Siūlomas socialinės apsaugos vadovas - penkių namuose gimusių vaikų tėvas

Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas Linas Kukuraitis - prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkas. Visi jo penki vaikai yra gimę namuose.

„Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip dvasinį, – yra sakęs L.Kukuraitis. – Gaila, kad turime rinktis tarp fizinio ir dvasinio saugumo, džiaugiamės, kad turėjome draugų, kurie mums padėjo šiame procese.“

Taisyklė, kuria A. Kuzmickaitė vadovaujasi ir namuose, ir spintoje

Plazdančiais drugeliais mados industrijoje išgarsėjusi dizainerė Agnė Kuzmickaitė įsitikinusi, jog namų interjere, kaip ir drabužių kūryboje, jokiu būdu nereikėtų sekti kitų pavyzdžiais ar juos kopijuoti. „Kiekviena detalė turėtų būti suasmeninta, savita ir atspindinti tam tikrą patirtį ar net gyvenimo etapą. Visada stengiuosi išvengti netikrumo ir įkvėpimo semiuosi iš to, ką pažįstu geriausiai – iš kasdienės aplinkos“, – teigė dizainerė.

Būti reikalingiems

2016 metai paskelbti Bibliotekų metais su šūkiu „Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė“. Šiais metais buvo siekiama sutelkti dėmesį į bibliotekas ir pabrėžti jų svarbą šalies gyvenime bei vystymesi. Bibliotekų metus globoja LR Prezidentė D.Grybauskaitė.

Penkiakovininkė Ieva Serapinaitė – apie karjeros pradžią, mokyklą ir mėgstamiausią rungtį

Daugelis nusipelniusių ir Lietuvos vardą visame pasaulyje garsinančių sportininkų savo kelią į profesionalų sportą pradėjo dar mokykloje. Ne išimtis ir viena jauniausių šiuolaikinės penkiakovės atstovių Ieva Serapinaitė, varžybose pradėjusi dalyvauti būdama vos 14-kos metų. 2016-ieji metai sportininkei buvo ypač reikšmingi – ji debiutavo olimpinėse žaidynėse, kuriose dalyvavo kartu su olimpine čempione Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene.​

Tapyboje – akmens filosofija

Šį mėnesį Mažeikių muziejuje jauna dailininkė Simona Merijauskaitė, užaugusi Užlieknės kaime, pristatė tapybos darbų parodą „Kertinis akmuo“. Išskirtinai traktuojanti akmens motyvą ir šiuo metu tyrinėjanti jo erdvines bei spalvines galimybes, dailininkė prisistatė savo gimtajam miestui.

Jungia meilė – žmogui, tikėjimui ir tėvynei

 Mažeikių rajone veikia ne viena nevyriausybynė organizacija, tarp kurių yra ir maltiečiai, jų grupė gyvuoja tik Viekšniuose. Šiai grupei vadovauja ilgametė Viekšnių gimnazijos pedagogė, Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorė, projekto ,,Viekšnių maltiečių vaikų dienos centras“ vadovė, kuri šiandien puslapio skaitytojams pasakoja apie savo ir moksleivių kelią į savanorystę, pagalbą vargstantiems, vykdomą veiklą ir ateities planus.

Kiekviena diena - mažas stebuklas

Mūsų puslapio svečias – Ilona Jonušienė, menininkė, vienintelė Lietuvoje kurianti paveikslus iš molio gabaliukų (keraminius gobelenus). Jau yra surengusi septynias personalines parodas. Dalyvavo parodose Lenkijoje ir Vokietijoje, taip pat grupinėse parodose. Šių metų rugsėjo–spalio mėn. Mažeikių muziejuje vyko edukacinės erdvės „Žiogės keramika“ paveikslų ant šilko ir keramikos darbų paroda. Paveikslus ant šilko pristatė I. Jonušienė. Šiandien ji pasakoja apie save.

