Asociacijos „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ vadovui Tomui Ramanauskui pareiškus, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymo rengėjai elgiasi drastiškiau nei okupantai, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sako sunkiai suprantantis tokią poziciją.
„Yra valstybės interesas, teisiniai argumentai arba teisinis dokumentas, kuris parengtas pagal Lietuvoje galiojančius teisinius reguliavimus, tai sunkiai suprantu, kaip gali tiek bendruomenė, tiek turbūt teisei atstovaujantys asmenys kalbėti tokiais keistais terminais: okupacija ar panašiai“, – žurnalistams Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) antradienį sakė viceministras.
Ministras taip pat akcentavo, kad nuo pat paskelbimo apie steigiamą poligoną visuomenei buvo aiškinamas jo poreikis.
„Sprendimas, kodėl valstybei to reikia, jis buvo gryninamas, aiškinamas, argumentuojamas ir turbūt vienas iš pagrindinių tikslų buvo vis dėlto paaiškinti, kam mums jo reikia, kodėl jo reikia, kaip tai siejasi su grėsmių situacija, kaip tai siejasi su mūsų investicijomis į gynybą, į mūsų pajėgų augimą, sąjungininkų išlaikymą valstybėje“, – teigė T. Godliauskas.
Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis pabrėžė, kad žmones labiausiai gąsdina tai, ko jie nežino.
„Natūralu, kad tie žmonės, kurie gyvena poligono teritorijoje šiuo metu ir kurie turės išsikelti, jie nepatogumų tikrai turės. Tačiau yra tas labai geras pasakymas, kad kas nemaitina savo kariuomenės, tas šers svetimą. Tai aš manau, kad vis tiktai mes turim suprasti, kokios yra grėsmės, kaip jas turime atliepti“, – sakė jis.
Savivaldybių asociacijos prezidentas taip pat akcentavo, kad šiuo metu reikia kalbėti ne apie emocijas, o apie praktinį Kapčiamiesčio gyventojams kylančių klausimų sprendimą.
Kaip rašė BNS, T. Ramanauskas antradienį pareiškė, kad poligono steigimo įstatymo projekte, numatę žemės ir kito turto paėmimą visuomenės poreikiams, rengėjai elgiasi drastiškiau negu okupantai.
Tuo metu asociacijos advokatės Karolinos Gasprakės teigimu, siūlomi pakeitimai yra neteisėti, neskirta pakankamai dėmesio bendruomenei, visi veiksmai atlikti skubotai, esminius klausimus paliekant spręsti vėliau.
Įstatymo projekte numatytas žemės ir kito turto paėmimas visuomenės poreikiams. Priėmus šį įstatymą, žemės ir statinių savininkai nebegalės perleisti, įkeisti, atidalyti, pakeisti turto paskirties.
Nekilnojamojo turto savininkams, kurių žemė ar kitas turtas paimamas visuomenės reikmėms, bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę ir praradimai papildomai kompensuojami atsižvelgiant į galimybę įsigyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kitur, kitus turto savininko neturtinius praradimus.
51 tūkst. eurų išmokas gaus 13 sodybų savininkai, kurie privalės išsikelti, nes jų turtas patenka į planuojamą šaudyklų teritoriją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančio turto savininkams bus siūloma daugiau nei 25 tūkst. eurų siekianti kompensacija už neturtinius praradimus. Į šią teritoriją patenka 77 sodybos, jų savininkai galės rinktis – likti ar parduoti turimą turtą.
Numatomo poligono vietą KAM motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Seimas po pateikimo praėjusią savaitę pritarė įstatymui, klausimas į posėdžių salę svarstymui turėtų grįžti balandžio 14-ąją.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
