Reklama 2

Popiežius Pranciškus: Jėzaus tyla nugali triumfalizmą

Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus vadovavo procesijai su verbomis ir aukojo Kristaus kančios sekmadienio Mišias. Prasidėjo Didžioji savaitė. Popiežiaus aukotose Mišiose dalyvavo Romos vyskupijos jaunimas, kartu su savo vyskupu – popiežiumi, vyskupijos mastu švenčiantis Pasaulinę jaunimo dieną.

Asiliukas ir augalo šakelė: Verbų sekmadienio vaizdiniai

Italijos šiaurėje atrastas Bobijaus mišiolas, septintojo amžiaus pabaigos arba aštuntojo pradžios manuskriptas mini palmių ir alyvų šakelių šventinimą, o devintojo amžiaus vyskupas Amalarius iš Meco apie tai kalba kaip apie plačiai pasklidusią tradiciją. Dvyliktojo amžiaus Romos mišioluose Verbų sekmadienio liturgija jau yra pasiekusi brandžią formą.

Ką sako šiuolaikinis psichologijos mokslas apie buvimą krikščioniu?

 

Naujausi tyrimai, atlikti JAV 2012–2013 m., atskleidė, kad 91 procentas apklaustų gyventojų tiki Dievu ar universalia dvasia, 58 proc. meldžiasi kasdien, 21 proc. – kartą per savaitę ar mėnesį. Trečdalis apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje save laiko labai religingais.

Kodėl religija tokia svarbi mūsų gyvenime? Ką sako mokslas apie maldą? Kodėl krikščioniškieji ženklai tokie svarbūs mūsų tapatumui? Koks psichologijos ir religijos santykis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako socialinė psichologė doc. dr. JURGITA LAZAUSKAITĖ-ZABIELSKĖ.

Šv. Jonas Krikštytojas Salietis: laisvi ugdyti

 

Saliečio mokyklos buvo nemokomos. Tarp jo pedagoginių išradimų ir darbų yra mokinių padalijimas į klases pagal amžių, ugdymas prancūzų kalba vietoj lotynų, vakarinės arba sekmadienio mokyklos dirbantiems jaunuoliams, techninio, prekybinio ar amatų profilio sukūrimas.

Konferencija Romoje: kaip reaguoti į prekybą žmonėmis

 

Žmonių judėjimas iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą neabejotinai yra vienas iš dabartinio pasaulio požymių. Kartais migracija būna savanoriška ir laisva, žmonės persikelia į kitą vietą dėl šeimos, dėl mokslo, dėl darbo, dėl pasaulio pažinimo. Tačiau didžiulė migracijos dalis yra nesavanoriška ir nelaisva, nulemta gamtinių nelaimių ir dažniau kuriame nors krašte ir jo visuomenėje įsitvirtinusių veiksnių sumos: nuo karo ir diktatūros iki chroniško skurdo.

Šeši dešimtmečiai nemobilumo – Dievo dovana?

Popiežius patvirtino aštuonis Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretus. Vienas liudija apie brazilo kunigo užtarimu įvykusį stebuklą. Kituose dekretuose patvirtintos septynių kandidatų į šventuosius herojiškos dorybės.

Popiežius audiencijoje Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui patvirtino aštuonis dekretus. Vienas liudija apie brazilo kunigo Tavareso de Lima užtarimu įvykusį stebuklą. XIX amžiuje gyvenęs dvasininkas bus skelbiamas palaimintuoju.

Kodėl Dievas sukūrė pasaulį?

Ką reiškia tokie žodžiai kaip Dievo šlovė, nuodėmė, įsikūnijimas, atpirkimas? Kviečiame skaityti teologijos ir filosofijos profesoriaus Lawrence‘s Feingoldo paskaitos „Why was the ‘Chosen People’ Chosen?“ (liet. Kodėl „išrinktoji tauta“ buvo išrinkta) ištrauką, kurią parengė Vilniaus universiteto TSPMI Šv. Tomo Moro klubo narys Juozapas Pričinas.

