V. Valko: „Brangiausia tai, už ką mokame ašaromis ir širdimi“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

„Gėris yra visų pastangų tikslas, to siekia kiekviena širdis. Gėris yra kilmingiausias dalykas, kurį turime pažinti, o rūpindamiesi kitų laime, mes surandame ir savąją“, – pokalbį pradeda Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos „Carito“ vadovė Virginija Valko, šiai veiklai vadovaujanti per šešerius metus.Visą savo veiklą grįsdama krikščioniškosiomis vertybėmis, tuštumos jausmą pripildė dalindamasi gėriu su vaikais, seneliais, benamiais, skriaudžiamomis moterimis ir kitais, kuriems reikalingas dvasinis palaikymas.

P. A. Tirlikas: „Gyvenimas visada su savo pliusais ir minusais...“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

Lietuvos fotografo mažeikiškio Prano Algimanto Tirliko nuotraukomis grožimasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Net spėjome primiršti, kad jis dirbo ir dėstytoju, ir inžinieriumi, bet visada šalia su juo ėjo ir fotografija, tad 23 metų laikotarpis AB „Mažeikių nafta“ suteikė pilnatvę – pomėgis tapo ir pagrindiniu darbu. Ilgas fotomenininko kelias neliko nepastebėtas – 2009 m. tapo VI tarptautinės fotoparodos-konkurso „Gyvos žemės mintys“ laureatu, 2004 m. FIAP aukso medalininkuuž nuotraukų ciklą „Žmogus ir nafta“ (Juodkalnija), 1999 m. LFS laureatu bei kitų parodų diplomantu.

Raskite laiko ir meilės sau

Šiandien – Tarptautinė moters diena, todėl puiki proga pakalbinti buvusią mažeikiškę, jauną moterį ir mamą Severija Buivydaitę. Dar visai neseniai pašnekovė gyveno ir dirbo Anglijoje, o prieš metus apsigyveno saulėtoje Maljorkoje (Palma de Mallorca).

M. Petrauskas: „Dainavimas – darbas, hobis, gyvenimo būdas“

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

„Dievulis geriems žmonėms duoda labai daug išbandymų, juos reikia įveikti ir kažkaip nepasiduoti“, – teigia „Lietuvos talentų“ nugalėtojas, šiuo metu gyvenantis Mažeikiuose, įvairiose šventėse koncertuojantis Marius Petrauskas. Išbandymų gyvenime patyręs atlikėjas teigia, jog muzika yra viskas, ko negalima perteikti žodžiais.

 

B. Steponavičienė: „Širdyje vis dar esu vaikas...“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

„Tik garsiai išsakyti pažadai veda pirmyn“, – teigia gražią sukaktį atšventusi, menininkė, Mažeikių „Ventos“ progimnazijos bibliotekininkė Birutė Steponavičienė. Ją pažįstantieji mini su meile, pagarba bei šiluma. Anot jos, pirmiausia dėmesio centre yra žmogus. Pati apie save nelinkusi atvirauti, bet visus jos gyvenimo vingius atspindi kūryba – eilėraščiai, tapybos darbai...

Kun. P. Jaraminas: „Ką davė Dievas, žmogus neturi atimti...“

 

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

 „Gyvenimas yra dovana. Ja turime džiaugtis“, – taip kalba Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje tarnaujantis ir jau netrukus, vyskupo sprendimu, ją paliksiantis kunigas Paulius Jaraminas. Nuo pat vaikystės kun. Paulius atsidavęs Bažnyčiai: „Vaikystėje norėjau būti net vienuoliu. Buvau dėl to „išprotėjęs“.“ Šis žmogus nemažai laiko skiria menui: tapybai, muzikai, knygoms... Randa laiko ir žvejybai. Anot dvasininko, žmogus gali būti talentingas bet kur.

