Akmenės Šv. Onos bažnyčios klebonas, kanauninkas, bažnytinės teisės mokslų daktaras ALGIS GENUTIS – taip reikėtų pristatyti dabartinį šios bažnyčios ganytoją. Nors neprabėgo net metai, klebonas daugeliui jau tapo savas, artimas. Visus papirko jo nuoširdumas, paprastumas, noras suprasti kiekvieną, sugebėjimas įsigilinti į parapijos žmonių rūpesčius, siekius, norus. Artėjant klebono jubiliejiniam gimtadieniui norisi jį pakalbinti, giliau pažinti ir suprasti. Juk, kaip sako šveicarų teologas kun. Morisas Zundelis, „atrodo, kad gyventi pradedame tik tada, kai altruistiškai atsiveriame kitam, įkvėpti tyro, vis atsinaujinančio ir neišsenkančio polėkio. Žmogaus atvirumo laipsnis yra jo asmenybės matas.“Skaityti daugiau... Komentuoti
Ką reiškia krikščioniška laikysena, kai kalba pasisuka apie ekonomiką? Ar tik tiek, kad godumas yra blogai, o padėti skurstantiesiems – gerai? Kokia galėtų būti katalikiška valstybės ir visuomenės vizija? Šiuos klausimus įtaigiai aptarti bando Samuelis Greggas, australas filosofas ir ekonomistas, kurio knyga „Katalikybė ir laisvė. Argumentai už apribotą valdžią, laisvą ekonomiką ir religijos laisvę“ šių metų pradžioje pasirodė lietuvių kalba. Ką naujo ši knyga gali pasiūlyti Lietuvos skaitytojams, kuriems aktualūs klausimai apie krikščionišką požiūrį į ekonomiką?
Kardinolo Giovanni Angelo Becciu homiliją, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto homilija, sakyta birželio 8 d. Krokuvoje Padėkos už Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju šv. Mišių metu.
Ketvirtadienį popiežius priėmė su Šventojo Sosto atstovus, dalyvaujančius visų Vatikano nuncijų ir nuolatinių stebėtojų susitikime.
Katalikiškojo ugdymo kongregacija paskelbė dokumentą „Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Ieškant dialogo kelio ugdymo gender klausimu“. Terminas „gender“ išreiškia socialiai suformuotą lytinę tapatybę, kuri, pasak kai kurių, gali nesutapti su biologine lytimi ir visai nepriklausyti nuo jos. Kardinolas Giuseppe Versaldi, kongregacijos prefektas, Vatikano naujienų tarnybai atsakė į keletą klausimų apie naujojo dokumento esmę ir tikslą.
Interviu su kunigu originaliu pavadinimu „Internetinis Bažnyčios siūlymas: nevirtualus Dievas ir „nelaikinė“ bendruomenė“ perpublikuojamas iš laikraščio „Alytaus naujienos“. 
Pernai popiežius Pranciškus į visuotinį kalendorių įrašė Marijos, Bažnyčios Motinos, privalomą minėjimą, paskirdamas jam antrą Sekminių dieną, taip primindamas, jog Dievo Gimdytojos slėpinys pilnatviškai sušvinta tik Bažnyčios slėpinyje. Mergelė Motina yra tobuliausias Bažnyčios narys ir Jos šventumo ikona bei pavyzdys. Trumpai apžvelgę Marijos slėpinio sampratą Naujajame Testamente (nuoroda), aptarkime jo sklaidą Ankstyvosios Bažnyčios epochoje (II–III a.).
Popiežius šiemet septintą kartą sveikino ir palaimino metinės piligrimystės Mačerata-Loretas dalyvius, patikino, kad ir jis dvasiškai dalyvauja 41 kartą rengiamoje piligrimystėje.
Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje aukojo Šventosios Dvasios atsiuntimo – Sekminių – iškilmės Mišias.
Kas dalyvavo Krikšto sakramente, pamena, kad jo metu net du kartus asmuo yra tepamas aliejumi – prieš ir po panardinimo/apipylimo vandenimi. Kokia šio tepimo prasmė?