Jeigu nepavargstu prašyti

 

Dievo ir žmogaus santykis yra slėpinys. Mano širdies ryšys su Kūrėju. Nematomas ir niekam nežinomas. Širdimi aš kalbuosi su Dievu kaip su artimiausiu draugu. Ryšys su Dievu nulemia viso gyvenimo kokybę Be šio ryšio aš neatsakau nė į vieną gyvenimo prasmės klausimą. Dievas neslepia savo santykio su žmogumi – Jis užmezgė dar gerokai prieš Jėzų Kristų, bet meilės santykis prasidėjo Jam gimus šioje žemėje. Jėzus Kristus buvo ir yra su kiekvienu iš mūsų. Dievas priėjo labai arti. Būdama su savo Kūrėju gaunu dovanų, kurios padeda atskirti gėrį nuo blogio leidžia pažinti save, pamilti, priimti Dievo realybę. Dievo realybę, kurią pats Dievas ir apreiškė – gimdamas ir mirdamas ant kryžiaus. Santykis sutvirtintas kryžiaus ženklu. Ir aš tvirtinu santykį su Dievu per Jo kryžių. Mano santykis su Dievu aprėpia Jo garbinimą, dėkojimą Jam ir prašymus. Dievo santykis su žmogumi yra meilės santykis. Tas santykis niekada nesibaigia.

Popiežius sekmadienio vidudienį: atsivertimas – naujo gyvenimo pradžia

 

Dievo gailestingumas mums sugrąžina ramybę, atnaujina mūsų gyvenimą, sakė popiežius prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas sekmadienio Evangeliją.

Penktojo gavėnios sekmadienio Evangelijoje kalbama apie nusidėjėlę moterį, kurią, sugautą svetimaujant, fariziejai atvedė pas Jėzų ir bandė jam paspęsti teisinės kazuistikos pinkles. Įstatymas reikalauja už svetimavimą nubausti mirtimi. O kaip pasielgs Jėzus?

Jo kūną suvokti kaip savąjį

 

Tikras Viešpaties kančios garbintojas širdies akimis turi taip žvelgti į nukryžiuotąjį Jėzų, kad jo kūną suvoktų kaip savąjį. (...) Tegu pagaliau šventajame mieste, tai yra Dievo Bažnyčioje, pasirodo būsimo prisikėlimo ženklai, ir tegu tai, kas turi įvykti mūsų kūnams, išsipildo mūsų širdyse.

Kaip atsirado Kryžiaus kelio stotys?

 

Viena iš populiariausių pamaldumo formų yra Kryžiaus kelio stotys (lot. Via Crucis), kuriose sekame Jėzaus Kristaus pėdomis jo kančios ir mirties įvykiuose. Sena tradicija byloja, kad po Kristaus dangun žengimo Mergelė Marija kasdien lankė Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo vietas. Kita tradicija teigia, kad Marija sekė Jėzumi ir jam nešant kryžių į Kalvariją. Nepaisant Marijos kasdienių praktikų, ji nesukūrė šiandien mums žinomo pamaldumo su konkrečiomis „stotimis“ ir maldomis, ji paprasčiausiai „laikė savo širdyje“ išganingą savo sūnaus kančią. 

Arkivysk. J. R. Carballo OFM: Matau pavojų vien veikti ir pamiršti būti

 

Kovo 30 d. Vilniuje vyko Pašvęstųjų brolių ir seserų simpoziumas, kuriame dalyvavo svečias iš Vatikano – Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų Kongregacijos sekretorius arkivyskupas José Rodríguezas Carballo OFM. Kongregacijos tikslas – stiprinti pašvęstąjį gyvenimą visame pasaulyje ir spręsti jam kylančias problemas, tad arkivyskupui nuolat tenka dirbti su įvairių kultūrų žmonėmis (po Lietuvos jis vyksta į Ispaniją, vėliau – į Šventąją Žemę ir Kolumbiją).

Popiežius: daug dialogo žiedų, jie duos vaisių

Grįždamas iš Maroko, 28-sios pontifikato tarptautinės kelionės, popiežius Pranciškus susitiko su žurnalistais lėktuve surengtoje spaudos konferencijoje ir atsakė į jam užduotus klausimus įvairiomis temomis: apie dialogą su musulmonais, apie su Maroko karaliumi pasirašytą pareiškimą dėl Jeruzalės, apie migrantus Europoje, apie kardinolo Barbarin nuteisimą Prancūzijoje, apie sąžinės laisvės eroziją krikščioniškos tradicijos šalyse, taip pat apie velnią.

Popiežius: visi tikintieji – Jeruzalės piliečiai

 

Popiežiaus lėktuve žurnalistams paminėtas dokumentas apie „Žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“, kurį pasirašė su didžiuoju Al-Azhari imamu Ahmadu Al-Tayyebu vasario 4 d. Abu Dabyje, jau išverstas į lietuvių kalbą ir paskelbtas Lietuvos vyskupų konferencijos portale.