K. Kazlauskas: „Gerbsi kolegą, šis gerbs klientą...“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

„Vizija buvo labai paprasta – pritaikyti savo žinias, savo sugebėjimus, modernizuoti bendrovę, pakelti ją į tokį lygį, kad kiekvienas čia norėtų dirbti, o Mažeikių bendruomenė būtų patenkinta mūsų darbu ir kokybiškomis paslaugomis“, – apie savo apsisprendimą vadovauti UAB „Mažeikių vandenys“ sako direktorius Kęstutis Kazlauskas.

S. Samoškienė: „Žengti į priekį su naujovėmis“

 Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

 „Optimizmas ir nuoseklus tikslo siekimas anksčiau ar vėliau atneša teigiamus rezultatus“, – taip kalba „ORLEN Lietuva“ profesinės sąjungos pirmininkė Sonata Samoškienė. Įmonėje moteris dirba 27 metus, o profesinės sąjungos pirmininkės pareigas eina tik nuo birželio 1-osios. Antrąjį savo naujųjų pareigų pusmetį pradėjusi pirmininkė teigia, jog šis darbas reikalauja daug kantrybės, ramybės bei blaivaus proto.

K. Kryžius: „Prosenelis buvo Viekšnių valsčiaus viršaitis...“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

„Taip norisi išspręsti visas problemas, kad šūkis: „Mūsų krašte gyventi gera“ – pasitvirtintų. O seniūnas... šiais laikais yra savotiškas kunigas. Kartais tik tereikia išklausyti abi konfliktuojančias puses ir problema išsisprendžia, o kartais reikia ir kažko imtis, bent jau paaiškinti teisės aktus“, – kalbėdamas apie žmonių tarpusavio nesutarimus, teigia Viekšnių seniūnijos seniūnas Kornėlijus Kryžius.

Z. Steponavičius: „Įsipareigojimus atlikti ne naudinga, o privaloma“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

Mažeikių muzikos mokykloje anuomet ne vienas menų skyrius glaudėsi. Vienam jų, dailės, kuris buvo įkurtas 1983 m., vadovauti pradėjo Zenonas Steponavičius, dabar jis – Dailės mokyklos direktorius. „Kilęs iš Klaipėdos ir 13 metų mokęsis sostinėje, būdamas jaunas ir nepatyręs, išvažiavau į nežinomą Lietuvos galą ieškoti laimės. Važiavau gauti dirbtuves, užsakymų skulptūroms, bet, kaip dažnai būna, gavau... „guzą“, – emocines duobes mena skulptorius.

A. Dargis: „Muzika – mano meilė, mano gyvenimas“

Gražina VERŠINSKIENĖ

Mano skambutis Antaną Dargį pasivijo ,,Kaunas talent“ konkurse, čia šiemet atvyko atlikėjai net iš 26 pasaulio valstybių. Tai aukštesnio lygio konkursas, kuriame ir muziko vaikai neblogai pasirodė – pelnė diplomus. Jam grįžus susitikome studijoje, todėl kalba pirmiausia pasisuko apie įrašus. „Tai atskiras, dėmesio reikalaujantis darbas – reikia kruopščiai suvesti, išvalyti, norint išgauti tokį skambėjimą, kad klausytojui būtų malonu klausyti, tam reikalinga patirtis“, – pokalbį pradeda Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas A. Dargis.

P. Šverebas: „Svajoti, bet ne svaičioti...“

Gražina VERŠINSKIENĖ

Iš Padvarninkų kaimo kilęs istorikas Šverebs Puovėls (taip jo žemaičių pase įrašyta) sugeba rasti tokių Žemaitijos krašto istorijos paslėptų perliukų, kurie net pakeičia ankstesnius faktus. Išnaršęs Mažeikių apylinkes savo tyrimus praplėtė Žemaitijoje – praskleidęs bažnyčių varpinių ir varpų istorijos uždangą, surinkęs faktų apie iškilias Žemaitijos asmenybes, Žemaitijos paminklus – visą šią surinktą medžiagą suguldė daugybėje straipsnių, monografijose, parengtose kartu su kitais autoriais. P. Šverebas už kultūrinę ir švietėjišką veiklą apdovanotas Mažeikių krašto kultūros premija.

