelno, mažesnių įmonių ekonominiai rodikliai (pelningumas, pridėtinė vertė ir pan.) taip pat nuteikia pakankamai optimistiškai.

2008-2015 m. ženkliai išaugo įmonių, kurioms žuvų perdirbimas yra tik papildoma ekonominė veikla, skaičius Tokių įmonių padaugėjo beveik dešimt kartų, o jų apyvarta padidėjo 35 proc. Prie šios tendencijos svariai prisidėjo 2007-2013 m. Europos žuvininkystės fondo parama, kuri leido nedidelėms žvejybos ir akvakultūros įmonėms pradėti savo pačių sugautų ar užaugintų žuvų perdirbimą.

ES parama žuvų perdirbimui – galimybės Lietuvai

2014-2020 m. parama žuvų ir žuvų produktų perdirbimui teikiama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programą. Žvejybos įmonės gali kreiptis parmos pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“.

Šiemet  – nuo rugpjūčio 6 d. iki spalio 5d. – žuvų perdirbėjai dar galės pasinaudoti mažiausiai vienu paramos paraiškų priėmimu pagal šią priemonę.  

Akvakultūros ir žuvų perdirbimo įmonės iki rugpjūčio 3 d. gali kreiptis paramos pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, o supaprastinta tvarka – iki liepos 5 d., tad perdirbėjai raginami nesnausti ir naudotis ES bei ŽŪM teikiamomis galimybėmis.

Taip pat  paramos paraiškos pagal šią priemonę supaprastinta tvarka bus priimamos ir nuo š. m. spalio 27 d. iki gruodžio 28 d. Daugiau informacijos apie žuvininkystės sektoriui teikiamą paramą galima rasti ŽŪM ir  Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tinklalapiuose www.zum.lrv.lt ir www.nma.lt.

Iššūkiai – įveikiami

Tiesa, kaip ir kiti maisto gamybos sektoriai, žuvų perdirbimo sektorius susiduria su įvairiais iššūkiais. Kadangi pagrindinis Lietuvos perdirbėjų žaliavos šaltinis yra importas (ypač lašišų ir suriminės žaliavos) ir daugiau nei pusė produkcijos yra eksportuojama, ekonominiai sektoriaus rodikliai priklauso nuo žaliavos kainų ir galutinės produkcijos paklausos užsienio rinkose, žuvų produktų vartojimo Lietuvoje ir regioninės prekybos politikos.

Džiugu, kad Lietuvos žuvų perdirbimo įmonės yra įsitvirtinusios Europos rinkoje – net 95 % viso eksporto išvežama į ES šalis. Be to, nuosekliai auga žuvininkystės produktų vartojimas ir Lietuvoje, tad vis dažniau mūsų šalies perdirbėjų produkcija atsiduria ir ant lietuvių stalo.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode