Lietuvos gyventojams vis rečiau skaitant popierinius laikraščius ir žurnalus, valstybės kompensacija Lietuvos paštui už šių leidinių pristatymą 2025 metais išaugo iki rekordinių 10,6 mln. eurų – per 10 metų ši suma padidėjo 2,2 karto, trečiadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
Todėl taryba siūlo spaudos pristatymo finansavimo modelį.
„Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – pranešime teigė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
2025 metais įmonės šių leidinių pristatymo sąnaudos siekė 12,16 mln. eurų, o pajamos – 1,55 mln. eurų – jos padengė tik kiek daugiau nei 12 proc. visų išlaidų, teigia RRT.
Todėl taryba siūlo keisti spaudos pristatymo finansavimo modelį – pavyzdžiui, valstybė galėtų remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią paslaugą – nustatyti teritorijas, kur ji komerciškai nėra gyvybinga, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai ją galinčius teikti operatorius.
„Kartu tai galėtų atverti daugiau galimybių regioniniams verslams. Toks modelis sukurtų konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatintų ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų“, – pabrėžė RRT pirmininkė.
RRT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šių leidinių apimtys šalyje susitraukė beveik du kartus – nuo 15,38 mln. 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025-aisiai, o jų pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.
Pasak tarybos, augančių nuostolių priežastis – neigiamas masto ekonomijos efektas: logistikos tinklo išlaikymas kaimo ir retai apgyvendintose teritorijose išlieka brangus, tačiau išlaidos pasiskirsto vis mažesniam pristatomų leidinių skaičiui.
Dėl to vieno periodinio leidinio pristatymo savikaina šovė į viršų: 2015 metais ji siekė 0,61 euro, o pernai ūgtelėjo iki 1,55 euro. Tarifai generuoja tik apie 0,2 euro pajamų už vieną leidinį, o likusią dalį – 1,35 euro – tenka padengti iš valstybės biudžeto.
RRT pabrėžia, kad spaudos prenumerata jau tapo beveik išskirtinai kaimo vietovių paslauga – čia pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių.
Brangiausiai valstybei pernai kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – jo išnešiojimui teko išleisti 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas atsiėjo 430,3 tūkst. eurų, „Draugo“ – 377,8 tūkst. eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 tūkst. eurų.
DI nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
