Abiturientai trečiadienį laikys valstybinį informacinių technologijų brandos egzaminą.

Jį pasirinko 2457 kandidatai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Egzaminą sudarys programavimas (50 proc.), skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle (20 proc.), tekstinių dokumentų maketavimas (20 proc.) bei saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas (10 proc.). 

Birželį prasidėjo ne tik studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas – stojančiuosius kviečia ir profesinio mokymo įstaigos. Jos priima ir jau baigusiuosius mokyklas, ir tuos, kurie norėtų įgyti profesiją kartu su brandos atestatu. Čia galima įgyti ir bendrąjį išsilavinimą, ir profesiją, o iš karto po to įsilieti į darbo pasaulį arba toliau tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.

Kaune veiks Lietuvos inžinerijos kolegija, ji kuriama susijungus Kauno technikos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoms.

Pirmadienį abiturientai laikys matematikos valstybinį brandos egzaminą, tai trečias egzaminas pagal jį pasirinkusių kandidatų skaičių.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 16 tūkst. 678 kandidatai, praėjusiais metais – 16 tūkst. 520.

Beveik ketvirtadalio dešimtokų matematikos žinios nėra patenkinamos, rodo Nacionalinės švietimo agentūros penktadienį paskelbti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai.

Penktadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos.

Šiemet jį nutarė laikyti 18 tūkst. 215 kandidatų, panašiai kiek ir praėjusiais metais, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Šiandien pristatyta patobulinta tarpinių patikrinimų tvarka – išskaidytų valstybinių brandos egzaminų sistema. Siekiama, kad ji būtų palanki mokiniams ir veiktų kokybiškai. Skaidant krūvį, brandos egzaminai liks sudaryti iš dviejų dalių: pirmoji laikoma III gimnazijos klasėje, antroji – IV gimnazijos klasėje. Šių metų ir 2024-2025 m. m. vienuoliktokai galės pirmąją dalį perlaikyti, jei rezultatas netenkins. Abi dalys bus laikomos egzaminų centruose ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu. Išimtis bus taikoma matematikos brandos egzaminui, kurį sudarys trys dalys.

Žaidimų ir poilsio erdvių, garso įrašų studijos, lauko klasės-kupolo, dviračių  laikymo patalpos įrengimas ir keletas kitų mokinių pasiūlytų sprendimų paįvairins ir papuoš keliolikos mokyklų aplinką. Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje baigiamajame renginyje buvo pristatytos projekto „Dalyvaujamasis biudžetas“ mokinių sugalvotos idėjos. Mokiniai iš viso paskirstė per 32 tūkst. Eur, didžiąją dalį pinigų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, daugiau nei 8 tūkstančius – mokyklos. 

Nuo liepos 1 d. reorganizuojamos kolegijos Vilniuje ir Kaune pagal Vyriausybės jau anksčiau patvirtintą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą. Kaip skelbta anksčiau, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija jungiasi prie Vilniaus kolegijos, o Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija bei Kauno technikos kolegija jungiasi į vieną Lietuvos inžinerijos kolegiją. Kolegijų jungimosi datas šiandien patvirtino Vyriausybė.

Abiturientai trečiadienį laikys privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Bus laikomas ir valstybinis, ir mokyklinis egzaminas.

Lietuvos įtraukties švietime centro specialistai, esant poreikiui, nemokamus kvalifikacijos tobulinimo mokymus mokytojų padėjėjams gali rengti tam tikroje savivaldybėje.

„Kviečiame savivaldybių atstovus kreiptis į mus konsultacijų, patarimų. Jei matote, kad jūsų mokyklų bendruomenėms reikia tam tikros informacijos taikant įtraukiojo ugdymo principus, atliepiant įvairius mokinių poreikius, jei mokyklose dirba mokytojų padėjėjai, kuriems reikalingi kvalifikacijos tobulinimo mokymai, mūsų specialistai gali atvykti pas jus ir juos surengti“, – sako Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė Sandra Valantiejienė.

