Aktorė Elžbieta Latėnaitė: „Stipriausias tas, kuris myli“

 – Elžbieta, šis pavasaris Tau pažėrė keletą svarbių įvertinimų: buvai nominuota auksiniam scenos kryžiui už vaidmenį spektaklyje „Marija Stiuart“ (rež. A.Areima), o  festivalyje "Lietuvos teatrų pavasaris  – Kaunas 2017" esi įvertinta už  geriausią festivalio moters vaidmenį spektaklyje „Bedalis ir labdarys“ (rež. G.Tuminaitė). Koks Tavo santykis su apdovanojimais, ar malonu būti pastebėtai?

Laimė dalintis kūrybiniais atradimais

Vienas žymiausių Žemaitijos ir Lietuvos meninės kalvystės meistrų Virgilijus Mikuckis (g. 1967 Žemalės k.) pagrįstai gali didžiuotis tuo, ką nuveikė per savo pusšimtį gyvenimo metų. Įdomu pakalbinti iš pažiūros atrodytų nelabai kalbų žmogų, kuris dar ir kuklus, bet iš kitos pusės, apie Virgilijų prirašyta jau labai daug.

Lietuvė chemikė – tarp perspektyviausių Europos tyrėjų

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė dr. Rasuolė Lukošė, laimėjusi prestižinę Europos Sąjungos Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, pateko į Europos Komisijosskelbiamą perspektyviausių Europos tyrėjų trisdešimtuką. Į šį sąrašą, sudarytą pažymint žymios mokslininkės vardu pavadintos programos 20-metį, pateko tyrėjai, 2016 metais individualių stipendijų konkursuose gavę aukščiausius įvertinimus.

Vytautas V. Landsbergis: „Sraigės būsena yra optimali – namai ten, kur esu“

Rašytojas, poetas, bardas, kino ir teatro režisierius Vytautas V. LANDSBERGIS šiemet švenčia jubiliejų ir šia proga rengia teatriškai, kinematografiškai, muzikaliai poetiškus pasirodymus, skirtus namams ir namiškiams. „Namai talpina daug prasmių ir kontekstų. Tai ir dabartinė šeima, ir senelių erdvė. Tai ir Lietuva, ir draugai. Kūryba – irgi namai... Ir turbūt esminiai namai – sielos ir Dievo ilgesio zona, kur link judame visą gyvenimą“, – pokalbyje apie namus siaurąja ir pačia plačiausia prasme sako V. V. Landsbergis.

R. Zemkauskas apie kiną: menas yra gražus melas, aš noriu, kad mane apgautų

Pasižiūrėjus filmą, reikia duoti sau laiko jį priimti ir suprasti nesiklausant, ką apie jį sako kiti, portalui LRT.lt teigia žurnalistas ir rašytojas Rytis ZEMKAUSKAS. „Niekada nereikia žiūrėti filmo dėl kitų – „aš irgi ten buvau“. Kokia prasmė? Juk tai tu kalbiesi su režisieriumi, priimi jo kūrinį ir matai tai, ko režisierius į jį gal net neįdėjo. Kiek yra žiūrovų salėje, tiek skirtingų filmų jie ir mato. Man tai labai patinka“, – LRT.lt kalba R. Zemkauskas.

Vieni iš mūsų. Evaldas Darulis: skautas, maratonininkas ir Bernardinų parapijos klebonas

Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Nors paauglystėje svajojo apie mažiausiai penkis vaikus ir ramų šeimos gyvenimą vienkiemyje, šiandien br. Evaldą Darulį supa šimtai žmonių, jis yra Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, tačiau randa laiko ir skautavimui, ir aktyviam sportui. Kaip visa tai nutiko, pasakoja jis pats.

Nesustabdomi. Istorijos apie žmones, kurie sugebėjo atsitiesti po siaubingų likimo smūgių

„Mano gyvenimas pasikeitė per keletą sekundžių, – pasakoja Raimeda Bučinskytė. – Patyriau motociklo avariją, skilo stuburas. Man tada buvo 15 metų. Nuo to laiko jau daugiau kaip du dešimtmečius sėdžiu neįgaliojo vežimėlyje“.

Pasak Raimedos, toks baisus likimo smūgis linksmai, judriai paauglei buvo tiesiog nepakeliamas. Mergina užsidarė savyje, beveik ketverius metus buvo sunkioje depresijoje, negalėjo nieko daryti.