Šeimos gydytoja įsitikinusi: žmogus – pats sau gydytojas

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

Vaikystėje svajojusi į iškvietimus pas ligonius vykti arkliuku, dabar Zita Šaulienė – „Šeimos sveikatos centro“ direktorė. Su šeimos gydytoja kalbame apie vaikystėje gimusią svajonę, gydytojo pašaukimą, darbą, dalijimąsi su kitais. Dviejų dukrų mama žinoma ir kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, neįsivaizduojanti gyvenimo be judėjimo.

L. Ligeikis: „Man pinigai – ne pagrindinis laimės kriterijus“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

Šiemet nuo „žiguliuko“ ekipažo, pasiekusio Gibraltarą, savo avantiūra nenusileido ir dviratininkai Linas Ligeikis bei Mindaugas Kašėta iš Mažeikių. Sakoma, kas ieško – tas randa, o kartais tam pasitarnauja ir nepalankios situacijos... „Pernai spalį nutrūko Achilo sausgyslė, beveik keturis mėnesius nėjau į darbą, tad turėjau daug gražaus laiko prie kompiuterio. Kadangi seku naujoves, susijusias su dviračiu, suradau informaciją apie Torino-Nice rally. Šis ralis vyko trečius metus, čia nesvarbu laikas, esmė – iš taško A atvažiuoti į tašką B, mes įveikėme per septynias dienas. Taip dviese: Mindaugas – dviratininkas sportininkas ir aš – sportinio turizmo propaguotojas – rugsėjį atskridome į Milaną, iš ten autobusu į Turiną, prie starto linijos kartu su 150 dviratininkų“, – sako Mažeikių Gabijos gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas, visuomenininkas, treneris, keliautojas, šeimos žmogus L. Ligeikis.

R. Pocevičiūtė: „Turi būti laimingas pats“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

Jaunatvišku optimizmu trykštanti Rinalda Pocevičiūtė nesiskundžia likimu, o geria jį visa esybe. Šiuo metu ji gyvena džiugiomis akimirkomis – lapkričio pabaigoje laukia kelionė į Vilnių, kur vyks konkurso-festivalio „Perliukai“ uždarymo renginiai, bus galimybė koncertuoti su instrumentine grupe Šv. Kotrynosbažnyčioje ir Lenkų kultūros namuose.

J. Sučylienė: „Gyvenimas skirtas gyventi...“

 

Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

 „Laiko, kurio man visada trūksta, neskaičiuoju su įdomiu, savitu, turinčio charizmos, šarmo žmogumi“, – sako prieš šešerius metus iš Mažeikių į Čikagą gyventi išvykusi pedagogė, žurnalistė, ilgametė „Būdas žemaičių“ laikraščio korespondentė Janina Sučylienė.

Ilgai brandintas pokalbis su buvusia kolege užsimezgė po jos pirmo poezijos vakaro Lietuvoje. Daugeliui Janiną pažinojusių gal bus įdomu ne tik ją dar kartą pamatyti, bet ir pasiklausyti, kuo ir kaip gyvena, apie ką rašo, iš kur ji tokia ir kodėl mes šandien ją kalbiname.

 

B. Navickienė: „Esu, kas esu. Tiesiog esu krakiškė“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

Pravėrus svetingus Birutės Navickienės namų duris, pasklinda malonus aromatas – kepa mokyklos užsakytas moliūgų pyragas šventei. Vis negali atsisakyti pagelbėti. „Prašantiems pagalbos turiu atsakymą – gerai, sutinku, viską padarysiu. Taip tėvų įskiepyta – pirmiausia darbas, pagalba kitiems. Šiaip esu eilinis žmogus, mėgstantis paprastumą. Mano gyvenimą lydi trys dalykai, kuriuos aš myliu, gerbiu, tik, aišku, ne viską suspėju – tai maisto ruošimas, mezgimas ir gėlės bei aplinkos puoselėjimas. Viskas patinka, kas aplinkoje natūralu: molis, gintaras, medis, smėlis, akmuo... Tą patį mėgstu ir santykiuose su žmonėmis – draugiškumą, paprastumą, tarpusavio sutarimą. Būk geras ir tau kiti bus geri – taip buvome mokomi, to ir dabar siekiu“, – pradeda pokalbį Krakių seniūnaitijos seniūnaitėB. Navickienė.