Dovanojo svajonių puokštę skaitytojams

      Sekmadienio popietę Buknaičių kultūros namuose skraidė poezijos paukštė. Čia buvo pristatoma antroji jaunos kūrėjos, buknaitiškės Aurelijos Budžytės eilėraščių knyga „Jūra keliauja į Grįžulo Ratus. P. S. Radau Tave.“ Skambėjo eilės, muzika, dainos, sveikinimai ir linkėjimai.

„Golden Parazyth“ duetas: su muzika Kaune galime įgyvendinti didžiulius pokyčius

Muzikantų duetas „Golden Parazyth“ (Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius) įsitikinę, kad Kaunas galėtų būti tikra kultūros meka. Miestui tereikia išnaudoti turimą potencialą. Pokalbis su „Kaunas 2022“ ambasadoriais – apie dialogo tarp politikų ir kultūros veikėjų paieškas, šiuolaikinių Lietuvos muzikantų iššūkius ir neblėstančius miesto simbolius.

To­mas Pet­rei­kis: „Že­mai­ti­jos kny­ga – vi­sam gy­ve­ni­mui“

Ta­len­tin­gas, per­spek­ty­vus jau­nas moks­li­nin­kas – taip apie iš Plun­gės ki­lu­sį To­mą Pet­rei­kį at­si­lie­pia plun­giš­kiai bib­lio­fi­lai. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kny­go­ty­ros ir do­ku­men­to­ty­ros ins­ti­tu­to lek­to­rius, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras ga­li di­džiuo­tis pla­čia aka­de­mi­ne veik­la: pa­skai­tos uni­ver­si­te­to stu­den­tams, moks­li­nių straips­nių kny­go­ty­ros ir is­to­ri­jos te­mo­mis ren­gi­mas bei pub­li­ka­vi­mas, da­ly­va­vi­mas, pra­ne­ši­mų skai­ty­mas įvai­riuo­se moks­lo ren­gi­niuo­se ir pan. Už moks­lo pa­sie­ki­mus 2010 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te jau­na­jam moks­li­nin­kui su­teik­tas ma­gist­ro MAGNA CUM LAUDE di­plo­mas, o ma­gist­ro bai­gia­mą­jį dar­bą „Že­mai­ti­jos kny­gos kul­tū­ra“ (va­do­vas prof. Do­mas Kau­nas) Lie­tu­vos jau­nų­jų moks­li­nin­kų są­jun­ga 2011 m. pri­pa­ži­no ge­riau­siu 2010 m. hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų sri­ties dar­bu Lie­tu­vo­je. To­mas – pri­sie­kęs bib­lio­fi­las, yra Vil­niaus Mar­ty­no Maž­vy­do ir Plun­gės Si­mo­no Dau­kan­to bib­lio­fi­lų klu­bų na­rys. Ir jo moks­li­nių ty­ri­nė­ji­mų ob­jek­tas – kny­ga, ne bet ko­kia, o Že­mai­ti­jos kny­ga. Apie kny­gą ir šis po­kal­bis.

Žmonės, mylintys darną

Pievų gatvė Mažeikiuose nemažai žinoma ir gerokai išsiskiria iš kitų miesto vietų čia gyvenančių žmonių bendruomeniškumu bei tradicijomis, kurias visi stengiasi kaip įmanydami puoselėti.

Laimingo senėjimo link

Ketvirta valanda ryto. Sėdžiu fotelyje, įsisukusi į žieminį chalatą ir antklodę, po žvaigždėtu rugpjūčio dangumi. Vėsoka. Baigiasi atostogos. Kasryt mačiau tekančią saulę (gal du kartus pramigau) ir ją besileidžiančią, mačiau bežvaigždį ir žvaigždėtą dangų, stebėjau su „savo“ šeimomis krintančias žvaigždes ir jas skaičiavau kartu su visais. Ir pagaliau naujas potyris – stebiu žvaigždžių kritimą viena tamsoje, tam specialiai atsikėlusi. Kažkas šlumščia – lyg irkluoja, lyg brenda upeliu, „kosti“ – keisti garsai aplinkui. Man visai nebaugu – aš – savo namuose, savame kieme, ir visi tie garsai – mano!

Andrius Pauliukevičius apie tai, kodėl vištiena sportininkams – neatsiejama kasdienio mitybos raciono dalis

Pasak profesionalų, sportas salėje sudaro vos 20 proc. rezultato, o likę 80 proc. yra mityba. Tačiau mityba turi būti ne tik subalansuota, svarbu ir tai, kokius ir kokios kokybės produktus renkamės. Štai Andrius Pauliukevičius, Lietuvos kultūrizmo čempionas, turintis daugiau kaip 12 metų asmeninio trenerio patirties, tikina, kad vienas esminių produktų kasdieniame sportuojančiojo meniu turėtų būti vištiena.

Kęstutis Antanėlis: „Taip mes plėtėme ribas…“

Kompozitorius Kęstutis Antanėlis (g. 1951) – išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė. Dar būdamas paauglys subūrė pirmąjį ansamblį, kuriame grojo ne tik originalias savo pačių dainas, bet ir jaunimo ypač mėgstamus „The Beatles“ bei „The Rolling Stones“, 1971 m. su kompanija antri pasaulyje pastatė roko operą „Jesus Christ Superstar“, o kūrinys „Meilė ir mirtis Veronoje“ iki šiol sulaukia naujų pastatymų, ir patį kompozitorių dar sovietmečiu išgarsino ne tik Lietuvoje, Vokietijoje, bet ir JAV.

Saulės tako vaikai

Tądien tyli ir rami buvo 2013-ųjų sausio 12-oji Merkinėje. Taip spengia tyla dažniausiai tarsi po neseniai žiemą dūkusios pūgos ar smarkaus vasaros lietaus. Tarsi paskutinę žiemos dieną buvome neprašytuose svečiuose pas poetą, žurnalistą Stasį Stacevičių, kuris pūguotą ir šaltą 2012-ųjų gruodžio aštuonioliktosios vakarą, grįždamas iš dėdės laidotuvių Merkinėje, savo namų – vienkiemio – nepasiekė. Tądien į paskutinę kelionę, Merkinės kapines, išlydėjome tikriausiai vieną ryškiausių šių dienų Varėnos dzūkų poetų. Ir ne tik dzūkų. Dar ir iki šiol negalime patikėti, kad jo nebebus poezijos vakaruose, paprasčiausiai – nebesusitiksime, tik skaitysime, ką Stasiukas parašęs (taip jį meiliai vadinome mes, seni jo bičiuliai, kolegos...).

Lietuvių atmintį jau užželia taiga

„Liūdna ir gėda, kad lietuviai taip greitai ir taip lengvai užmiršta savąją istoriją“, - sako jau daugel metų po nuošaliausias lietuvių tremties vietas važinėjantis ir ten atgulusių bendrataučių kapus atkakliai prižiūrintis bendrijos „Lemtis“ narys Gintautas Alekna. Pasak jo, Sibiro platybėse svyrantys ir pūvantys kryžiai, jokio ženklo nepaliekančia taiga virstantys kapeliai - iškalbingas simbolis, itin tiksliai nusakantis ir pačios mūsų lietuvybės būklę.

Ne laukti stebuklo, bet jį kurti

 Kruopščiomis rankomis darbščiosios siuvinėjimo amato puoselėtojos sukuria nepaprasto grožio kūrinius, o teigdami, kad siuvinėjimo meno yra ragavusi dažna moteris ir net ne vienas vyras, nieko nenustebinsime. Vieniems tai laisvalaikio praleidimo būdas, kitiems – neatsiejama gyvenimo būdo dalis. Šiandien savo puslapyje „Krašto lobynas“ pristatome žavią ir jaunatvišką moterį, dviejų vaikų mamą Editą Vitkę, jos pomėgius bei kūrybą.