„Vieni iš mūsų“: pranciškonės misionierės Danutės Ančerytės pašaukimo istorija

Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Sesuo Danutė Ančerytė iš Kretingos yra tikras energijos užtaisas. Ji priklauso Švč. Širdies pranciškonių misionierių vienuolijai. Sesuo Danutė pasakoja, kaip nutiko, kad, jau turėdama sužadėtinį ir sutartą vestuvių datą, visgi nusprendė tapti vienuole. Nelaiminga meilė? Nieko panašaus.

Gimnastas R. Guščinas: „Vien su talentu nieko nepasieksi, reikia ir daug dirbti“

Perspektyviausias Lietuvos sportinės gimnastikos atstovas, olimpietis Rokas Guščinas yra tvirtai įsitikinęs, jog viena svarbiausių sėkmės sąlygų – sunkus darbas. 26–erių sportininkui vis dar sunku patikėti, jog jam pavyko pasiekti tai, kas kadaise atrodė net neįmanoma, – R. Guščinas tapo pirmuoju gimnastu vyru, atstovavusiu Lietuvai olimpinėse žaidynėse.  

Vasario 16-osios akto atradėjas L.Mažylis - kaunietis chemikas, Sąjūdžio aktyvistas, smulkmeniškas kolekcionierius -

Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne radusį profesorių Liudą Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių. Pagal išsilavinimą chemikas, 62 metų L.Mažylis nepriklausomybės aušroje Kaune įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, o prieš dvidešimt metų ėmė dėstyti politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką

Apie tokią močiutę svajoja dauguma šiuolaikinių vaikų: 67-erių Marta Ruškulienė aktyviai seka technologijų naujienas ir iki šiol, net išėjusi į pensiją, dirba IT specialiste skandinaviško kapitalo bendrovėje Vilniuje. Įkvepiantis senjorės Martos pavyzdys griauna nusistovėjusius mitus, kad IT sritis sėkmingą karjerą žada tik vyrams ir kad čia nėra vietos vyresniems žmonėms.

Vaikų dienos centro auklėtojos pasakojimas: „Kai man būna sunku, visada pagalvoju, kad tai niekis, palyginus su pragaru, kurį praėjo tie vaikai“

 „Dešimtmetės Evelinos mama nuo vėžio mirė prieš septynerius metus. Mergaitė dabar glaudžiasi su tėvu ir aštuoniais broliais ir seserimis dviejų kambarių socialiniame būste. Net šeši šios šeimos nariai turi fizinę ir protinę negalią, – pasakoja Užvenčio (Kelmės r.) Šatrijos Raganos gimnazijos maltiečių vaikų dienos centro auklėtoja Vilma Baškienė, rodydama į mažytę gražią rudaplaukę mergaitę. – Šeimai labai trūksta tiek rūbų, tik visokios kitos pagalbos. Ji gyvena tik iš pašalpų, nes įsidarbinti neįgaliesiems nedideliame miestelyje nėra galimybių.“

Kiek galima nuveikti mylint žmones

Viena iš labiausiai pastebimų Mažeikių rajono moterų yra charizmatiškoji teatralė, Savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus „ Skrajojamojo“ teatro vadovė ir režisierė, Vytauto Klovos muzikos mokyklos „Colių“ teatro mokytoja ir režisierė Airida Lementauskienė. Nors ji smulkaus sudėjimo, tačiau gyvybinė bei kūrybinė energija ir dvasinis tyrumas leidžia be vargo šią moterį identifikuoti ir išskirti iš minios.

Ispanijoje gyvenančiam lietuviui juvelyrui pagyrų negaili nei klientai, nei kolegos

Vaikystės vasaras juvelyras Vaidas Gaižauskas leisdavo kaime pas senelius. Senelio kalvėje mažas berniukas negalėdavo atitraukti akių nuo senelio rankų, kurioms paklusdavo nemaži metalo gabalai. „Kas žino, gal kaip tik tada ir gimė manasis noras išmokti, kaip suvaldyti metalą“, - šiandien sako Ispanijoje, Valensijos mieste gyvenantis juvelyras, kurio darbus iš arti bus galima apžiūrėti balandžio 7-9 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre vyksiančioje grožio industrijos parodoje „Pelenė“.

