Lašišų ir šlakių žvejyba pirmoje spalio pusėje – tik paleidžiant sugautas žuvis

 

Rugsėjo 16 d. prasidės lašišų ir šlakių žvejybos Lietuvos upėse sezonas. Nors šias žuvis leidžiama žvejoti nuo sausio 1 d. iki spalio 15 d., intensyviausiai jos gaudomos nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., kai daugiausia jų migruoja Nemunu ir Nerimi aukštyn į mažesnes upes.

Žvejams mėgėjams šį sezoną naujiena yra tai, kad nuo spalio 1 d. iki 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privalu nedelsiant paleisti atgal į upę net ir turint žvejo mėgėjo kortelę. Taip nustatė aplinkos ministras, pakeitęs lašišų ir šlakių limituotos žvejybos sąlygas. Šis sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų su žvejų mėgėjų asociacijomis bei Lietuvos meškeriotojų sąjunga ir pritarus Mėgėjų žvejybos tarybai.

Kviečiame plėsti verslą kaime!

 

Nuo spalio 2 d. norintys pasinaudoti Europos Sąjungos parama verslui plėsti kaimo vietovėse vėl galės teikti paraiškas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jas priims iki spalio 31 d.

Šiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimo etapui skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Neseniai buvo patvirtintos ir naujos šios priemonės veiklos įgyvendinimo taisyklės.

Javapjūtei artėjant prie pabaigos derliaus kokybė kol kas džiugina

 

Nors šiemet javapjūtė dėl šalto ir vėlyvo pavasario bei ne ypač šiltos vasaros vėluoja dviem savaitėmis, tačiau ji jau persirito į antrą pusę, ir galima pasidžiaugti geresniais nei pernai beveik visų javų bei rapsų sėklų kokybės rodikliais. Tai teikia vilties, kad šiemet lietuviškų javų ir rapsų derlius bus geresnis nei pernai. Tokias išvadas galima daryti išanalizavus Valstybinės augalininkystės tarnybos tinkle administruojamų grūdų analizatorių „Infratec“ bei laboratorijoje atliktų kokybės tyrimų duomenis.

Naujovė: ES parama miškininkams – už medžių rūšis

 

Ąžuolas – lietuvių folkloro tvirtybės simbolis, tad natūralu, kad iki dabar čempionai pasitinkami šio karališko medžio lapų vainikais, tik gaila, kad šventomis buvusių ąžuolų girių šalyje mažėja. Miškų istorijos šaltinių duomenimis, XVI amžiuje dabartinėje Lietuvos teritorijoje galėjo būti 15–20 proc. ąžuolynų, dabar jų yra tik apie 1,9 proc. visų miškų plotų, bet džiugina tai, kad pamažu šios girios imtos vėl auginti.

Indijos pareigūnų vizitas gali plačiau atverti vartus Lietuvos grūdų ir žirnių eksportuotojams

 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kvietimu lankosi Indijos ekspertų delegacija, kuri domisi žirnių ir kitų  grūdinių kultūrų pasėlių priežiūra, derliaus sandėliavimo sąlygomis bei  kenksmingųjų organizmų kontrole. Indijos ekspertai siekia įsitikinti, kad Lietuvos grūdų augintojų, sandėliuotųjų, grūdais prekiaujančių ūkio subjektų  ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VATŽŪM) pastangos yra pakankamos, užtikrinant aukštą eksportuojamų grūdų kokybę.

Griežtinama ekologiškų grikių kontrolė

 

Artėjant naujo grikių derliaus nuėmimui bei supirkimui ir atsižvelgiant į praėjusių metų patirtį, kai ekologiškuose grikiuose buvo nustatytos neleistinos naudoti cheminės medžiagos – herbicidas glifosatas – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė sustiprinti tokių grikių kontrolę.

Rūpestis mišku – investicija į ateities kartas

 

Vienas reikšmingiausių išskirtinių Lietuvos bruožų – žaliuojantys miškai. Pastarieji, užimantys daugiau nei 30 procentų visos šalies teritorijos, reikalauja atitinkamos priežiūros – privalu nuolatos stebėti miškų būklę, medžius reikia saugoti nuo kenkėjų, gaisro, atsodinti iškirstus plotus bei veisti jaunuolynus. Rūpestis žaliaisiais plotais lemia ir geresnę medienos kokybę, didesnį ir efektyvesnį jos pardavimą. Būtent siekis tinkamai rūpintis savo turtu, tampa viena iš priežasčių miškų savininkams kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).

Prasidėjo ančių medžioklė

 

Šią savaitę prie vandens telkinių ėmė aidėti šūviai. Mat rugpjūčio 15 diena yra vandens paukščių medžioklės pradžia. Jau galima medžioti didžiąsias, o taip pat rudagalves antis, dryžagalves, rudagalves krykles, klykuoles ir kanadines bernykles. Kuoduotasis antis ir laukius medžioti bus leista nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos.

Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji).

Lietuvos ūkiuose užregistruoti šeši nauji AKM židiniai

 

Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas šį savaitgalį nustatytas šešiuose kiaulių laikymo ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 164 kiaulės, dar keturiuose – penima po keletą gyvūnų. Naujausias AKM židinys nustatytas Lazdijų rajone, čia 17 kiaulių buvo laikomos nelegaliai, nedeklaravus kiaulių laikymo vietos.

Vyriausybė pradeda urėdijų pertvarką

Šiandien ministrų kabinetas pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką.

Nauji teisės aktai palankūs ūkininkams

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Panevėžio departamentas praneša, kad nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo Nr. IX-456 pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nebereglamentuoja ūkininkų veiklos su nuodingosiomis medžiagomis.

Aplinkosaugininkai pažeidimų ieškojo iš oro

 

     Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, stiprindami aplinkosauginę kontrolę, vykdo teritorijų apžvalgas ne tik iš sausumos bei vandens, bet ir iš oro. Pareigūnams talkina Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų kariškiai, kurie skraidina sraigtasparniu. Iš viršaus puikiai matosi pažeidimai, kuriuos važiuojant automobiliu ar einant pastebėti sunku.

Powered by BaltiCode