Vaida GALDIKĖ
Praėjusių metų pabaigoje LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Profesinio mokymo įstatymą, numatantį pasikeitimų. Po pertvarkos visos profesinės mokyklos taps viešosiomis įstaigomis.
Apie laukiančias naujoves profesiniame mokyme ir kitas profesinio orientavimo galimybes kalbėta Mažeikių r. savivaldybėje praėjusią savaitę vykusiame susitikime su ugdymo įstaigų vadovais, verslininkais ir kitų įstaigų atstovais.
Nebegalės stoti po keletą kartų
Prezidentės inicijuotomis pataisomis bus keičiama mokymo sistema, profesinio mokymo įstaigų valdymo bei finansavimo tvarka, įvedami nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui. Kaip informavo Prezidentės spaudos tarnyba, kad būtų užtikrinta mokymo kokybė ir skaidrus išteklių naudojimas, kas 5 metus bus vykdomas išorinis mokyklos auditas, neformalaus profesinio mokymo priežiūra, atnaujinami profesiniai standartai, pripažįstamos neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos. Kaip teigė Mažeikių politechnikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, l. e. p. direktorė Stasė Čupkovienė, siekiant užkirsti piktnaudžiavimą profesiniu mokymu, bus aiškiai apibrėžta, kada ir kiek kartų galima įgyti profesiją už valstybės lėšas. Šiais metais į profesinio mokymo įstaigas buvo priimta beveik 19 tūkst. asmenų, iš jų beveik 2,5 tūkst. yra jau baigę universitetus arba kolegijas, todėl nebebus galima stoti po keletą kartų į profesinę mokyklą ir įgyti penktą specialybę.
Taip pat numatoma iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą – pereinama prie naujo valdymo modelio – modulinių programų. Įvedamas dualinis mokymas, kuris skatins pameistrystę ir pripažins savarankiškai įgytus profesinius įgūdžius. Jis užtikrins, kad profesinėje mokykloje besimokantis jaunuolis darbo įgūdžius įgis realioje darbo vietoje, pameistrystė sudarys sąlygas dirbti ir mokytis tuo pačiu metu, o lanksti kvalifikacijos pripažinimo sistema padės žmogui greitai susirasti darbą. Įstatymu įtvirtinama, kad profesinis orientavimas taps bendrojo ugdymo sistemos dalimi ir bus teikiamas vaikams nuo pirmos klasės. „Mažais žingsneliais mes link to ir judame. Politechnikos mokykla sunkokai skinasi kelią inovacijoms, nes nėra tiek lėšų, kad praktiniam mokymui galėtume įsigyti reikalingos įrangos. Pameistrystė – puiki išeitis – mes išmokome teorijos, tos specialybės pagrindus ir sudarę trišalę sutartį išleidžiame mokinius darbo įgūdžių įgyti realioje darbo vietoje, prie naujausių technologijų, įrenginių. Dar viena naujovė – sektoriniai profesinio mokymo centrai, deja, Mažeikiai jų neturi, todėl važiuojame į Telšius, Plungę ar Šiaulius“, – kalbėjo S. Čupkovienė.
Priėmimas – per informacinę sistemą
S. Čupkovienės teigimu, kas dar nežino, yra viena labai svarbi naujovė – pasikeitė priėmimo į profesines mokyklas tvarka. Priėmimas vyksta per LAMA BPO informacinę sistemą. LAMA BPO tikslas – priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas organizuoti vieno langelio principu, padėti joms atsirinkti studijoms ar mokymuisi geriausiai pasirengusius asmenis, teikti konsultacijas stojantiesiems ir mokykloms, kaupti ir skleisti informaciją apie Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, jų studijų ir mokymo programas, priėmimo sąlygas ir rezultatus. „Anksčiau būdavo taip, kad moksleivis, pasimokęs gimnazijoje ir pamatęs, kad jam nesiseka, ateidavo pas mus ir mes jį visada priimdavome, tačiau dabar, kai priėmimas vyksta per LAMA BPO, mes nebegalime priimti tų, kurie nebuvo pateikę prašymų per šią sistemą. Būtų labai malonu, kad mokytojai mokinius apie tai informuotų ir juos išleistų, nes į gimnaziją iš mūsų jie gali grįžti, o pas mus – ne. Norintiems mokytis pas mus po 8 klasės, stoti per LAMA BPO nereikia“, – sakė S. Čupkovienė.
2015–2016 metais profesines mokyklas rinkosi 4,5 proc. mūsų rajono abiturientų, 2016–2017 m. – 7,1 proc.
Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius teigė, kad be skausmo atiduotų mokinius, jei tik finansavimas būtų klasės komplektavimui, o ne vienam vaikui: „Jei du mokiniai išeina, vietoj dviejų komplektų turime vieną, jei turime vieną komplektą, mokytojai lieka be algos. Reikia keisti sistemą, tuomet galėsime mąstyti vienodai.“
Susitiks su mokiniais
Visgi, pasak Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Sigutės Bernotienės, kad ir kokie sistemos įkaitai būtume, reikėtų visiems kartu siekti geresnio profesinio orientavimo. Mokykla turi užtikrinti, kad kiekvienas mokinys žinotų, kur, kada ir kaip gali gauti ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas. „Buvo sudaryta darbo grupė, siekianti sujungti verslininkus, pedagogus ir moksleivius, kad žinotume, kuo gyvename, kokių darbo vietų turime, kokie mūsų visų poreikiai ir kt. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centru, Šiaulių darbo rinkos mokymo centru, Mažeikių verslininkų asociacija ir kt. Mūsų darbo grupė pasiruošusi ateiti į mokyklą, susirinkimus, klasės valandėles, išsakyti savo vizijas, mintis. Verslininkai pasižadėjo, jog vaikus priims į pažintines ekskursijas, Politechnikos mokyklos moksleiviai galės atlikti praktiką. Turime įvairių specialybių, mokyklos pasiruošusios ieškoti tokių programų, kurios būtų vaiko naudai“, – teigė S. Bernotienė.
Viekšnių gimnazijos direktorius džiaugėsi, kad pagaliau pradėta kalbėti apie susitikimus su vaikais: „Jokių stebuklų mokyklose nepadarysime, mūsų valstybė maža, mes negalime nei mokinių, nei jų tėvų užtikrinti, kad jie pabaigę vieną ar kitą gaus darbą. Kiek girdėjau, verslininkams trūksta specialistų.Mokyklos galėtų atrasti potencialius vaikus ir suvesti juos su verslininku, nes tiek tėvai, tiek pats vaikas nori būti socialiai saugus, garantuotas, kad turės darbą. Schema galėtų būti tokia: verslininkas ateina į mokyklą, susitaria su vaikais dėl sąlygų, tuomet eina į mokymo centrą – išsirenka, kas greičiausiai ir pigiausiai parengia specialistą, ir vėl kontaktuoja su vaiku.“
Pasak S. Bernotienės, panašiu keliu ir bus einama, įgyvendinus profesinių mokyklų reformą, bus keičiama pati mokymo sistema, į ją įtraukiant darbdavius, savivaldybių atstovus: „Neveltui kalbama, kad kiekvienas regionas turės savo specializaciją. Pas mus planuojama daugiau ruošti inžinerinio profilio specialistus.“
Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių padalinio vadovės Rūtos Matulaitienės teigimu, bendradarbiavimas tarp mokyklų ir jų įstaigos vyksta sklandžiai: „Turbūt nėra mokymo įstaigos, kurios mokiniai nėra pas mus buvę. Persiorientuoti ir keisti požiūrį turėtų patys darbdaviai, nes dabar situacija nėra tokia, kokios norėtume – jie visko nori čia ir dabar, t. y. iškart paruoštų darbuotojų.“
Mažeikių verslininkų asociacijos vykdantysis direktorius Rolandas Lemežis patikino, kad tiek jis, tiek asociacijos nariai nori susitikti su mokiniais, jų tėvais, ypatingai aštuntokais, vienuoliktokais, dvyliktokais, kurie renkasi savo kelią:„Norime parodyti, kokių specialybių reikia, kad nebereikalingi vadybininkai, administratoriai ir kt.“
Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė siūlė ateiti ne tik patiems verslininkams, bet ir atsivesti pačius geriausius, motyvuotus darbuotojus, kurie papasakotų savo patirtį ir įkvėptų mokinius rinktis vieną ar kitą specialybę.
„Reikia daryti viską, kad jaunimas liktų Mažeikiuose, nepriklausomai, ar jie rinkis Darbo rinkos centrą, ar Politechnikos mokyklą, ar studijas aukštojoje mokykloje. Esmė –Mažeikiuose yra kur studijuoti“, – sakė Šiaulių valstybinės kolegijos Mokymo paslaugų centro Mažeikių skyriaus vedėja Marija Labžentienė.
Paklausios ir nepaklausios specialybės
VšĮ Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras surinko duomenis, koks dabartinis specialybių ar kvalifikacijos specialistų trūkumas. Pagal tikslų įmonių nurodytą poreikį, reikalingiausi – elektromontuotojai (30), šaltkalviai, šaltkalviai-suvirintojai (21), montuotojai (20), siuvėjai (20), projektuotojai dizaineriai (12), vairuotojai ekspeditoriai (10), izoliuotojai skardininkai (10), pastolių montuotojai (10). Mažiausiai reikalingi – programuotojai (1), projektų vadovai (2), metalo apdirbimo staklių operatoriai (2), baldų surinkėjai (2–3), staliai (pavasario sezonu) (3), autoelektrikai – (4), suvirintojai elektra apsauginių dujų aplinkoje (5).
Įmonių prognozuojamas specialybių ar kvalifikacijos specialistų poreikis 2018–2020 metams: izoliuotojai (50), pastolių montuotojai (50), inžinieriai (20–50), apdailininkai (40), betonuotojai (40), elektromontuotojai (10–20), projektuotojai (10–20), siuvimo technologai (15–20), vairuotojai ekspeditoriai (18), šaltkalviai (19), siuvėjai (15–20) ir kt. Mažiausias poreikis numatomas – viešbučio administratorių (1), vyr. virėjų (1), virėjų (1), baldų projektuotojų (1), elektromechanikų (1), konditerių (1), padavėjų (1), reklamos specialistų (1), dažytojų (2), aparatininkų (2), programuotojų (2) ir kt.
Autorės nuotraukos