J. Tekingunduz: „Kai Dievas uždaro duris, jis būtinai atidarys langą“


Gražina VERŠINSKIENĖ

„Darbo pasiekimai, sulaukus senjoro vardo – tai skaudančios kojos ir silpnėjančios akys, neskaitant... padėkos raštų, Profesinės sąjungos medalio, profesoriaus V. Landsbergio padėkos. Bet vienu labai didžiuojuosi – ten parašyta, jog man vieno jubiliejaus proga dėkoja už tikrą pilietinę poziciją. Visuomenė mane žino kaip mokytoją, mokytojai žino kaip profesinės sąjungos lyderę. Dar esu ir Tarybos narė, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, dirbu ir Kontrolės komitete, o jei išvardyti visas komisijas ir darbo grupes – esu barbė devyndarbė. Išsivysčiusioje šalyje būčiau milijonierė, Lietuvoje – kaip ir visi“, – taip save pristato mokytoja Judyta Tekingunduz.

Z. Jonauskienė: „Mylėkim, nes ir mes per meilę gimę“

Gražina VERŠINSKIENĖ

Tokiu credo vadovaujasi Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos direktorė Zita Jonauskienė, savo darbą glaudžiai susiejusi su meile, atjauta, pagalba silpnesniam, negalinčiam savimi pasirūpinti. Nors veiklos sričių daug, tačiau paklausus, kokiuose darbų verpetuose sukasi, labai trumpai atsakė: „Socialinių paslaugų teikimo organizavimas.“ Jos vadovaujama tarnyba pasirūpina ir Vaikų dienos centrą lankančiu mokinuku, ir seneliais, kuriems reikalinga pagalba namuose, ar pavėžėjimo paslaugos prireikusiems neįgaliesiems, čia ir taip reikalingas Krizių centras...

V. Baubinienė: „Džiaugtis gyvenimu ir netrukdyti tai daryti kitiems“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

„Kai renkasi būsimi pirmokai, meldžiu Dievą, kad pas mane ateitų tik tie mokiniai, kuriems aš būsiu reikalinga, kuriems reikalingas mano mokymas, auklėjimas ir kurie tikės manimi ir pasitikės, kad galėsiu juos auklėti puikiais žmonėmis, tiksliau – duoti tą pradžią, įdiegti svarbiausias žmoniškąsias vertybes“, – lūkesčiais dalijasi Mažeikių Pavasario pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Vita Baubinienė.

B. Vaičkienė: „Daryti gera nieko nekainuoja“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

Tik vakar gražiausiais žodžiais ir padėkomis pagerbti socialiniai darbuotojai jų profesinės dienos proga, o štai Birutė Vaičkienė, savo darbą grindžianti dvasinių dorovinių vertybių pagrindu, socialiniam darbui atidavė 25 metus. Kaip pati pašnekovė sako, šiemet jai net keletas jubiliejų – mat švenčia ir vadybinio darbo 30-metį. Spalį jos vadovaujami Senelių globos namai minės veiklos 25-metį, galima sakyti – beveik pusė savo amžiaus šiai įstaigai paskirta. Prieš reorganizaciją 23 metus po vienu stogu glaudėsi vaikai našlaičiai ir seneliai Mažeikių mieste, paskutiniuosius dvejus metus Plinkšėse.

