Festivalis




Iš Irako atvykusi senolė Sevė: Iš Europos aš nieko nenoriu, tik leiskite man prieš mirtį dar kartą pamatyti vaikus

„Pardaviau visus savo daiktus, drabužius ir atėjau štai taip – su viena suknia, kurią dabar ir esu apsirengusi. Irake artimų šeimos narių neturiu. Manimi paeiliui rūpinosi tolimesni giminės – kas savaitę ar dvi keliaudavau iš vienų namų į kitus. Tačiau neseniai man buvo diagnozuotas vėžys. Todėl noriu prieš mirtį dar bent kartą pamatyti savo vaikus, kurie yra Europoje. O tada galiu ramiai numirti. Daugiau man iš Europos nieko nereikia“, – sėdama lauke tik ant žemės patiesto kartono lakšto pasakoja 70-ies metų Sevė, į Lietuvą atvykusi iš Irako.

Mažeikiškės A. Riškutės nuotraukos – užsienio mados žurnaluose

23-ejų metų Austėja Riškutė sėkmingai kopia karjeros laiptais – merginos darbai publikuojami Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos mados žurnaluose. Fotografija Austėją lydi nuo vaikystės. Tuomet tai buvo tik žaidimas, vėliau tapęs hobiu, o šiuo metu – darbu. Merginos talentas ir pastangos nelieka nepastebėti: ji yra pelniusi ne vieną apdovanojimą fotografijų konkursuose, o 2020 m. Mažeikių muziejuje su nuotraukų serija „9 pavasariai“ tapo laureate.

Kaip pasirinko mados fotografiją ir kokie šios meno srities užkulisiai, mergina pasidalino interviu.

Piligriminis Camino Lituano žygis, kurį vertėtų praeiti kiekvienam

Pandemijos laikotarpiu vis populiaresnės darosi kelionės Lietuvoje, norint išvengti nepatogumų keliaujant į kitas šalis. Norintiems išleisti kuo mažiau pinigų, tačiau pamatyti didelę dalį Lietuvos yra puikus sprendimas – piligriminis 500 km Camino Lituano žygis per Lietuvą. „Kelias prasideda ties Latvijos–Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis iki pat Lazdijų. Keliaujančių patogumui, Camino Lituano suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus. Visą kelio maršrutą sudaro 20 etapų. Visas maršrutas per Lietuvą sužymėtas mėlynomis Šv. Jokūbo kriauklėmis ir geltonomis rodyklėmis“, – maršrutą pristatė žygeivė Lauryna Dalmotaitė, kuri pasidalino savo įspūdžiais iš Camino Lituano kelio.

Užmiršta istorija: į Sibirą ištremtų Lietuvos žydų šeimų likimai

Prieš 80 metų, 1941 m. „juodąjį birželį“, prasidėjo pirmoji masinė Lietuvos gyventojų tremtis į Sibirą. Tarp ištremtųjų buvo ir apie 3000 Lietuvos žydų – mokytojų, gydytojų, verslininkų ir paprastų darbininkų, kurie kartu su kaimynais lietuviais atsidūrė Sibiro platybėse. Jų istorijos – dar vienas žiaurių sovietinių represijų prieš taikius gyventojus liudijimas.

A. Kavaliauskaitė: Maljorka pakeitė mano gyvenimą

Kartais gyvenime reikia kardinalių pokyčių, kad atrastum tikrąjį save. Žurnalistė ir knygų autorė Akvilė Kavaliauskaitė nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą vos tik baigė studijas universitete – kelis mėnesius ji gyveno ispaniškoje Maljorkoje. Nors nuo to laiko jau praėjo 10 metų, iki šiol jai išgirdus žodį „Maljorka“, per nugarą nubėga malonūs šiurpuliukai. Ji atvira – be pabėgimo į šią salą nebūtų tuo, kuo yra dabar.

Paveikslai, tapyti siūlais

Megztų paveikslų „tapytojai“ Liudvikai Normontienei atminti

(1927-08-18–2021-04-27)

„Vis tas atidėliojimas... Kaip negalima nieko atidėti rytojui... Kai buvo numegzta 40 paveikslų, muziejuje buvo eksponuojami mamos darbai, nors mama labai vengė viešumo. O kai pasiekė šimtą paveikslų ir gimė patys gražiausi darbai, parodos taip ir nespėjome padaryti, o mintijome gal Zitai Kelmickaitei parodyti“, – apgailestauja Lina Kesminienė, kad taip ir nespėjo plačiajai visuomenei pristatyti a. a. mamos Liudvikos Normontienės, paveikslų tapytojos siūlais, darbų. Dabar jos buvimą mena tik likę daiktai ir neįprasta technika atlikti paveikslai, kurie puošia ne vieno mažeikiškio namo sienas, nemažai jų iškeliavo į Norvegiją, Rusiją, Olandiją.

G. Šakinis: „Reikia bandyti viską, nesvarbu, pavyks ar ne“

Visai neseniai mažeikiškis, Pavasario pagrindinės mokyklos moksleivis, Gvidas Šakinis užėmė prizinę, antrąją, vietą III Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados šalies etape. Šiam jaunuoliui veiklos nestinga: groja pianinu, vargonais, o laisvalaikį leidžia bažnyčioje – priklauso Mažeikių Šv. Pranciškaus ateitininkų kuopai. Nors laisvalaikio praleidimo galimybės ir apsunkintos, Gvidas namie nesėdi. Anot jo, kad ir kokios būtų aplinkybės, žmogus neturėtų bijoti užsiimti savo mėgstama veikla. 

Mokslus iškeitė į mylimą darbą

Nors dažniausiai dvylika klasių pabaigę jaunuoliai skuba mokyklos suolą iškeisti į universiteto auditoriją, kai kuriems šis scenarijus pasisuka kiek kitaip. Taip atsitiko ir kauniečiui Edgarui Skesteniui, kuris, susistabdęs pradėtas studijas, savo pašaukimą atrado įsidarbinęs vienoje prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių. Vos per metus sparčiai karjeros laiptais pakilęs ir dabar vadovo pareigas užimantis jaunuolis pasakoja, kad šiuo metu didžiausią prioritetą skiria komandai, kuri karantino metu tapo tikrais šeimos nariais.

E. Arutiunian: „Pripažįstu, buvo gėda prašyti pagalbos“

Kovo mėnesį virtualioje erdvėjevykęsVilniaus Karaliaus Mindaugo „Lions“ klubo ir Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ braziliškosios kultūros paramos vakaras buvo itin sėkmingas. Jis skirtas „Feniksų“ draugijos narei Elžbietai Arutiunian, sergančiai išsėtine skleroze –lėtine degeneracine centrinės nervų sistemos liga. Projekto metu surinktų lėšų pakaks net 70 treniruočių „KinisiForo“ treniruokliu.

V. Mockevičius: „Aš noriu, kad mano gyvenimas kuo ilgiau būtų kokybiškas“

Balandžio 7 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena. Šiuo sudėtingu laikmečiu sveikatos tema ypač aktuali. Kokiais būdais galima sveikatą išsaugoti, ją stiprinti ar net ir susigrąžinti, per savo neišmanymą apleidus ją, kalbiname Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narį, Alytaus miesto garbės pilietį Vytautą Mockevičių, šiandien švenčiantį 89-ąjį gimtadienį.

99-ių metų Marijona pretenduoja tapti tvariausiai gyvenančia Lietuvos senjore

Vyriausioji „Senjorai nešvaisto“ konkurso dalyvė Marijona Simanavičienė balandžio mėnesio pabaigoje švęs garbingą jubiliejų – jai sukaks 100 metų. Nuo vaikystės pratusi nieko nešvaistyti, šiandien Marijona gyvena tikrą „zero waste“ gyvenimą – iš atliekų gamina dekoracijas, o iš stiklo butelių, senų maišų, karolių, suplyšusių pėdkelnių ji daro gėlės ir dekoruoja vazas.

Per Velykas atsiradusio donoro kepenys jauną moterį ištraukė iš anapusinio pasaulio

Kaskart pavasarį, per šv. Velykas, panevėžietė Eglė Kadžiulienė (39 m.) išgyvena itin stiprius jausmus. Ji vėl ir vėl švenčia gyvenimą, tačiau be jaudulio ir atminties žvakučių neapsieina. Lygiai prieš 13 metų jauna moteris dėl žaibinės kepenų ligos formos atsidūrė ties nebūtimi. Komos ištikta Eglė geso su kiekviena minute, tačiau viską pakeitė netikėtai atsiradęs donoras. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pakalbino Eglę Kadžiulienę.   

Vieno tėčio istorija

Kasmet dėl skyrybų be vieno iš tėvų Lietuvoje lieka apie 7 tūkstančiai vaikų. Nors vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama dažniausiai nenutrūksta, tačiau daugiausia vaiko auginimo rūpesčių tenka tam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi. Didelis iššūkis, jei mamai ar tėčiui vieniems tenka auginti priešingos lyties vaiką, nei jie patys: mamai – sūnų, tėčiui – dukrą. Daugiausia problemų kyla, kai vaikai įžengia į lytinio brendimo amžių. Pateikiame jums vienišo, dukrą auginančio tėčio pasakojimą. Kaip elgtis auginant priešingos lyties vaiką pataria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė.

B. Minutkienė: „Pasaulis neapsiriboja jau išmoktais dalykais, todėl visą gyvenimą turime išlikti mokiniai“

Užpaliuose gyvenanti 55-erių B. Minutkienė, paklausta, ką galėtų daryti visą gyvenimą, atsako nesusimąstydama – mokytis, jei tik būtų toks mokinio etatas. Sykį vaikystėje ji buvo pabėgusi į mokyklą – slapta nusekė brolį, nes buvo labai įdomu, ką jis ten veikia. „Dar ir dabar puikiai atsimenu jausmą, kai pravėriau klasės duris. Labai norėjau mokytis, ir šiandien tas noras nė kiek ne mažesnis, todėl tai darau, kai tik turiu laisvo laiko“, – šypsosi Birutė.

Širdies persodinimą išgyvenęs 25-erių Mantas: „Transplantacija – tai gyvenimo pratęsimas“

25-erių Mantas jau daugiau kaip pusmetį gyvena su persodinta donoro širdimi. Su širdies yda gimęs jaunas vyras iki tol visą gyvenimą gyveno ribojamas savo sveikatos būklės, o ligoninės ir sanatorijos jam buvo įprasta vieta nuo pat vaikystės. Tačiau pusmetis po transplantacijos jo gyvenime visai kitoks – pagaliau jis gyvena tokį gyvenimą kaip visi, apie ką visada ir svajojo.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Mariui Ėmužiui

Vasario 11 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2021 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Mariui Ėmužiui.

M. Ėmužis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Penktoji kolona nepriklausomoje Lietuvoje 1919–1940 m.: komunistinis pogrindis ir jo tinklaveika“. Tyrimo tikslas – ištirti konfliktus tarp LKP lyderių, blokų susidarymą bei jo įtaką sovietų Lietuvos administracijos formavimuisi po okupacijos.

Valstybės vadovai sveikina pianistą P. Geniušą 60-ojo jubiliejaus proga

Valstybės vadovai šeštadienį pasveikino pianistą pianistą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Petrą Geniušą 60-ojo jubiliejaus proga.

„Kai scenoje Jūs prisiliečiate prie fortepijono klavišų ir suskamba muzika, prieš mus visa savo jėga ir estetikos grožiu atsiveria Jūsų talentas – didžių kūrėjų ir asmenybių dovana, leidžianti išgirsti aiškiau, išjausti giliau, matyti jautriau. Ir tai kiekvieną kartą patvirtina, kad muzika – tai Jūsų gyvenimas, likimas ir pašaukimas, savaip išieškota ir išgyventa istorija“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos sveikinime.

Vaiko teisių gynėją dirbti įkvepia padėkos žodžiai: ,,Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje jau 17 metų dirbanti Rūta Ambražūnė šį darbą vadina įkvėpimu, gyvenimo prasme ir pašaukimu. Ji sako nė minutės nesigailėjo savo profesinio pasirinkimo. „Jūs išgelbėjote mano gyvenimą“, – šie jaunos merginos pasakyti padėkos žodžiai Rūtai ilgam išliko širdyje. Jie moteriai neleidžia abejoti jos darbo reikalingumu ir prasmingumu.

Pasaulinio garso muzikantas Martynas Levickis: ,,Norite užauginti laimingus vaikus, leiskite jiems svajoti“

Visame pasaulyje žinomas akordeonistas Martynas Levickis sako, kad visko pasiekti gyvenime galima, jeigu daug kryptingai dirbsi, o svarbiausia, tikėsi savo svajonės išsipildymu. Anot Martyno, gyvenime sutinkame daug gerų žmonių, kurie, lyg švyturys vaikui parodo kelią, tik reikia ir pačiam vaikui stengtis bei išdrįsti svajoti. Kristina Lekavičiūtė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė dalijasi mintimis apie tai, kaip svajonės įkvepia vaikus ir keičia jų gyvenimus.

