Reklama 2

Laimingo senėjimo link

Ketvirta valanda ryto. Sėdžiu fotelyje, įsisukusi į žieminį chalatą ir antklodę, po žvaigždėtu rugpjūčio dangumi. Vėsoka. Baigiasi atostogos. Kasryt mačiau tekančią saulę (gal du kartus pramigau) ir ją besileidžiančią, mačiau bežvaigždį ir žvaigždėtą dangų, stebėjau su „savo“ šeimomis krintančias žvaigždes ir jas skaičiavau kartu su visais. Ir pagaliau naujas potyris – stebiu žvaigždžių kritimą viena tamsoje, tam specialiai atsikėlusi. Kažkas šlumščia – lyg irkluoja, lyg brenda upeliu, „kosti“ – keisti garsai aplinkui. Man visai nebaugu – aš – savo namuose, savame kieme, ir visi tie garsai – mano!

Andrius Pauliukevičius apie tai, kodėl vištiena sportininkams – neatsiejama kasdienio mitybos raciono dalis

Pasak profesionalų, sportas salėje sudaro vos 20 proc. rezultato, o likę 80 proc. yra mityba. Tačiau mityba turi būti ne tik subalansuota, svarbu ir tai, kokius ir kokios kokybės produktus renkamės. Štai Andrius Pauliukevičius, Lietuvos kultūrizmo čempionas, turintis daugiau kaip 12 metų asmeninio trenerio patirties, tikina, kad vienas esminių produktų kasdieniame sportuojančiojo meniu turėtų būti vištiena.

Kęstutis Antanėlis: „Taip mes plėtėme ribas…“

Kompozitorius Kęstutis Antanėlis (g. 1951) – išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė. Dar būdamas paauglys subūrė pirmąjį ansamblį, kuriame grojo ne tik originalias savo pačių dainas, bet ir jaunimo ypač mėgstamus „The Beatles“ bei „The Rolling Stones“, 1971 m. su kompanija antri pasaulyje pastatė roko operą „Jesus Christ Superstar“, o kūrinys „Meilė ir mirtis Veronoje“ iki šiol sulaukia naujų pastatymų, ir patį kompozitorių dar sovietmečiu išgarsino ne tik Lietuvoje, Vokietijoje, bet ir JAV.

Saulės tako vaikai

Tądien tyli ir rami buvo 2013-ųjų sausio 12-oji Merkinėje. Taip spengia tyla dažniausiai tarsi po neseniai žiemą dūkusios pūgos ar smarkaus vasaros lietaus. Tarsi paskutinę žiemos dieną buvome neprašytuose svečiuose pas poetą, žurnalistą Stasį Stacevičių, kuris pūguotą ir šaltą 2012-ųjų gruodžio aštuonioliktosios vakarą, grįždamas iš dėdės laidotuvių Merkinėje, savo namų – vienkiemio – nepasiekė. Tądien į paskutinę kelionę, Merkinės kapines, išlydėjome tikriausiai vieną ryškiausių šių dienų Varėnos dzūkų poetų. Ir ne tik dzūkų. Dar ir iki šiol negalime patikėti, kad jo nebebus poezijos vakaruose, paprasčiausiai – nebesusitiksime, tik skaitysime, ką Stasiukas parašęs (taip jį meiliai vadinome mes, seni jo bičiuliai, kolegos...).

Lietuvių atmintį jau užželia taiga

„Liūdna ir gėda, kad lietuviai taip greitai ir taip lengvai užmiršta savąją istoriją“, - sako jau daugel metų po nuošaliausias lietuvių tremties vietas važinėjantis ir ten atgulusių bendrataučių kapus atkakliai prižiūrintis bendrijos „Lemtis“ narys Gintautas Alekna. Pasak jo, Sibiro platybėse svyrantys ir pūvantys kryžiai, jokio ženklo nepaliekančia taiga virstantys kapeliai - iškalbingas simbolis, itin tiksliai nusakantis ir pačios mūsų lietuvybės būklę.

Ne laukti stebuklo, bet jį kurti

 Kruopščiomis rankomis darbščiosios siuvinėjimo amato puoselėtojos sukuria nepaprasto grožio kūrinius, o teigdami, kad siuvinėjimo meno yra ragavusi dažna moteris ir net ne vienas vyras, nieko nenustebinsime. Vieniems tai laisvalaikio praleidimo būdas, kitiems – neatsiejama gyvenimo būdo dalis. Šiandien savo puslapyje „Krašto lobynas“ pristatome žavią ir jaunatvišką moterį, dviejų vaikų mamą Editą Vitkę, jos pomėgius bei kūrybą.

Naujas J. Vaitkutės darbas – jubiliejinė juosta iš mėsos

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė, savo kūriniuose prasmingai apjungianti turinį ir formą, naujausiame darbe panaudojo, kaip įprasta, ne dažus, o maisto produktus. Dviejų metrų ilgio ir pusės metro pločio jubiliejinėje juostoje, suformuotoje iš mėsos gaminių, žalumynų lapelių ir prieskonių, atkartojami lietuviškos tautinės juostos raštai, spalvos ir simbolika. Nestandartinis kūrinys sukurtasspecialiai solidžias40 metų tradicijas puoselėjančios „Utenos mėsos“ reklamai. Pati kūrinio autorė J. Vaitkutė pripažįsta, kad be iššūkio sukurti kažką naujo, prisidėti prie projekto sutiko todėl, kad pati jaučiasi Lietuvos patriote ir jai svarbu tautinis bei kultūrinis šalies paveldas.

Auksarankis Sidabras

 Šiandien kalbėsime apie žmogų, kurio pavardė tarsi iš anksto apibūdina jos turėtoją. Viekšniuose gyvenantį Antaną Sidabrą pažįsta ne tik kiekvienas vyresnės kartos viekšniškis, bet ir daugelis plačių apylinkių gyventojų. Tai visapusiška asmenybė: auksarankis meistras, retų senienų kolekcionierius, savamokslis dailininkas, miestelio patriotas, konstruktorius... ir apskritai nepaprastai geros širdies vyras.

Šimtąjį gimtadienį pasitikusi šiaulietė neatsisako mezgimo

Šiaulietė Elzbieta Matiušovienė spalio 12 d. pasitiko savo šimtąjį gimtadienį. Ypatinga proga sukaktuvininkę aplankęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas E. Matiušovienei užrišo austą jubiliejaus juostą, dovanojo gėlių ir piniginę dovaną. Su dukros šeima gyvenanti senolė vasarą išeidavusi pasivaikščioti į kiemą, mėgsta stipriai pavalgyti ir, nepaisant visiškai suprastėjusio regėjimo, vis dar mielai į rankas ima mezgimo virbalus.

Tikinti savimi ir pasauliu

2013 m. respublikiniame Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse Mažeikių Gabijos gimnazijos teatro studija „Trečiokai“ su kompozicija „Tautybės transvestitas“ (pagal M. Nousianinen „Avietinių laivelių kapitonai“) užėmė I vietą. Moksleivius ruošė teatro vyresnioji mokytoja Živilė Nagienė.

Olegas Panfilovas: „Rusijos TV šiandien pavojingesnė už tankus“

Tbilisio Ilja valstybinio universiteto profesorius išeivis iš Tadžikistano Olegas Panfilovas daug metų dirbo žurnalistu įvairiose Rusijos ir Tadžikistano žiniasklaidos priemonėse, taip pat tarptautinėse žmogaus teises ginančiose organizacijose. Dėl autoritarinės Rusijos valdžios kritikos O. Panfilovas buvo išvytas iš šalies. Nuo 2009 m. jis gyvena ir dirba Gruzijoje.

Rolandas Kazlas ir Pakeleiviai: „Trenktas“ dainos premjera

 

Jeigu, pasak lietuvių poezijos klasiko, vasaros darbai jau baigėsi ir pats metas pradėti džiaugtis rudens gėrybėmis, Rolandas Kazlas su Pakeleiviais to daryti dar negali. Pavasario linksmybėse pradėję muzikinio albumo įrašų darbus,  jie vis dar daugiausia laiko praleidžia rūsyje  nokindami, brandindami dainas, kurias užkonservavę (šis žodis neturi nieko bendra su politika ir  rinkimais) į albumą „Toks“, be žiemos rūpesčių jomis galėtų pavaišinti visus norinčius gruodį „Tokiuose koncertuose“.

Lietuvoje studijuojantį indą darbas susiranda pats

 

„Man dar ir šiandien paskambina įmonių atstovai, klausdami, ar neieškau darbo. Turėjau tris darbo pasiūlymus. Esu tikras, kad Lietuvoje inžinerinių ir technologinių specialybių studentams pasiūlymų yra per akis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, o nuo šio rugsėjo – ir doktorantas Basant Kumar Bajpai. Ilgiau nei trejus metus Lietuvoje gyvenantis ir jau lietuviškai pramokęs indas teigia jokių kultūrinių skirtumų nepatiriantis.

