Reklama 2

Sugriežtinta kontrolė daro poveikį nesąžiningiems grūdų augintojams

 

Daugelis žemdirbių sunkiai įsivaizduoja ūkininkavimą be piktžoles naikinančių herbicidų, savo sudėtyje turinčių glifosato. Jau trejus metus iš eilės Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai stebi, ar šie herbicidai laukuose naudojami laikantis nustatytų reikalavimų, o nupurkšti javai nenupjaunami anksčiau nei leidžiama. Gera žinia – šiais metais piktnaudžiautojų nenustatyta.

Šiaulių rajone nustatytas afrikinis kiaulių maras

 

2018 m. liepos 19 d. Šiaulių rajone nustatytas afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) židinys Kužių seniūnijos Norutaičių kaime. Priimtas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo bei dėl apribojimo priemonių taikymo.

Pradedama pasėlių draudimo nuo sausros sistemos peržiūra

 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ieško būdų, kaip draudimą nuo sausros padaryti patrauklesnį žemdirbiams, kad šie patys imtųsi iniciatyvos valdyti kylančias rizikas ir tokiu būdu apsisaugotų nuo netikėtų nuostolių. Šiemet stichinė sausra žemdirbius užklupo visiškai nepasirengusius – nė vienas jų nebuvo apdraudęs savo pasėlių nuo sausros. Ministerija, siekdama, kad ši situacija nesikartotų, o draudimo sistema taptų patraukli žemdirbiams, pradeda pasėlių draudimo sistemos peržiūrą.

Auga deklaruojami pasėlių plotai

Baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, vykęs nuo balandžio 16 d. Ši diena yra paskutinė šiais metais, kai buvo galima pavėluotai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei prašyti tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus, mėsines avis, ėriavedes, specialiosios paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones. 

Pataria „Coca-Cola“ ir kitais naminiais būdais nepurkšti augalų nuo vabzdžių

 

Staiga atėjusi ir jau įsibėgėti spėjusi vasara Lietuvoje kviečia darbuotis soduose ir daržuose. Pasirodęs karštis ir sausra, deja, nėra vienintelė problema su kuria šį sezoną teks susidurti sodininkams ir daržininkams. Rūpesčių kelia ir galinga kenkėjų armija. Kaip su ja kovoti ir kokių priemonių imtis, pataria biologas-chemikas Gintvilas Baranauskas, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Dėl aukšto gaisringumo lygio miškuose – skubus tarpinstitucinis pasitarimas

 

Rytoj, birželio 20 d. 13 val. Aplinkos ministerijoje (R038 salėje) rengiamas skubus tarpinstitucinis pasitarimas dėl susidariusios ypatingos situacijos šalies miškuose. Įsivyravus ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumui susitikime bus aptartos gaisrų miškuose prevencinės priemonės ir priešgaisrinis pasirengimas, skirtingų institucijų atstovai apsikeis svarbia informacija. Pasitarime dalyvaus Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistai, Hidrometeorologijos tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento (PAGT) atstovai.

Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius stiprėja: iššūkiai – įveikiami

Naujausia Europos Komisijos paskelbta Europos Sąjungos (ES) žuvų perdirbimo sektoriaus ekonominės būklės ataskaita įkvepia: apyvarta nuo 2008 m. nuolat augo ir 2015 m. pasiekė beveik 30 milijardų eurų, o bendroji pridėtinė vertė siekė beveik 6 milijardus eurų. Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius atlaikė ekonominius iššūkius ir, pasak  Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorės Agnės Razmislavičiūtės–Palionienės, yra nuoseklaus augimo kelyje.

Afrikinis kiaulių maras smogė paršeliams

Šį savaitgalį afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas nustatytas Svilių kaime (Kėdainių r.) esančiame kiaulininkystės ūkyje, kuriame laikoma 850 kiaulių, iš jų 80 paršavedžių, 8 kuiliai, apie 120 penimų skerdžiamo amžiaus kiaulių ir dar daugiau kaip 600 paršelių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad ūkyje pradėti ligos židinio likvidavimo darbai.

Sausra kelia rūpesčių sodininkams ir vandens tiekėjams

 

Prasidėjus sausrai padidėjo geriamojo vandens poreikis. Ypač daug jo sunaudoja pakaunės sodininkai, todėl Kauno rajono savivaldybei tenka imtis skubių priemonių, kad vandens  užtektų visiems.

Neseniai į Kauno rajono merą Valerijų Makūną kreipėsi Ginėnų kaimo (Lapių sen.) sodų gyventojai. Jie skundėsi, kad Upelio, Šermukšnių ir Saulėtekio gatvėse padažnėjo tiekiamo vandens slėgio svyravimai. Ypač jie tapo pastebimi vakarais, kai grįžę po darbų žmonės ima laistyti daržus ir sodus.

Darbai naudojant specializuotą techniką miške – greitesni ir efektyvesni

 

Miško projektai retai kuomet būna paprasti ir greitai įgyvendinami. Vis dėlto dar ne visiems darbams naudojama speciali miško technika. Vieni nerimauja dėl nemažų investicijų, o kiti tiesiog nepastebi technikos suteikiamų privalumų. Atsakome į klausimus, kokią techniką verta rinktis ir kaip konkrečiai ji gali pagelbėti miške atliekamiems darbams.

 

S. Paltanavičius: jei darže veisiasi piktžolės, galite naudoti ir jas

 

Lietuvoje – antroji gegužės pusė, brandusis pavasaris. Šis metas yra kupinas veiksmo, judėjimo ir naujienų. Tačiau, net ir žinodami tai, mes nespėjame jam iš paskos. Bet kitaip ir negali būti, nes gamtos pavasaris tiesiog neaprėpiamas. Nieko nepadarysi, mums su pavasariais visada sunku. Ypač kai pavasaris jau subręsta ir pasuka tiek įvairovės, veiksmo...

Kodėl galvijų ūkiai dažnai laiko ir porą asilų?

Ne vienas galvijų ūkis JAV ir Australijoje šalia karvių ar avių laiko ir 1-2 asilus. Jie smagiai sau rupšnoja žolę ir žaidžia tarpusavyje. Karvėms jie netrukdo, o ir avys per daug dėmesio nekreipia, o štai žmonėms dažnai smalsu - kam tie asilai, jei jie nedirba, o jų savininkai retai suranda laiko juos net paglostyti? Pasirodo, priežasčių yra labai rimtų - asilai yra labai naudingi.

Paaiškėjo, kiek laiko šie Lietuvoje perintys paukščiai išbūna ore be nusileidimo

 

Paukščiai yra įdomūs sutvėrimai. Štai poliarinės žuvėdros yra žinomos dėl tolimiausios migracijos paukščių karalystėje – jų kelionė iš Anglijos į Antarktidą ir atgal nusidriekia įspūdingus 100 000 kilometrų. Mokslininkai taip pat neseniai sužinojo, kad didžioji fregata (taip, toks yra paukščio pavadinimas) miega 10 sekundžių intervalais skrydžio metu, taip sugebėdami ore išlikti net iki 2 mėnesių. Tačiau kai kalba pasisuka apie ilgiausią nepertraukiamą skrydį, baltagurklis čiurlys buvo laikomas nepralenkiamu – ore sugebėdamas išbūti net 200 dienų.

Powered by BaltiCode