Juose yra Dievas

 

Tegu tikintieji ištiria savo sielas, tegu išbando slapčiausius savo širdies jausmus; ir jeigu patikrinę savo sąžines jie suras turį bent kiek meilės vaisių, tegu neabejoja, jog juose yra Dievas. Užtat, kad vis daugiau vietos savyje skirtų šiam svečiui, tegu vis labiau atsiveria neišsemiamo gailestingumo darbams.

Tikras džiaugsmas kyla iš laisvos ir pasitikinčios širdies

Toliaregiškai įžvalgus yra mūsų Dievas Tėvas. Jis leidžia savo vaikams braidžioti po nuodėmių klanus ir tapti panašiems į juose knibždančius gyvius, kad paskui, pamatę, kad priėjo gyvenimo liepto galą, kaip Evangelijoje (žr. Lk 15, 18) minimas jaunesnysis sūnus, imtų ir ištartų: „Gyvenimas be Dievo – kelias į  krachą, o iš širdies kylantis šauksmas, prašant Jį pasigailėjimo, – išsigelbėjimo inkaras...“

Popiežius Maroke: krikščionio misija yra būti meilės raugu, o ne užimti erdves

 

Sekmadienio ryte popiežius Pranciškus Rabato katalikų katedroje susitiko su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, kitų krikščioniškų Bažnyčių Maroke – protestantų, ortodoksų ir anglikonų delegatais. Šventojo Tėvo apmąstymo centre buvo krikščioniško gyvenimo esmė tokiame krašte kaip Marokas, kuriame krikščionys sudaro nedidelę mažumą musulmonų daugumos visuomenėje. Tai gali būti sunku, pripažino popiežius. Tačiau krikščioniškas gyvenimas nėra skaičiai, o misija. Krikščionis pašauktas būti palaiminimų ir broliškos meilės raugu ten, kur gyvena.

Ketvirtasis gavėnios sekmadienis

 

Sugrįžti – tai dovana, Dievo malonė, kurios Jis niekuomet negaili žmogui. Tik tada, jei atrandame drąsos pažvelgti į savo žaizdas, neišsigąsti į sugrįžimą vedančio kelio, galime būti tikri, jog ir Tėvas mus „pažins iš tolo“ ir ateis pas mus. Dievas niekuomet nepaliauja ėjęs pas žmogų.

Baigėsi Šventojo Tėvo kelionė Maroke

Šventasis Tėvas, po Mišių išvykęs į Rabato oro uostą lydimas karaliaus ir jį kelionėje lydinčiųjų kardinolų ir prelatų, dar kartą padrąsino Maroko katalikų bendruomenę „pasilikti dialogo su mūsų broliais ir seserimis musulmonais kelyje“

Popiežius atsisveikino su Maroku po sekmadienio Mišių, kurias aukojo Rabate, Markoko monarcho dėdės Moulau Abdellaho vardo sporto stadione.

Popiežiaus žinia Marokui: kartu su migrantais kurkime solidaresnį pasaulį

Popiežius video žinioje pasveikino Marokiečių tautą, kurią aplankys šį savaitgalį, kovo 30–31 dienomis.

„As-Salamu Alaikum! Ramybė jums! – netrukus atvykstu į jūsų brangų kraštą su dviejų dienų vizitu. Dėkoju Dievui už šią man suteiktą galimybę. Dėkoju karaliui Mohamedui VI už pakvietimą ir Maroko pareigūnams už paslaugų bendradarbiavimą.

Jo lūpose nebuvo rasta klastos

 

Kristus kentėjo ir jo rankose nebuvo neteisybės, jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nebuvo rasta klastos, tačiau už mūsų atpirkimą jis pakėlė kryžiaus kančią. Jis vienintelis iš visų žmonių Dievui siuntė nesuteptas maldas, net kentėdamas ant kryžiaus meldėsi už savo persekiotojus: Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.

K. Wilczyńskis: „Islamas – tikrovė, sunkiai sutelpanti į vieną dėžę“

 

Neseniai grįžęs iš Jungtinių Arabų Emyratų, šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankysis dar vienoje musulmoniškoje šalyje – Maroke. Nors lietuvius ši Šiaurės Afrikos valstybė labiausiai domina kaip atostogų vieta, popiežius vyksta ne poilsiauti. Po oficialių susitikimų su valstybės vadovais ir diplomatiniu korpusu, Pranciškus susitiks su migrantų grupe, aplankys socialinį centrą Temaroje, bendraus su kunigais bei pašvęstojo gyvenimo nariais, Ekumenine bažnyčių taryba. Viešnagę vainikuos sekmadienio šv. Mišios stadione.

Powered by BaltiCode