Paulius Stalionis: „Mano knyga – lyg tyro oro gurkšnis vaikams“

 

Savaitgalį Mažeikiuose šurmuliavusioje mugėje netikėtai sutikome žymų Lietuvos atlikėją, muzikos ir tekstų autorių Paulių Stalionį, tik šįkart kitokiame amplua: mugėje jis pristatė savo sukurtų pasakų knygą vaikams ,,Pasakos, kurių niekas nepapasakos“. Tad kalbamės su autoriumi apie šios knygos gimimą, naujus sumanymus...

 

 

– Esate kūrybingas žmogus, dainų autorius ir atlikėjas. Kuriate muziką, tekstus dainoms ir sau, ir kitiems Lietuvos muzikantams. Knyga vaikams – visai kas kita. Kaip gimė mintis parašyti knygą vaikams? Kiek laiko tai užtruko?

– Pasakos buvo sukurtos labai seniai, gal prieš 20 metų, bet tada nedrįsau niekam jų parodyti, nebuvo knygos vizijos ir, paprastai tariant, neturėjau lėšų. Viskas atsistojo į savo vietas, kai daugelį metų stalčiuose pragulėjusias pasakas vieną vakarą ėmiau ir perskaičiau savo 3 metų dukrytei Paulinai. Jūs neįsivaizduojate mažylės reakcijos, kai ji pirmą kartą išgirdo šias istorijas… Nuo to karto jai nebereikėjo nei „pelenių“, nei „batuotų katinų“. Dukra prašė tik mano pasakų! O ji juk nežinojo ir nesuprato, kad autorius – jos tėtis. Tai įkvėpė žengti solidesnį žingsnį – pradėti ruošti knygą. Po gero pusmečio paieškų suradau puikų iliustratorių Edviną Bazevičių, kuris per nepilnus trejus metus tobulai atliko savo darbą. Tuo viskas nesibaigė. Reikėjo surasti redaktorių, maketuotoją, sutaupyti solidžią sumą spaustuvei. Knygą rankose laikiau tik maždaug po 4 metų.

– „Pasakos, kurių niekas nepapasakos“. Kaip gimė knygos pavadinimas?

– Pavadinau taip todėl, kad skamba gražiai ir neįprastai. O jei rimtai – pagrindinė knygos pavadinimo mintis ta, kad pasakos originalios, niekur negirdėtos ir nuo nieko nenukopijuotos. Šiame plagijavimo amžiuje, kai šimtą kartų būna perspausdinamos tos pačios istorijos, mano knyga – lyg tyro oro gurkšnis vaikams.

– Papasakokite daugiau apie knygą, apie ką ji?

– Galiu pasakyti tik tiek, kad pasakos lengvai skaitomos, aiškios ir puikiai suprantamos įvairaus amžiaus vaikams. Net suaugusieji jas skaito susižavėję. Gal taip yra todėl, kad  visos istorijos turi ne tik paviršutinę prasmę.

– Kaip tapote vaikų knygos autoriumi, kas pastūmėjo tam, iš kur semiatės minčių, idėjų?

– Idėjas diktuoja pats gyvenimas, patirtis, aplinka. Vienareikšmiško atsakymo nežinau.

– Kokie jausmai aplanko rašant knygą vaikams?

– Jausmų nebepamenu, bet žinau, kad kurdamas pasakas visada užduodavau sau klausimą: „Ar aš pats jas skaityčiau ir ar skaityčiau jas savo vaikams?“

– Kokia Jūsų mėgiamiausia, galbūt labiausiai į atmintį įstrigusi vaikystės knyga?

– Vaikystėje labai mėgau Čarlzo Torsono knygelę „Kikas“. Nuostabi istorija, paprastos, bet ne prastos iliustracijos. Po penkis kartus perskaičiau visas Aleksandro Volkovo „Smaragdo miesto burtininko“ dalis. Žavėjausi „Pasaulio pasakų“ serija. Beje, visas knygas esu išsaugojęs.

– Parašyti knygą vaikams – drąsus žingsnis. Kokių nuomonių sulaukiate iš aplinkinių?

– Jei žmonės, įsigiję knygą, rašo man laiškus, dėkoja, vadinasi, mano darbas yra kažko vertas. Daugelis jų sakė, kad vaikai neina miegoti, kol neišgirsta vienos ar kitos pasakos. Ir tai tęsiasi ne kelias dienas, o kelis mėnesius. Labai smagu. Neseniai viena bibliotekininkė parašė, kad mano knyga vaikų buvo išrinkta mėgstamiausia ir skaitomiausia metų knyga. 

– Mažeikiuose, Joninių mugėje, pats pristatėte savo knygą. Kaip reaguoja žmonės, išvydę Jus parduodant savo parašytą knygą? Galbūt tai turi įtakos knygos populiarumui?

– Neslėpsiu, kad dažnas praeivis pažvelgia į mane su nuostaba. Išgirstu ir tokių klausimų: „Tai turbūt neturite koncertų, jei mugėje stovite?“ Galiu nuraminti, kad koncertų turiu, bet knyga – ne daina, jos garsiai nesudainuosiu. Labai noriu įprasminti save ir šioje veikloje, bet, jei knyga mojuosiu tik pro savo namo balkoną, niekas apie ją nesužinos. Dalyvaudamas mugėse įgaunu kitokios patirties, sutinku naujų draugų. Beje, Mažeikiuose žmonės mane nustebino savo ramybe ir mandagumu. Prisipažinsiu, kad žinomumas labiau padeda, nei trukdo.

– Kokių sulaukiate atsiliepimų apie knygą?

– Nepatingėsiu ir nukopijuosiu keletą atsiliepimų iš internetinės erdvės: „Pirmą kartą skaičiau ir žavėjausi. Super!“ „Įspūdinga knyga nuo iki. Rekomenduoju visiems. Puiki investicija. Nes čia vertybė – viskas viename. Kokybė, vaizdas, mintis, tobula dermė. Neperdedu. Dėkui Jums.“ „Ten yra 3 pasakaitės, mūsų mažoji labai jas mėgsta ir knygelę nešasi į darželį, kad visiems paskaitytų auklėtoja. Knyga kažkokia kitokia nei visos. Ir skaitosi kitaip, nei kitos knygelės. Žodžiu, superinė knyga, kurios vaikai nepaleidžia iš rankų.“ „Buvo smagu žiūrėti, kaip vaikas su užsidegimu skaitė pirmąją knygą. Su nekantrumu laukiame antros.“ „Turim ir perskaitėm jau nežinau, kiek kartų. Žiemai lauksim naujų.“

– Kokie Jūsų ateities planai? Galbūt galime tikėtis ir antros šios knygos dalies?

– Labai tikiuosi, kad antroji knygos dalis pasirodys dar šiais metais. Turiu idėją išleisti dar vieną, visiškai kitokią knygą, bet kol kas jos neatskleisiu.

– Ko palinkėtumėte mažiesiems skaitytojams, jų tėveliams?

– Pasakiškų gyvenimo akimirkų!

Kalbino Alina JONIKĖ

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode