Išrinktos penkios 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija.

Šis vardas suteiktas Mažeikių rajone esantiems Židikams, Vilkaviškio rajone įsikūrusiam Alvitui, Nedzingei esančiai Varėnos rajone, Daugėliškiui Ignalinos rajone ir Žasliams Kaišiadorių rajone.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė kartu su aplinkos viceministrais, ministerijos politikos grupių vadovais ir specialistais dalyvavo susitikime su Akmenės rajono savivaldybės atstovais ir aptarė regionui svarbiausius aplinkos, teritorijų planavimo ir investicijų klausimus. Vizito metu taip pat dalyvauta naujos UAB „Rietuva“ gamyklos atidaryme Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje.

Minint 225-ąsias vyskupo M. Valančius gimimo metines, 2026-ieji Lietuvoje paskelbti jo metais. Žemaičių vyskupas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio pradininkas ir lietuviško švietimo puoselėtojas prisimenamasvisoje Lietuvoje kaip vienas ryškiausių XIX amžiaus Bažnyčios ir tautos veikėjų.

Pirmą kartą naktį atveriama Palangos vasaros skaitykla – vienintelis išlikęs medinio modernizmo paviljonas Lietuvos pajūryje, pritraukiantis daugiau nei 13 tūkst. lankytojų šiltuoju metų laiku. Jubiliejinio 60-ojo sezono proga ši perregimo stiklo ir „banguojančio“ medžio konstrukcijos skaitykla buvo nušviesta parodos instaliacijomis, todėl naktį modernizmo formos išryškėja taip, kaip jų dar nėra matę net nuolatiniai pajūrio gyventojai ar svečiai.

Praėjo beveik metai, kai Šiaulių katedros pašonėje esantis vyskupijos pastoracinis centras atgimė naujam gyvenimui. Įrengtos dvi šiuolaikiškos šarvojimo salės su artimųjų poilsio erdve, perdažyta koplyčia, o kitos centro patalpos ir toliau atviros bendruomenės veikloms.

Šiandien, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia skaitmeninėje erdvėje, ypač svarbu sudaryti jiems galimybes pažinti gyvąją Lietuvos kultūrą, jos tradicijas ir papročius. Vasaros stovykla – tai ne tik prasmingas vaikų užimtumas atostogų metu, bet ir galimybė ugdyti smalsumą, kūrybiškumą bei pagarbą savo krašto istorijai. Tokią galimybę vaikams suteikė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro organizuota dieninė vaikų vasaros poilsio stovykla „Etnografinė vasara“.

Molėtų krašto muziejuje praėjusią savaitę oficialiai atidaryta naujoji ekspozicija, pasakojanti viso rajono istoriją nuo Luokesų ežero polinės gyvenvietės laikų iki Barboros Radvilaitės ir Radvilų epochos bei  XX amžiaus įvykių. 35-metį minintis muziejus tokią,  viso krašto istoriją apimančią ekspoziciją lankytojams atveria pirmą kartą, visiškai nauja mūsų šalyje yra ir jos koncepcija.

Šių metų liepą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje veiklą pradeda nauja UAB „Rietuva“ gamykla. Į beveik 40 mln. eurų vertės projektą investavusi bendrovė čia įkūrė vieną didžiausių renovacinių skydų gamyklų Baltijos šalyse. Daugiau nei 20 tūkst. kv. metrų ploto gamykloje bus gaminami sienų, stogo, perdangos ir renovacijos skydai bei konstrukciniai elementai iš inžinerinės medienos.

Kovo 11-ąją Tirkšliuose vyko iškilmingas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, tapęs ypatingu įvykiu visai bendruomenei – šią dieną oficialiai pradėti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Žemaitijos pienas“ planuoja plėtrą Telšiuose – ji ketina statyti naują gamybos padalinį ir prašo Telšių tarybos keisti miesto ribas įtraukiant plėtrai reikalingą teritoriją.

Trakuose, Užutrakio dvare, antradienį bus paskelbti respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatai.

Pelniusieji pirmąsias vietas bus pagerbti simboliniais aukso vainikais – ypatingu meistriškumo ir kūrybinės brandos ženklu.

Vyriausybė nusprendė, kur bus steigiamas 40,8 hektaro ploto Telšių pramonės parkas, į kurį per 14 metų tikimasi pritraukti apie 56 mln. eurų investicijų ir sukurti apie 650 naujų darbo vietų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, pasikeitus Atliekų tvarkymo įstatymui, perskaičiavo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų, taip pat ir Telšių, regionines kainas. Visos šalies savivaldybės privalo per nustatytus terminus apskaičiuoti ir patvirtinti komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos ar įmokos dydžius.​ Rajone juos patvirtinus vietinė rinkliava keistųsi nežymiai. Šis klausimas bus svarstomas artimiausiame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, bus steigiamas brigados dydžio karinis poligonas, o Tauragės poligono plotas bus padidintas dvigubai, pirmadienį nusprendė Valstybės gynimo taryba (VGT).

„Priimtas sprendimas dėl pritarimo brigados dydžio mokymams skirto Kapčiamiesčio poligono steigimo Lazdijų savivaldybėje“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.

Panevėžyje atidarytas beveik 9 tūkst. kvadratinių metrų ploto pripučiamas futbolo maniežas – pirmasis tokio tipo sporto statinys Aukštaitijos regione.

Kaip trečiadienį pranešė miesto savivaldybė, naujasis maniežas sudaro galimybes sportuoti ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Įgyvendinant projektą atnaujinta visa stadiono infrastruktūra: įrengta dirbtinė danga, modernus apšvietimas, persirengimo kambariai su dušais, tualetais, administracinės ir medicininės patalpos, komunikacijų sistema ir sporto inventorius.