Penkiakovininkė L. Asadauskaitė: „Kai labai nori, viskam atrandi laiko“

Nors geriausia visų laikų Lietuvos penkiakovininkė ir daugkartinė čempionė Laura Asadauskaitė savo sportinę karjerą pradėjo nuo plaukimo, o įkalbėti ją išbandyti šiuolaikinę penkiakovę prireikė net dvejų metų, tačiau tai jai nesutrukdė įeiti į Lietuvos olimpinę istoriją. Prisimindama Londono olimpinėse žaidynėse iškovotą aukso medalį, L. Asadauskaitė iki šiol trykšta emocijomis ir užsimena, jog pergale patikėjo ne iš karto.

Šauniausia LEU trečiakursė: „Įveikiau baimę išsakyti savo nuomonę bet kam“

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šauniausia trečiakurse išrinkta Agata Mulerovaitė prisipažįsta skeptiškai žiūrėjusi į šį LEU studentų atstovybės socialiniame tinkle organizuotą konkursą. „Mano manymu, draugų skaičius socialiniame tinkle – tai ne geriausio studento kriterijus“, – tikina studentė. Agata tarp kolegų, kurie konkurse lyg ir tapo konkurentais, matė tikrai stiprių lyderių, todėl didelių vilčių nugalėti nepuoselėjo.

„Palaidojau tėvus, brolį, seserį ir sūnų, tačiau radau gyvenimo prasmę padėdama kitiems…“: istorija apie savanorę, kuri nepaliks nei vieno abejingu

„Atsimenu, nuo pat vaikystės, galvodama apie ateitį, labiausiai norėjau vieno – pati nukaršinti savo tėvus ir nepalikti jų vienų, – kalba maltiečių „Priežiūros namuose“ savanorė Veronika Ražinskaitė. – Taip gyvenime ir atsitiko – nukaršinau abu savo tėvus, kurie mirė nuo vėžio. Ta pati liga nusinešė ir mano broliuką ir sesutę. Patyriau ir dar vieną likimo smūgį – pačiame jėgų žydėjime nuo širdies priepuolio mirė mano mylimas sūnus, kurį užauginau viena.“

Ramunė: „35 m. mano organizmas buvo kaip 65 metų moters“

Mano vardas Ramunė. Dirbu namuose mamos ir žmonos pareigose. Turime du vaikus devynerių ir šešerių metų.

Tai buvo ne gyvenimas, o bandymas išlikti

Gyventi sveikiau nusprendžiau ne sąmoningai. Pašlijo mano sveikata, ėmė griūti santuoka. Būdama 35 metų turėjau bronchinę astmą, žemą hemoglobiną, alergiją ir dar daug kitokių sveikatos „dovanėlių“. Gydytoja, atlikusi mano kūno kompiuterinę diagnostiką prasitarė, jog mano organizmo būklė atrodo tarsi 65 metų moters. O ką jau kalbėti apie emocinę būklę... Nuolatiniai nesutarimai su vyru, maži vaikai, buitis ir artimo žmogaus slaugymas ligos patale. Visa tai mane privedė prie visiško fizinio bei emocinio išsekimo.

Jaunas profesijos mokytojas: „Man patinka svajoti ir tas svajones įgyvendinti“

Profesinės mokyklos slenkstį Nerijus Poliakas peržengė, dar gerai nežinodamas, kuriuo keliu eiti. „Prisipažinsiu, baigęs mokyklą, nebuvau nusprendęs, kuo noriu būti. Tuo metu specialybę rinkausi gana atsitiktinai, tačiau ilgainiui mokydamasis susipažinau su daugiau profesinėje mokykloje dėstomų įdomių sričių – ypatingai susidomėjau metalo apdirbimu,“ – pasakoja Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro absolventas, šiandien – profesijos mokytojas ir įmonės „Standa“ CNC frezavimo staklių operatorius–programuotojas N. Poliakas.