A. Erlickis: „Klausytojas aukščiau visko...“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

 

Antanas Erlickis daugelį metų puoselėja tikros kapelos tradicijas ir yra ne vieno kolektyvo vadovas: kapelų „Subatvakaris“, „Nu, lekam“, Mažeikių TAU kapelos „Akordas“, Pikelių mišraus vokalinio ansamblio „Sodžius“, neįgaliųjų mišraus vokalinio ansamblio „Skambesys“. „Po prakaitu dabar repetuojame su neįgaliaisiais, – pokalbį pradeda pašnekovas. – Trečiadienį jau lekiam į Rietavą: prasideda respublikinės apžiūros zonose. Jei čia nugalėtume, rudenį važiuotume į Vilnių. Šiemet pabuvau naujame amplua – vedžiau Petrinių Tirkšliuose liaudiškąją dalį, pristačiau kapelas, ar pavyko, žmonės teįvertina.“

Ansambliui „Bočiai“ dvidešimt: „Mes dar jauni... dar dainuosim“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

1998-aisiais įsikūręs ansamblis „Bočiai“, kuriam nuo pradžios, nuo „Do“ gamos vadovauja Genovaita Jomantienė, šiemet švenčia savo 20-metį ir rugsėjo 16 d. įrodys, kad bočiai dar jauni. Iniciatorė, kad Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Mažeikių bendrija turėtų ansamblį, buvo bendrijos pirmininkė Monika Sprindienė, kuri pas kultūros namų direktorę atėjo su prašymu skirti vadovą.

Žmogus, auginantis grožį

 

Kai vieni garsiai skalambija apie nesibaigiančias reformas, o kiti – keikia neatliktus darbus, valdžią ir gyvenimo aplinkybes, yra žmonių, kurie ramiai gyvena šalia mūsų, kuria grožį   – ne tik sau, bet ir mums visiems bei dalija šilumą… Prisimename, Motina Teresė sakė: „Nebūtina daryti žygdarbių. Visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile“… Tuo labai lengvai įsitikini patekęs į rudeniu alsuojančias Smalvas… Tikrai stabtelsi prie namo, kur lyg visa kolona sargybinių – jau rudenį skelbiančių jurginų: vieni gręžia galvas į saulę, antri – lenkiasi žemyn, kiti – tarsi norėdami paklausti, ar jie patys gražiausi, išdidžiai dairosi..

E. Končienė: „Jei sugrįžtų jaunystė, ir dabar norėčiau būti mokytoja...“

 

Gražina VERŠINSKIENĖ

Kai vieni Rugsėjo 1-osios šventę nukėlė į darbo dieną, šios dienos paminėti susirinko būrelis krakiškių „mokinių“, kurių mokyklos skambutis jau daug metų nebekviečia į klases. Dažnai jie susibėga prieš Rugsėjo 1-ąją, o šiemet sukako 30 m., kai Birutė Rupkutė-Navickienė baigė Krakių aštuonmetę mokyklą, tad ir panoro pakviesti klasės draugus prisiminti mokslo dienas. Koks susitikimas be mokytojų ir, žinoma, pirmosios mokytojos Emilijos Končienės, kuri šiemet atšventė garbingą 90-mečio jubiliejų. Nors pedagoginę karjerą gal prieš 45 metus baigė, bet gerą, ne vienam mamą atstojusią mokytoją iki šiol daugelis mini šiltu žodžiu. Kadangi mokytoja vis domėjosi, kaip vienas ar kitas buvęs mokinys gyvena, pakvietė ir kitų laidų jos mokinius šiltai, jaukiai pabendrauti savo namuose.

V. Balzeris: „Turiu viską, ko reikia laimingam žmogui“

 

Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

„Svajoju tyliai ir tikiu, kad svajonės pildosi“, – taip kalba Mažeikių muziejaus direktorius Vaidotas Balzeris. Anot jo, Mažeikių miestas yra brandus, visuomenė sąmoninga, žmonės supranta, kas yra kokybiška: „Žmonių požiūris į kultūrą skirtingas ir poreikiai skirtingi. Kultūrinis gyvenimas verda, įgyvendinami tiek dideli, tiek maži projektai, tik reikia pačiam gyventojui atrasti savo nišą.“

Powered by BaltiCode