Naujas J. Vaitkutės darbas – jubiliejinė juosta iš mėsos

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė, savo kūriniuose prasmingai apjungianti turinį ir formą, naujausiame darbe panaudojo, kaip įprasta, ne dažus, o maisto produktus. Dviejų metrų ilgio ir pusės metro pločio jubiliejinėje juostoje, suformuotoje iš mėsos gaminių, žalumynų lapelių ir prieskonių, atkartojami lietuviškos tautinės juostos raštai, spalvos ir simbolika. Nestandartinis kūrinys sukurtasspecialiai solidžias40 metų tradicijas puoselėjančios „Utenos mėsos“ reklamai. Pati kūrinio autorė J. Vaitkutė pripažįsta, kad be iššūkio sukurti kažką naujo, prisidėti prie projekto sutiko todėl, kad pati jaučiasi Lietuvos patriote ir jai svarbu tautinis bei kultūrinis šalies paveldas.

Auksarankis Sidabras

 Šiandien kalbėsime apie žmogų, kurio pavardė tarsi iš anksto apibūdina jos turėtoją. Viekšniuose gyvenantį Antaną Sidabrą pažįsta ne tik kiekvienas vyresnės kartos viekšniškis, bet ir daugelis plačių apylinkių gyventojų. Tai visapusiška asmenybė: auksarankis meistras, retų senienų kolekcionierius, savamokslis dailininkas, miestelio patriotas, konstruktorius... ir apskritai nepaprastai geros širdies vyras.

Šimtąjį gimtadienį pasitikusi šiaulietė neatsisako mezgimo

Šiaulietė Elzbieta Matiušovienė spalio 12 d. pasitiko savo šimtąjį gimtadienį. Ypatinga proga sukaktuvininkę aplankęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas E. Matiušovienei užrišo austą jubiliejaus juostą, dovanojo gėlių ir piniginę dovaną. Su dukros šeima gyvenanti senolė vasarą išeidavusi pasivaikščioti į kiemą, mėgsta stipriai pavalgyti ir, nepaisant visiškai suprastėjusio regėjimo, vis dar mielai į rankas ima mezgimo virbalus.

Tikinti savimi ir pasauliu

2013 m. respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse Mažeikių Gabijos gimnazijos teatro studija „Trečiokai“ su kompozicija „Tautybės transvestitas“ (pagal M. Nousianinen „Avietinių laivelių kapitonai“) užėmė I vietą. Moksleivius ruošė teatro vyresnioji mokytoja Živilė Nagienė.

Olegas Panfilovas: „Rusijos TV šiandien pavojingesnė už tankus“

Tbilisio Ilja valstybinio universiteto profesorius išeivis iš Tadžikistano Olegas Panfilovas daug metų dirbo žurnalistu įvairiose Rusijos ir Tadžikistano žiniasklaidos priemonėse, taip pat tarptautinėse žmogaus teises ginančiose organizacijose. Dėl autoritarinės Rusijos valdžios kritikos O. Panfilovas buvo išvytas iš šalies. Nuo 2009 m. jis gyvena ir dirba Gruzijoje.

Rolandas Kazlas ir Pakeleiviai: „Trenktas“ dainos premjera

 

Jeigu, pasak lietuvių poezijos klasiko, vasaros darbai jau baigėsi ir pats metas pradėti džiaugtis rudens gėrybėmis, Rolandas Kazlas su Pakeleiviais to daryti dar negali. Pavasario linksmybėse pradėję muzikinio albumo įrašų darbus,  jie vis dar daugiausia laiko praleidžia rūsyje  nokindami, brandindami dainas, kurias užkonservavę (šis žodis neturi nieko bendra su politika ir  rinkimais) į albumą „Toks“, be žiemos rūpesčių jomis galėtų pavaišinti visus norinčius gruodį „Tokiuose koncertuose“.

Powered by BaltiCode