Seime – svarstymai, kaip ūkininkams palankiau įsigyti su jų sklypais besiribojančią valstybinę žemę

 

Seime toliau laužomos ietys, kaip sušvelninti žemės įsigijimo apribojimus žemdirbiams. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pradėjo svarstyti naują pluoštą pataisų, kuriomis siūloma nustatyti ūkininkams palankesnę tvarką įsigyti su jų žeme besiribojančius ar į ją įsiterpusius valstybinės žemės sklypus.

Seimo narė Virginija Vingrienė: Didžiausia šalies aplinkosaugos problema yra atliekų tvarkymas

 

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus  Vilniaus miesto 543 493 gyventojai „pagamina“ 204 205,493 t. komunalinių atliekų, 297686 Kauno miesto gyventojai – 132515,621 t. komunalinių atliekų.

Su Seimo Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetų ir Energetikos komisijos nare Virginija Vingriene kalbėjomės apie šią aplinkosaugos aktualiją.

Medžiojamųjų gyvūnų apskaita – objektyvesnė ir tikslesnė

 

„Nuo šiol duomenys apie medžiojamųjų gyvūnų gausos pokyčius šalyje bus objektyvesni ir tikslesni, paremti skirtingais informacijos šaltiniais. Nauja ir tai, kad informacija apie vilkus ir kitus didžiuosius plėšrūnus bus kaupiama visus metus“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. Tikslesnei medžiojamųjų gyvūnų apskaitai užtikrinti buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Šios pakeistosios taisyklės įsigaliojo užvakar.

Patikslinti reikalavimai žemės sklypui statant gyvenamąjį namą

 

Šiandien įsigaliojęs aplinkos ministro patikslintas statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ konkrečiai apibrėžia reikalavimus žemės sklypui statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį. Šis sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam gyvenamajam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 200 m2.

Trumpa maisto tiekimo grandinė – nauja galimybė ūkininkams ir vartotojams

 

Pastaruoju metu itin populiarėja sveikos mitybos banga: lietuviai augina daržoves, jos ant stalų keičia iki tol kasdien valgytą kiaulieną, auginami naminiai paukščiai, kurių mėsa nėra tokia riebi. Sakoma, kad sveikiausias maistas yra tas, kuris užaugintas šalia mūsų, tačiau tiesiogiai savo produkcija prekiaujančių ūkininkų nėra daug, tad miestiečiui gauti produktų tiesiai iš ūkininkų rankų neretai tampa sudėtinga užduotimi.

Mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma šalyje

 

Naujasis didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapis, įsigaliosiantis jau nuo šių metų, tebekelia daug aistrų. Žemės ūkio ministerija nuolat sulaukia klausimų kaip, kokiu pagrindu vykdoma mažiau palankių ūkininkauti vietovių reforma, kas dalyvavo kuriant žemėlapį ir kam apskritai buvo reikalinga ši pertvarka.

Urėdijų reforma: susitikimas su Valdu Kaubre

Sausio 26 d. įvyko sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininko Gintauto Kniukštos ir valdybos narių Remigijaus Lapinsko bei Rimanto Braziulio susitikimas su laikinai VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo pareigas einančiu Valdu Kaubre. Sąjūdžio atstovai išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant valdžios pažadų dėl darbo vietų išsaugojimo, darbo jau neteko beveik pusketvirto šimto žmonių. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus faktus, Sąjūdžio atstovai išdėstė esminius siūlymus, kuriais turi būti vadovaujamasi formuojant VĮ Valstybinių miškų urėdijos strategiją.

Kviečiame keisti asbestinius stogus

Vasario 1 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) pradedamos rinkti paraiškos asbestiniams stogams pasikeisti. Kaimo gyventojai, norintys atnaujinti savo namų stogus ir taip pagerinti gyvenimo kokybę, paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ galės teikti iki vasario 28 d.

Trumpa žiema verčia gamtotvarkininkus suktis

Žuvinto pelkės pakraštyje, ties Liepakojų kaimu, gamtotvarkininkai dirba ir savaitgaliais. Mat į porą savaičių susitraukusi žiema gali neleisti nuveikti visų darbų, kurie būtini jau dešimtmečius nenaudotoms pelkėms išsaugoti. Žiema – geriausias laikas iškirsti suvešėjusius karklynus, nuskurdusių guodalksnių guotus ir nendres iš plačių Žuvinto pelkės pakraščių, kuriuose užsiliko retosios augalų ir gyvūnų rūšys.

AKM per savaitę

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (sausio 11 d. – 19 d.) mūsų šalyje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 95 vietose, liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams ir 198 gaišenoms. AKM nustatytas:

Parama regionų plėtrai, o ne skoloms dengti

Lietuvoje  dar ne taip seniai susikūrusios žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės (ŽRVVG) jau gali pasigirti sėkmingai įgyvendintomis vietos plėtros strategijomis. Pasinaudojus ES ir valstybės parama, įgyvendinami vietos projektai žuvininkystės regionuose – stiprėja akvakultūros sektorius, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas, kuriamos naujos darbo vietos.

Nesumokėjusiems žemės mokesčio – VMI priminimas

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad gyventojams, iki šiol nesumokėjusiems žemės mokesčio, mokesčių administratorius išsiuntė priminimus. Pranešimai siunčiami per sistemą Mano VMI (https://www.vmi.lt/manovmi/), vėliau – klasikiniu paštu. Žemės mokesčio dar nesumokėjo 1425 Marijampolės savivaldybės gyventojai. Jie turėtų papildyti biudžetą beveik 44 tūkst. eurų suma.

Aplinkosaugininkai pradėjo vykdyti akciją „Kaminukas“

 

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pradėjo akciją „Kaminukas“. Šiaulių agentūros specialistai dvi dienas tikrino įvairią veiklą vykdančias įmones ir asmenis Šiaulių mieste. Buvo patikrinti 8 juridiniai asmenys ir 6 fiziniai asmenys vykdantys veiklas pagal individualias pažymas.

Aplinkosaugininkai perspėja: plonas ledas – didelis pavojus

 

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atvėsus orams, ežeruose pradėjo formuotis ledo danga. Patys mažiausi ir sekliausi ežerėliai pietrytinėje šalies dalyje jau užsitraukė ledu, tačiau šiandien jis tėra 2-3 cm storio. Nors ir laukiama, kad artimiausiomis naktimis atšals iki 10 laipsnių, savaitgalį dar niekur nebus saugaus ledo.

Vandens paukščių lesinimas turi būti atsakingas

 

     Kalendorinė žiema Lietuvoje jau praleido pirmąjį savo mėnesį, tačiau rimtų šalčių, kurie sukaustytų dirvą ir vandens telkinius, dar nebuvo. Kelias naktis pasilaikiusi minusinė temperatūra ir kiek šaltesni orai šiauriau Lietuvos, paskubino vandens paukščių migraciją į žiemovietes, tačiau kalėdiniu laikotarpiu vėl atšilus, paukščiai apsistojo ežeruose, tvenkiniuose, mariose, o laukuose dar ir per Kalėdas ar net Naujųjų metų laukuose stebėtos gulbės giesmininkės, žąsys, gervės, pempės, dirviniai sėjikai, kurie įprastai Lietuvą palieka iki žiemos pradžios.

Powered by BaltiCode