Mažeikiai – išskirtinis Lietuvos miestas, kuriame šalia stambių pramonės objektų ir naftos perdirbimo gamyklos plečiasi gyvenamieji rajonai, atsinaujina infrastruktūra, rekonstruojami senesni namai. Kiekvienam tokiam pokyčiui vienu ar kitu etapu prireikia griovimo: nuo paprasto pertvaros išardymo bute iki viso pastato demontavimo pramoninėje teritorijoje.

Klaipėdos rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti vieną didžiausių pastarųjų metų socialinės infrastruktūros projektų, kuris per artimiausius ketverius metus iš esmės pakeis paslaugų prieinamumą vaikams su negalia, suaugusiems asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia ir jų šeimoms. Įgyvendinant šią iniciatyvą rajone bus įkurti trys grupinio gyvenimo namai, apsaugoti būstai, dienos užimtumo centras ir Kompleksinių paslaugų centras vaikams su negalia Plikiuose bei socialinės dirbtuvės Gargžduose.

Jurbarko rajono savivaldybės taryboje susidarė neeilinė politinė situacija – subyrėjus daugumai, susiformavo dvi mažumos ir du politikai paskelbti opozicijos lyderiais.

Be to, daugiau kaip pusė tarybos narių pareiškė nepasitikėjimą vicemeru Edmundu Mačieža ir administracijos direktore Rūta Vančiene.

Rokiškio krašto muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Vytis ir Lelija“, pirmą kartą Lietuvos muziejų  istorijoje parengta bendradarbiaujant su Vatikano apaštališkąja biblioteka. Tai unikalus kultūros ir tikėjimo tiltas, jungiantis Lietuvą ir Vatikaną, istoriją ir dabartį. Parodoje pristatomi trijų grafienių – Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės, Idalijos Sobianskytės-Broel-Pliaterienės ir Natalijos Bisping-Kickos – iliustruoti popiežiaus Pijaus IX bulės Ineffabilis Deus vertimai. Šia bule 1854 m. buvo paskelbta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogma – vienas svarbiausių XIX a. Katalikų Bažnyčios dokumentų.

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai.

Spalio 3 d. Plungės Oginskio rūmuose įvyks regioninis forumas ŽEMAITIJA 2035.

Dalyvaus Vidaus reikalų ir Energetikos ministrai, Lietuvos banko, ESO, ILTE ir VIA LIETUVA vadovai, Seimo nariai, merai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentai, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir daugelis kitų iškilių žmonių, viso – 300 dalyvių.

Siekiant į Žemaitiją pritraukti pažangių pramonės ir paslaugų įmonių Vyriausybė uždegė žalią šviesą Telšių pramonės parkui, kuris per 14 metų pritrauktų apie 56 mln. eurų investicijų.

Lietuvos ligoninių asociacija, įkurta dar 2001 metais, žengia į naują veiklos etapą. Iki šiol daugiau buvusi kolegiško bendravimo platforma, šiandien ji tampa stipriu balsu, siekiančiu ginti rajoninių ligoninių ateitį ir pacientų interesus visoje Lietuvoje.

Iki 2028 metų planuojama sutvarkyti Mažeikių rajono Renavo dvaro sodybos tvartą. Atnaujinus avarinės būklės statinį, jis būtų skirtas edukacijoms ir ūkio reikmėms.

Kernavėje, Širvintų rajone, penktadienį prasideda 25-asis tarptautinis Gyvosios archeologijos festivalis.

Anot organizatorių, visos pagrindinės festivalio veiklos – amatų demonstravimas, viduramžių kovos, juokdarių pasirodymai ir kitos – vyks Kernavės muziejuje po atviru dangumi, unikalioje kultūrinėje erdvėje.

Šiauliuose šį mėnesį pradėjo veikti naminių gyvūnų kapinės. Jos įkurtos Daušiškių kaime, Šiaulių rajone.

„Čia gyventojai gali tinkamai ir pagarbiu būdu atsisveikinti su savo augintiniais – šunimis, katėmis, graužikais, paukščiais ar ropliais“, – teigiama Šiaulių miesto savivaldybės pranešime.

Birželio 10–14 dienomis trys Lietuvos chorvedžiai – Plungės kamerinio choro vadovas Alfonsas Vildžiūnas, Mažeikių kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovas Ričardas Grušas bei Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišraus choro „Dobilas“ vadovas Ignas Garla viešėjo Norvegijos sostinėje Osle. Ši kelionė įvyko pagal „Erasmus+“ chorų vadovų mainų programą, kurią koordinuoja Lietuvos chorų sąjunga. Programos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, profesinį augimą bei kultūrinę mainų patirtį tarp Lietuvos ir kitų šalių chorvedžių. Chorvedžių kelione domėjosi muzikologė Lukrecija Stonkutė.

Birželio 6-osios rytą Respublikinės Šiaulių ligoninės fojė prie Kardiologijos skyriaus pražydo spalvomis bei paskendo emocijose ir apmąstymuose – čia atidaryta vaikų piešinių paroda „Tieskime tiltus gyvenimui“. Jaunieji kūrėjai kviečia stabtelėti ir į organų ir audinių donorystę pažvelgti per vaikišką jautrumą, nuoširdumą ir viltį.

Lietuvos kultūrinio identiteto šerdis slypi ne tik tautosakoje ar dainose, bet ir senosiose meistrystės tradicijose – amatuose, kuriuos ilgus šimtmečius perdavinėjo iš kartos į kartą. Šiandien, kai gyvenimas vis labiau skaitmenizuotas, o jaunoji karta auga globaliame pasaulyje, itin svarbu, kad ji turėtų galimybę gyvai pažinti savo šaknų grožį ir prasmingumą.