Birželio 3 dieną Taizé bendruomenės vyresnysis brolis Aloyzas Prancūzijos teisėsaugai perdavė informaciją apie penkis nepilnamečių išnaudojimų atvejus, kurie susiję su trimis šios bendruomenės broliais. Šie epizodai, anot aukų, įvyko 1960 – 1990 metų laikotarpiu, du iš trijų juose minimų bendruomenės narių yra mirę prieš keliolika metų. Galima pridurti, kad pačios aukos nebuvo linkusios kreiptis į teisėsaugą, jos labiausiai norėjo būti išgirstos. Tačiau vykdant tiek Prancūzijos įstatymo reikalavimus, tiek Katalikų Bažnyčios nulinės tolerancijos išnaudojimams ir visiško skaidrumo siekį, brolis Aloyzas perdavė gautą informaciją teisėsaugai, taip pat paskelbė viešą kreipimąsi, kuris integraliai pateikiamas bendruomenės puslapyje.
Pastarosiomis dienomis pasaulio žiniasklaidoje dažnai skambėjo Noa Pothoven, olandės paauglės vardas, iš tiesų liūdna jos istorija, galiausiai mirtis vos septyniolikos metų amžiaus.
Teksto autorius tėvas Raniero‘as Cantalamessa OFM Cap. yra CHARIS dvasinis asistentas. 
Kaip įprasta, grįždamas iš apaštalinės kelionės popiežius pasidalijo šviežiausiais įspūdžiais ir atsakė į keletą klausimų. Vienos Rumunijos televizijos žurnalistė paklausė Pranciškaus, ką galima pasakyti apie šeimas, kurios paliko savo vaikus ir išvyko į užsienį uždarbiauti, nes savo vaikams nori užtikrinti geresnę ateitį. Kaip žinia, milijonai rumunų uždarbiauja svetur.
Trečiąją vizito Rumunijoje dieną popiežius Pranciškus vėl sugrįžo į Transilvanijos regioną kulminaciniam savo kelionės momentui – septynių kankinių beatifikacijai. Lėktuvas nugabeno Šventąjį Tėvą į Sibiu miestą, viduramžiais įkurtą saksų kolonistų, 2007-ųjų Europos kultūros sostinę, o sraigtasparnis – į Blažo miestą, kuris priklauso Albos Julijos didžiajai arkivyskupijai. Šios ganytojas yra kardinolas Lucianas Muresanas. Blažas yra istorinis katalikų centras, jame išspausdintas pirmasis katalikiškas Biblijos vertimas, čia kunigystei rengiami graikų apeigų katalikų seminaristai. Popiežius atvyko į Blažo Laisvės lauką, istorinę vietą: 1848 metais, Europos tautų budimo laikotarpiu, čia susirinko dešimtys tūkstančių rumunų, kurie reikalavo jų kaip tautos pripažinimo, laisvės ir pilietinių teisių. Kitas svarbus epizodas įvyko 1948 metų gegužės mėnesį, kai graikų katalikų tikinčiuosius subūręs komunistinis režimas pabandė juos jėga priskirti ortodoksų Bažnyčiai. Jie nesutiko, nors žinojo, jog to kaina – persekiojimas.
Keletą kartų metuose vis sužinome, kad mus pasiekia žinia iš vyskupijų apie naujus kunigų skyrimus. Vieniems tai gera žinia, kitiems tenka atsisveikinti su mylimais ir ne vienerius metus parapijoje tarnavusiais kunigais. Kodėl dvasininkai skiriami pareigoms atlikti vis kitoje parapijoje? Kaip išlydėti kunigą į naują tarnystės vietą ir kaip sutikti atvykusį?
Popiežius kalbėjo Meksikos medijų tinklo „Televisa“ antradienį transliuotame pokalbyje, kurį vedė žurnalistė Valentina Alazraki, daugiau kaip keturis dešimtmečius pranešanti televizijos žiūrovams Meksikoje apie popiežių, Vatikaną ir Bažnyčią. Popiežius atsakė į daug klausimų įvairiausiomis temomis, nuo abortų pasmerkimo, dvasininkų seksualinių nusikaltimų ir jų dangstymo iki smurtavimo prieš moteris.
„Šiandieniniai ženklai nėra geri. Investicijos į iškastinį kurą toliau auga, nors mokslininkai mums sako, kad iškastinis kuras turi likti po žeme“, – sakė popiežius Pranciškus, kuris gegužės 27 dienos vakare atvyko į Popiežiškosios mokslų akademijos būstinėje vykusią konferenciją apie klimato kaitą, naujausius mokslinius duomenis ir politiką. Kol dar ne per vėlu, reikia bendro plano, kuris suderintų klimato mokslą su naujomis švarios energijos technologijomis ir, ypač, žmogaus orumo etika.
