Gamtinio turizmo pritaikymas visiems

 

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prisideda prie aplinkos pritaikymo visiems iniciatyvos. Artimiausiu laiku metu bus atnaujinta Platelių ežero apžvalgos aikštelė, įrengtas stendas žmonėms su regėjimo negalia. Šie darbai papildys jau dabar esančią infrastruktūrą Šeirės miške, kurios nemaža dalis yra pritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.

Kaip apmokestinamos pajamos, gautos iš prekybos eglutėmis

 

Gyventojų, kurie kalėdines eglutes augina savo turimame žemės sklype ir parduoda jas, augalų pardavimo pajamos laikomos pajamomis iš žemės ūkio veiklos ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai šias pajamas gaunantis gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Kai pajamas gaunantis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ar privalo juo registruotis, gautos pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

AKM laukinėje faunoje tebeplinta

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 24 – 30 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 158 šernų gaišenos ir sumedžiota 16 šernų (iš viso 174), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė. AKM užsikrėtę šernai rasti ar sumedžioti 98 vietose.

Briuselis žada sąžiningesnes išmokas žemdirbiams

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas (Filas Hoganas).

Ūkininkai duomenis atnaujinti galės neišeidami iš namų

Kitąmet mažės ūkininkams tenkanti administracinė našta – pradės veikti bendras Žemės ūkio ir kaimo verslo ir Ūkininkų registrų portalas, tad ūkininkai, kasmet atnaujindami žemės ūkio naudmenų duomenis viename registre, vienu prisijungimu galės atnaujinti juos ir kitame. Be to, ūkininkai galės tai padaryti savo namuose, internetu. Skaičiuojama, kad dėl to administracinės naštos dydis sumažės daugiau nei 50 tūkst. eurų per metus.

Priimtas sprendimas dėl savanoriškos susietosios paramos nebus keičiamas iki 2020 m.

Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje, todėl šis sektorius laikomas prioritetine žemės ūkio šaka. Pieno sektorius yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto šaltinių, jis labai svarbus kaimo vietovių užimtumui, ypač gyvenantiems mažiau palankiose vietovėse, kur augalininkystė sukuria nedidelę pridėtinę vertę. Tačiau jau ne vienerius metus gyvulininkystės sektorius silpnėja, ūkininkai vis aktyviau domisi  augalininkyste. Lietuvoje vidutinis pieno ūkis išlieka vienu mažiausių visoje ES.

Mineralinio azoto dirvožemyje – ypatingai mažai

Baigiantis itin lietingam rudeniui, žemdirbiai domisi, kiek dar mineralinio azoto galėjo likti dirvožemyje ir kaip reikės tręšti augalus pavasarį. Tyrimų rezultatai nėra džiuginantys, tačiau tai galima buvo prognozuoti. Kritulių šalyje net tris mėnesius – liepą, rugsėjį ir spalį iškrito arti, o kai kur ir dvigubai daugiau daugiametės mėnesio normos.

Kur keliauja mūsų išrūšiuotos pakuočių atliekos?

 

Visuomenėje vis dar sklando įvairūs nepagrįsti mitai apie atliekų rūšiavimą, o paprastos ir aiškios informacijos trūkumas neretai atbaido žmones nuo rūšiavimo veiklos. Vienas iš giliai įsišaknijusių mitų – visos žmonių tvarkingai išrūšiuotos pakuočių atliekos keliauja į sąvartyną. Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar tiki, kad visos pakuočių atliekos yra sumaišomos ir galiausiai patenka ne į rūšiavimo bazes,  o sąvartyną.

Paramos lėšos – įsiskolinimų valstybei neturintiems ūkininkams

Gruodžio 1 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra pradės mokėti ūkininkams likusią dalį tiesioginių išmokų už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal su plotu susijusias Kaimo plėtros programos priemones. Pervesdama paramos lėšas Kaimo plėtros programos dalyviams, agentūra atsižvelgia į tai, ar pareiškėjai neturi įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui (Sodrai) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Paukščių ir žmonių darna – realybė ar siekiamybė?

Lietuva – kraštas turtingas savo gyvąja gamta. Kiekvienam lietuviui įprasta matyti paukščius įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose. Turbūt kiekvienas važiuodamas užmiestyje matėme sodybose susuktus gandralizdžius pilnus gandriukų, o virš laukų sklendžiančius paukščius ir tykančius grobio. Tačiau intensyvi žemdirbystė ir buveinių naikinimas sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia sunkiai nuspėjamus nepageidaujamus padarinius, o gyvoji gamta, taip pat ir paukščiai, sparčiai reaguoja į žmogaus aplinkos pokyčius. Paukščių išsaugojimas labai svarbus ne tik gyvajai gamtai, bet ir žmogui.

Privačių miškų savininkams – apie miškotvarkos projektus

 

Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus į nemokamus nuotolinius mokymus. Tai puiki galimybė neišėjus iš namų gauti reikiamų žinių ir miškininkystės specialistų atsakymus į rūpimus klausimus. Lapkričio 17 d. 14 val. vyks mokymai apie miškotvarkos projektus – kodėl jie reikalingi, kokių dokumentų reikia vidinės miškotvarkos projektui parengti, kokios dalys jį sudaro ir kt.

Aplinkosaugininkai pažeidimų ieško ir iš sraigtasparnio

 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant sunku pastebėti.

Powered by BaltiCode