Šių mokslo metų pradžioje 15-oje šalies savivaldybių pradėjo veikti daugiau nei 100 mokinių įvairovei atvirų klasių, kuriose kartu besimokančių įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas organizuojamas skirtingais būdais. Pilotiniame atvirųjų klasių projekte dalyvaujančių mokyklų atstovai tikina, kad siūlomi ugdymo modeliai pasiteisina, o į jų principus dėmesį atkreipti vertėtų visoms įtraukiojo ugdymo plėtrai besirengiančioms švietimo įstaigoms. 

Birželio 3 d. prasideda centralizuoto priėmimo į profesines mokyklas vasaros etapas. Norinčiųjų įgyti profesiją šiemet laukia 44 profesinės mokyklos ir kitos švietimo įstaigos, vykdančios profesinį mokymą. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kaip ir pernai, planuojama priimti 20,6 tūkst. mokinių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą 2024 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti.

Kandidatai bus atrenkami atsižvelgiant į tai, kokių laimėjimų ir pažangos yra pasiekę jų ugdomi mokiniai ar studentai, ar mokytojas, dėstytojas užsiima aktyvia ir kūrybiška lituanistinio švietimo veikla, kaip jis prisideda prie pilietiškumo, tautinės tapatybės ir kitų vertybių diegimo lietuvių bendruomenėje.

Nacionalinėms sporto šakų federacijoms ir organizacijoms pristatyti siūlymai dėl aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo valstybės lėšomis tvarkos tobulinimo. Siūlymus rengė iš sportininkų, trenerių organizacijų, sporto federacijų, asmenų su negalia sporto organizacijų, savivaldos atstovų suburta darbo grupė. 

Šeštadienį prasideda bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Bendrajame priėmime dalyvauja 11 valstybinių ir penki nevalstybiniai universitetai, 12 valstybinių ir šešios nevalstybinės kolegijos.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) nuo spalio 1 d. jungsis prie VILNIUS TECH. Aukštoji mokykla taps universiteto padaliniu – Lietuvos jūreivystės akademija – Klaipėdoje. Jungimosi datą šiandien patvirtino Vyriausybė.

Kaip Vyriausybė jau yra numačiusi valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane, Lietuvos jūreivystės akademija ir toliau vykdys kolegines jūrų inžinerijos bei jūrų technologijų krypčių studijas, jūrų transporto sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus. Ateityje numatoma kurti ir naujas – atsinaujinančių energijos šaltinių jūroje inžinerijos, uosto ir laivybos inžinerinio valdymo – studijų programas.

Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tai įteisinta praėjusių metų pabaigoje priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tikimasi, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą.

Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, nuo liepos 1 d. Alytuje, o nuo spalio 1 d. ir Marijampolėje atsiras nauji aukštųjų mokyklų padaliniai. Šias datas šiandien patvirtino Vyriausybė.

Kaip Vyriausybė yra jau pritarusi anksčiau, Marijampolės kolegija taps Mykolo Romerio universiteto (MRU) padaliniu Marijampolėje, o Alytaus kolegija – Kauno kolegijos padaliniu Alytuje. Tai leis išsaugoti regionuose vykdomas aukštojo mokslo studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir konkrečių regionų poreikiams aktualių studijų programų.

Birželio 1 d. startuoja bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Stojančiųjų lauks 11 valstybinių ir 5 nevalstybiniai universitetai, 12 valstybinių ir 6 nevalstybinės kolegijos. Į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti tiek pat pirmakursių, kaip ir pernai – 12,7 tūkst. Ką svarbu žinoti stojantiesiems?

Sporto federacijoms finansavimas būtų skiriamas sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui, o bendrojo ugdymo mokyklose būtų galima steigti atskiras klases mokiniams-sportininkams, numatoma naujos redakcijos Sporto įstatymo projekte.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį pranešė patvirtinusi lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų patikrinimų vertinimus.

Anot agentūros, anksčiau skelbti preliminarūs lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio (A) ir bendro (B) kursų tarpinių patikrinimų rezultatai iš esmės nesikeitė.

Sekmadienio vakarą Vilniuje baigėsi 2024 m. Lietuvos breiko čempionatas. Geriausių mūsų šalies breiko šokėjų varžybos buvo surengtos penktąjį kartą. Nacionalinį turnyrą rengė Lietuvos sportinių šokių federacija ir jos Breiko lyga.