Filmą apie Holokaustą Lietuvoje sukūręs Robertas Mullanas: „Išgyvenusieji jaučia kaltės jausmą“

 Rugsėjo 23 d. kino teatruose pasirodys režisieriaus Roberto Mullano filmas „Gitel“, paliečiantis Holokausto temą Lietuvoje. Drama pasakoja masinius žudymus išgyvenusios moters istoriją: visiems artimiesiems žuvus, ji egzistuoja su kaltės jausmu, kad yra gyva. Šis jausmas, anot režisieriaus, lydi ne vieną, patyrusį Holokausto siaubus. Pateikiame interviu su režisieriumi.

Liucija Vaicenavičiūtė: svarbiausia – smalsumas ir atvira širdis

Optimistė, protinga, linksma, visada besišypsanti ir atvira širdimi – taip būtų galima trumpai pristatyti Vilniaus licėjaus mokinę, aktyvią Juozo Girniaus moksleivių ateitininkų kuopos narę Liuciją Vaicenavičiūtę. Susitikome su ja pirmąją vasaros atostogų dieną, tuomet Liucija derino „Įkvėptuvių“ festivalio organizacinius dalykus, planavo kelionę į Ameriką, kalendoriuje žymėjosi žygio po Aukštaitiją, koncertų ir kitų renginių datas. 

Pradinukų mokytoja: „Šiai kartai nebetinka griežtas mokymo tonas“

Jauna pradinių klasių mokytoja Ingrida Mereckaitė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje šiais metais rugsėjo 1 d. naujų mokslo metų pradžios proga sveikino po vasaros grįžusius antrokus. Šie mokslo metai mokykloje antri ne tik jiems, bet ir pačiai mokytojai. Dar studijuodama Lietuvos edukologijos univesitete (LEU) ji pasižymėjo puikiais rezultatais: praktikos metu studentės vedama pamoka buvo įvertinta lyg ilgametę patirtį turinčio pedagogo, o per pirmus metus mokykloje ji spėjo įgyvendinti daugybę naujovių.

Laisvė tremtyje: apie suskaidytą Stefano Zweigo gyvenimą

 Kažkada buvęs vienas populiariausių rašytojų pasaulyje, vėliau beveik pamirštas, Stefanas Zweigas vėl tapo nepaprastai populiarus pasirodžius Weso Andersono filmui „Viešbutis „Didysis Budapeštas“. Šį filmą įkvėpė Zweigo gyvenimas ir kūryba.

Amerikiečių poetas, eseistas George‘as Prochnikas išleido knygą apie žymųjį austrų rašytoją „Nepakeliama tremtis: Stefanas Zweigas pasaulio pakraštyje“ (iš anglų k. vertė Vytautas Grenda, išleido „Tyto alba“).

A. Jasaitytė-Čeburiak: svarbiausia suprasti ir pamilti save

Įsijungus beveik kiekvieną naujienų portalą ar atsivertus žurnalą, skirtą moterims ir merginoms, neįmanoma neatkreipti dėmesio į tekstų ir reklamų, susijusių su dietomis, gausybę: „Patarimai, kaip greičiau atsikratyti 5 kilogramų“, „7 kilogramai vos per dvi savaites“, „Tobula figūra per mėnesį be jokių pastangų“, „Riebalus deginanti sriuba ištirpdys 12 kilogramų”, „Stebuklus daranti vandens dieta – paprastas būdas sulieknėti be badavimo” ir t.t.

Tai ką ministrė valgo pusryčiaudama?

Ar norėtumėte sužinoti, ką socialinės apsaugos ir darbo ministrė valgo per pusryčius? Kiek per dieną nueina žingsnių?

Aš – irgi ne. Man kur kas įdomiau, ką ministrė galvoja apie jaunimo įsitraukimą į šalies politiką, kaip mėgina užtikrinti integruotą tarpministerinį požiūrį šiuo klausimu ar kaip sprendžiami nedirbančio ir nesimokančio jaunimo, vadinamojo NEET, integracijos klausimai.

Vidas Petkevičius: Krzysztofas Zanussis eina netradiciniu keliu, jis atranda savo temą ir ją nagrinėja iki galo

Spalio 1-ąją Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyks neeilinė premjera - garsaus lenkų intelektualo, kino ir teatro režisieriaus, scenaristo Krzysztofo Zanussio „Hybris (Puikybė)“. Krzysztofas Zanussis – spektaklio režisierius ir pjesės autorius. Kostiumus ir scenografiją šiam spektakliui kuria Margarita Misiukova. Vaidina Vidas Petkevičius, Artūras Dubaka, Eleonora Matulaitė, Olita Dautartaitė, Albinas Kėleris, Julija Krutko, Eglė Špokaitė, Laimutė Mališauskaitė, Eleonora Koriznaitė, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė. Apie būsimą premjerą ir profesinę patirtį kalbamės su pagrindinio, profesoriaus Adamo, vaidmens atlikėju Vidu Petkevičiumi.

Powered by BaltiCode