Pirmadienį popiežius Pranciškus priėmė šiomis dienomis Romoje vykstančios Caritas internationalis konfederacijos generalinės asamblėjos dalyvius. Asamblėja prasidėjo praėjusios savaitės ketvirtadienį popiežiaus aukotomis Mišiomis; baigsis šios savaitės antradienio vakarą.
Ketvirtadienį po pietų Šv. Petro bazilikoje popiežiaus Pranciškaus aukotomis Mišiomis prasidėjo gegužės 23-28 dienomis Romoje vykstanti Caritas internationalis generalinė asamblėja.
Kaip suderinti apaštalo šv. Pauliaus patirtus sunkumus ir persekiojimus, apie kuriuos kalbama antradienio Mišių pirmajame skaitinyje, ir Kristaus dovanojamą ramybę, apie kurią girdime šios dienos Evangelijoje? Paulius buvo apsvaidytas akmenimis, išvilktas iš miesto. Jis išsigelbėjo vien dėl to, kad persekiotojai jį palaikė jau mirusiu. O štai Evangelijoje girdime Jėzaus žodžius: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę... Tenebūgštauja jūsų širdis ir teneliūdi!“ Kaip tai suderinti? Kaip suprasti?
Gegužės 15 d. Vilniaus universitete vyko konferencija „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“. Tai vienas iš renginių, kuriais jėzuitai pažymi savo misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejų. Jėzuitai į Vilnių atvyko 1569-aisiais ir savo veiklą pradėjo nuo mokyklos – dviaukščiame name Universiteto gatvėje tilpo koplyčia, biblioteka, jėzuitų celės ir pirmosios klasės.
Gegužės 17 dieną mirė vyskupas pranciškonas Paulius Antanas Baltakis OFM. Vyskupas pašarvotas Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje šiandien, gegužės 22 d., 11.00 val. aukojamos šv. Mišios ir vyskupas išlydimas į Kretingą. 15.00 val. vyks pasitikimas Kretingos bažnyčioje ir palydėjimas į senąsias miesto kapines.
Rinkimų įkarštyje ne kartą girdėjome katalikams skirtų raginimų rinktis kandidatą, atsižvelgiant į jo poziciją krikščioniškų vertybių atžvilgiu. Tačiau, skaitydami Katalikų Bažnyčios mokymą aptariančius tekstus, retai sutiksite terminą „krikščioniškos vertybės“. Katalikų tradicijoje labiau įprasta kalbėti apie dorybes – tvirtumą, išmintingumą, susivaldymą, ir t. t. Tuo tarpu Katalikų Bažnyčios mokyme apie žmogų ir visuomenę rasime principus, kuriuos įgyvendindami arba jais remdamiesi kursime žmogiškesnę visuomenę.
Margarita gimė Perudžijos provincijoje, Italijoje, Laviano mieste. 
Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus komentavo paskutinę „Tėve mūsų“ maldos invokaciją: „Gelbėk mus nuo pikto“.
Popiežius Pranciškus pasveikino Romoje pastarosiomis dienomis posėdžiavusius Tarptautinio katalikų-žydų ryšių komiteto narius, pasidžiaugė komiteto beveik penkių veiklos dešimtmečių vaisiais – abipusiu žydų ir katalikų supratimu, brolyste, bendru įsipareigojimu dėl kitų, taip pat rūpinimusi dabartinio laikmečio aktualijomis.
Popiežius Pranciškus pirmadienį priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kard. Angelo Becciu. Po audiencijos Šventojo Sosto spaudos salė pranešė apie popiežiaus patvirtintus aštuonis dekretus dėl stebuklų ir herojiškų dorybių.
Pirmadienis, gegužės 13-oji – Fatimos Marijos, raginančios žmoniją eiti atsivertimo keliu, liturginis laisvas minėjimas, švenčiamas visoje Bažnyčioje. Popiežius Pranciškus pirmadienį paskelbtoje žinutėje priminė Portugalijoje prieš šimtmetį apsireiškusios Marijos pranašystę. Šventasis Tėvas Tviterio paskyroje kreipiasi į Mariją, Fatimos Mergelę, visus pavesdamas jos globai.
Gegužė – mėnuo, kada labiausiai gręžiamės į Dievo Motiną. Ypatingas dėmesys Mergelei Marijai šiomis dienomis išreiškiamas gėlėmis ir liaudies pamaldumo papročiais. Kaip susiklostė ši tradicija?