Keturių vaikų tėtis, Lietuvos ambasadorius Airijoje Marijus Gudynas: „Man svarbu, kad mano vaikai matytų ne tik save, bet ir savo valstybę“

„Pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau, kai ne mes su žmona savo vaikams pasiūlome važiuoti į vieną ar kitą valstybės šventės renginį ar pilietinę akciją, bet jie patys tai planuoja, daro ir dar mus paragina, kalba diplomatas Marijus Gudynas. Matome, kad tai tampa vis populiariau ir jų draugų tarpe, ir tai tikrai džiugina“. Sausio 13-osios išvakarėse ambasadorius dalijasi savo gausios šeimos pilietiškumo pamokomis ir tvirtina, kad kai vaikas suvokia, kad beveik viskas, ką darai, vienaip ar kitaip daro įtaką tavo aplinkai, taigi ir tavo valstybei, tada pačių pasirinkimai jiems tampa įdomūs ir prasmingi.

Buvusi Lietuvos kariuomenės karininkė šiandien gina vaiko teises

Drąsi, guvi, ištverminga Eglė Sinkevičienė nuo mokyklos suolo svajojo apie policininkės uniformą, tačiau gyvenimas parodė, kad vaikystės svajonės ilgainiui keičiasi, o ateitis atveria naujas galimybes. Šiandien keturiasdešimt dvejų moteris – ne tik Alytaus apskrities vaiko teisių gynėja. Kartu ji – Lietuvos kariuomenės atsargos karininkė ir trijų sūnų mama.

Vaiko teises ginanti Indrė kolegoms dovanoja dainas ir vaišina drauge su vaikais virta uogiene

Indrę Jurjonienę galima matyti rimtą ir susikaupusią, kai ji susitelkusi į pagalbą vaikui. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė kolegų vertinama už profesionalumą ir atsakingumą. Tačiau ta pati Indrė yra meniškos sielos asmenybė, kuri Kalėdų, gimtadienio ar kitų švenčių proga kolegoms gyvai dainuoja ir vaišina savo šeimos sodo derliaus uogienėmis ir cukatomis.

25-eri tarnystės Dievui ir žmonėms metai

Kvies ligonis. Bus naktis. Šalta žiema.

Kelias tolimas. Liga užkrečiama....

Ir Tu eisi, nešinas Dangaus raktu. /A. Janulis/

Nešti Dievą žmonijai – esminė kunigo misija. Kunigystė, paženklinta neišdildoma Šv. Dvasios žyme, įgalina veikti Kristaus vardu: krikštyti, laiminti, atleisti nuodėmes... Net sudabartinti paties Kristaus aukotą auką, paverčiant duoną Jo kūnu, o vyną – Jo krauju. „Kokia didi galybė kunigo! Jei sutikčiau angelą ir kunigą – pirmiau nusilenkčiau kunigui, nes angelas – tik Dievo draugas, o kunigas – Jo pavaduotojas“/Arso klebonas, šv. Jonas Vianėjus/.

G. K. Jokubauskienė: „Adelė Dirsytė patraukė savo drąsa ir gyvenimu tiesoje“

Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Ji patyrė daug sunkių išbandymų, tačiau išliko nepalaužiama dvasia. Su šios šviesios asmenybės gyvenimo istorija susipažinkite ką tik išleistoje, išskirtinėmis iliustracijomis turtingoje, knygoje „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020). Ji skausminga, tačiau kviečianti būti drąsiems: gyventi Tikėjimu, Viltimi ir Meile.

KaYra ir Justas: esam daugiau nei pora

 „Šok su žvaigžde dalyviai KaYra ir Justas yra ta projekto pora, kuriai aplinkiniai bene dažniausiai lipdo įsimylėjėlių etiketę, tačiau jų pirmasis įspūdis apie vienas kitą dar iki susitikimo buvo visai kitoks:

R. Raukštas: darbo labai padaugėja pašalpų mokėjimo dienomis ir savaitgaliais

Ryčio Raukšto darbe netrūksta streso ir įtampos. Kasdien jis gauna pranešimų, kad vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje į pavojų pateko vaikai. Vyras dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje koordinatoriumi. Nuo jo ir jo kolegų priklauso, kaip greitai į įvykio vietą atvyks vaiko teisių gynėjai ir suteiks pagalbą.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode