Penktadienio rytas prasideda prie kompiuterio ekrano. Pirotechnikas maždaug dešimtą kartą per paskutines dvi dienas tikrina orų prognozes. Tai darbo dalis ir papildoma įtampa, nes sekančios dienos vakarą jis privalo paleisti septynių minučių šou virš ežero vestuvių proga. Orų prognozė rodo 40 proc. trumpo lietaus tikimybę, o vėjo greitis gali siekti 25 km/h su gūsiais iki 35km/h. Šie skaičiai yra būtent toje zonoje, kur reikia priimti sprendimą, ar fejerverkų šou bus saugus ir įmanomas.
Dvi dienos iki renginio yra intensyvus planavimo bei nuolatinio sprendimų priėmimo laikotarpis. Kiekviena detalė čia gali pakeisti viską, o būtent šios keturiasdešimt aštuonios valandos yra priežastis, kodėl profesionalus fejerverkų pasirodymas žiūrovams atrodo toks sklandus. Nors pradinis apsilankymas vietoje paprastai įvyksta prieš kelias savaites, dabar prasideda tikrasis darbas. Viskas, kas buvo suplanuota popieriuje, privalo tapti fizine realybe su vamzdžiais, laidais ir užtaisais, kurie turi iššauti sklandžiai.
Dvylika metų vestuvėse ir privačiose šventėse dirbantis profesionalas teigė, kad šios dvi dienos yra intensyviausios emociškai, nes dabar jis privalo kontroliuoti kiekvieną elementą.
Pirmasis didelis žingsnis yra įrangos pakrovimas bei transportavimas į vietą. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki visos dienos priklausomai nuo šou masto. Septynių minučių fejerverkai vestuvėms paprastai reikalauja nuo keturių iki šešių šimtų atskirų užtaisų, kurie yra supakuoti į specialias dėžes. Šie kroviniai turi būti vežami laikantis griežtų saugos taisyklių, o pirotechnikas visada privalo turėti visus leidimus bei draudimo dokumentus. Kai įranga atvežama į vietą, ji laikoma užrakintoje transporto priemonėje arba saugioje zonoje bent trisdešimties metrų atstumu nuo bet kokių užsidegančių medžiagų.
Statymo procesas prasideda likus maždaug parai iki pasirodymo. Pirmoji užduotis yra nustatyti paleidimo zoną su tiksliomis koordinatėmis pagal ankstesnį planą. Profesionalūs vamzdžiai, vadinami mortyrais, statomi į specialius rėmus, kurie apačioje stabilumui užpildomi smėliu. Kiekvienas mortyras turi būti visiškai vertikalus, nes net kelių laipsnių nuokrypis gali pakeisti šūvio trajektoriją. Vidutinio dydžio vestuvinis fejerverkų šou gali turėti nuo penkiasdešimties iki šimto penkiasdešimties vamzdžių, išdėstytų keliose eilėse, o kiekvienas jų yra pažymėtas specialiu kodu.
Pastačius mortyrus ateina laikas laidų išvedimui, o tai yra gana sudėtingas bei metodiškas procesas. Kiekvienas vamzdis turi turėti elektrinį degiklį, kuris prijungiamas prie centrinės paleidimo sistemos per laidus, galinčius tęstis šimtus metrų. Laidai išdėstomi taip, kad būtų apsaugoti nuo pėsčiųjų bei nebūtų matomi žiūrovams. Kai viskas sujungta, pirotechnikas bent du ar tris kartus atlieka grandinės patikrinimą specialiu įrenginiu. Tai daroma siekiant įsitikinti, ar kiekvienas degiklis tinkamai prijungtas, nes vienas nepastebėtas gedimas gali sugadinti visą pasirodymo seką.
Orų prognozių stebėjimas tampa itin intensyvus likus parai iki renginio. Pirotechnikas tikrina ne tik bendrą informaciją, bet ir specifines detales, tokias kaip vėjo kryptis ar galimi liūties laikotarpiai. Vėjas yra didžiausia problema, nes jis gali pakeisti užtaisų trajektoriją ir sukelti saugos riziką. Lietuvoje, kur oras gali būti nenuspėjamas, specialistai dažnai turi atsarginius planus bei seka vietines sąlygas su nešiojamais vėjo matuokliais. Vienas pirotechnikas pasakojo, kaip jam teko priimti sprendimą likus vos pusvalandžiui iki šou, kai vėjui pradėjus stiprėti buvo nuspręsta tęsti pasirodymą, tačiau dėl saugumo teko atsisakyti aukščiausiai kylančių užtaisų.
Paskutinės dvylika valandų yra baigiamųjų patikrinimų ir laukimo laikotarpis. Visos saugos zonos pažymimos juostomis maždaug penkiasdešimt metrų atstumu nuo paleidimo vietos, išdėstoma priešgaisrinė įranga bei suderinami veiksmai su vietos tarnybomis. Šis laukimas kartais yra keisčiausias momentas, nes visas fizinis darbas jau atliktas, todėl pirotechnikui tiesiog belieka laukti. Paskutinis pusvalandis prieš šou yra sunkiausias psichologiškai, nes tuo metu vyksta galutiniai grandinės patikrinimai bei pokalbiai su organizatoriais dėl tikslaus laiko.
Kai beliko penkios minutės, pranešama svečiams, kad fejerverkai prasidės netrukus. Tai yra signalas visiems rinktis žiūrovų zonoje. Pirotechnikas užsideda ausines ir padeda ranką ant kontrolės pulto, kuris aktyvuos visą seką. Tas momentas, kai paspaudžiamas mygtukas ir pirmas užtaisas pakyla į orą, yra keistas palengvėjimo ir naujo jaudulio derinys. Palengvėjimas aplanko todėl, kad fejerverkai pasileido, o jaudulys kyla supratus, kad dabar jau nieko nebegalima pakeisti. Per patį šou specialistas stebi kiekvieną sprogimą bei dūmų kryptį, o besibaigiant pasirodymui, kai į dangų pakyla paskutiniai užtaisai, jis pajunta didžiausią atlygį už visą patirtą stresą.
Po šou darbai nesibaigia dar maždaug valandą. Pirmiausia reikia palaukti bent trisdešimt minučių prieš prieinant prie įrangos, nes gali būti nesprogusių užtaisų. Po to pirotechnikas privalo patikrinti kiekvieną mortyrą bei, jei tokių yra, surinkti nesuveikusius elementus, kurie vėliau turi būti permirkyti vandenyje bei saugiai išvežti. Visi laidai surenkami, o aikštė išvaloma nuo bet kokių likučių. Tik tada, kai viskas supakuota ir vieta dar kartą apžiūrėta, darbas laikomas baigtu.
Šios keturiasdešimt aštuonios valandos yra priežastis, kodėl profesionalus fejerverkų šou atrodo taip sklandžiai. Žiūrovai mato septynias minutes spalvų danguje, tačiau už jų slepiasi dvi dienos ypatingo kruopštumo bei logistikos. Kiekvienas šou yra unikalus, nes kiekviena vieta bei oro sąlygos kelia savų iššūkių. Profesionalus pirotechnikas dirba ne tik su chemija ir fizika, bet ir su laiku bei psichologija. Visi šie elementai turi susijungti į vieną veikiančią sistemą, kuri galų gale paleidžiama vienu mygtuko paspaudimu.
26-119