Iš kankinančios ligos gniaužtų išvadavo transplantuotas inkstas

Pasaulinė inkstų diena šiais metais minima kovo 9-ąją. Minint šią dieną, visuomenės dėmesys atkreipiamas į sergančiųjų inkstų ligomis problemas, šių ligų gydymo būdus ir pan. Jei inkstai nebefunkcionuoja, žmogui taikoma pakaitinė inkstų terapija – atliekamos dializės procedūros ir inksto transplantacija – kaip vienintelis šios ligos gydymo būdas. Mūsų šalyje transplantacijos laukiantiems recipientams taikomi du dializės būdai – hemodializė arba peritoninė dializė, kurių metu iš kraujo pašalinami nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir skysčių perteklius, kuris atsiranda inkstams nustojus funkcionuoti.  

Ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė: „Aš myliu šį darbą…“

Vilniečiai, kurių namuose kilo gaisras, ir net policijos pareigūnai, atvykę į nelaimės vietą, neretai nustemba, kai į pagalbą kartu su ugniagesiais atvyksta ir moteris. Tai vienintelė sostinėje dirbanti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė. 23-ejų metų mergina atlieka tą patį, ką ir vyrai – su kvėpavimo organų apsaugos aparatu eina į degančias ir dūmų pilnas patalpas, ieško nukentėjusiųjų, lipa ant stogo, važiuoja į autoavarijų vietas padėti išlaisvinti automobiliuose prispaustus žmones ir kt.

Plungiškė Simona: „Jei darai tai, kas patinka, įgauni tarsi antrą kvėpavimą viskam“

Laiminga, žavi ir su šypsena veide. Tokia ji – plungiškė Simona Rimkutė. Savanoriauti vaikų paramos ir labdaros fondo „Dienvidis“ vaikų dienos centre studijų metu pradėjusi mergina šiandien oficiali centro socialinė darbuotoja. Su Simona kalbės apie jos kelią savanorystės link ir apie šiandieninį merginos darbą.

Tik pradėjus kalbėti su savanoriais, pirmiausia norisi sužinoti, kokia buvo savanorystės pradžia. tad ir Simonos paklausiau, kaip ji susipažino su savanoryste, kada ir kodėl nusprendė jungtis į savanorių gretas?

R. Kazlas: Parodijuodamas politikus išnuomoju savo talentą

Ieva JANAVIČIŪTĖ

Režisierius ir aktorius Rolandas Kazlas. Rolando Parafinavičiaus nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvo

„Aktoriaus profesija yra praradusi savo prestižą. Iš tiesų aktorystė ir žurnalistika yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui, nes jie tampa labai priklausomi. Nuo redaktorių, režisierių, dramaturgų... Aktorius yra turbūt geriausias tolerancijos pavyzdys. Jis sugeba pamilti tai, ko nekenčia“, – tvirtina aktorius, režisierius, dainų autorius Rolandas Kazlas.

R. Kazlas taip pat teigia nesigailįs, kad prieš daugiau nei dešimtmetį visiškai pasitraukė iš televizijos: „Esu įsitikinęs, kad, jei aš būčiau pasilikęs tuose šou, tokios sėkmės, kūrybos pilnatvės, kurios sulaukiau šiandien, nebūčiau pasiekęs.“

Režisierius Oskaras Koršunovas: Įsigali normalumo fašizmas

Jau šiandien Oskaras Koršunovas išskrenda į Romą. Viename garsiausių Europoje teatrų Teatro di Roma režisierius kartu su tarptautine aktorių komanda imsis temos, kurią šį rudenį nagrinėjo ir Lietuvoje - tai „Eglės žalčių karalienės“ mitas ir pabėgėlių krizės bei apskritai nenoro priimti kitokio žmogaus temos. Apie „Eglės žalčių karalienės“ mito universalumą, įsigalintį normalumo fašizmą, netikėtai atšauktą „Tartiufo“ premjerą bei norvegiškai kitokį požiūrio į Sarah Kane kūrybą aspektą kalbamės su pačiu režisieriumi.

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: „Esu pratusi prie sudėtingiausių sąlygų“

Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šios penkiakovininkės, pasaulio ir olimpinės čempionės pristatinėti nereikia. Sportuodama, o taip pat leisdama laiką su šeima, ji pirmiausiai renkasi lauką. Pasak čempionės ir „AEG“ ambasadorės, tai sveikiausia ir jai labiausiai patinkanti laisvalaikio forma.

Esate sportininkų profesionalų šeima – ar daug laiko tenka praleisti lauke?

Powered by BaltiCode