Paberžės stebuklai tęsiasi naujoje knygoje su niekur anksčiau nematytomis nuotraukomis apie vieną šviesiausių Lietuvos asmenybių.

Velnias nori pražudyti žmogų, nes jam pavydi Dievo meilės, dėl kurios Dievo Sūnus tapo žmogumi, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Antradienio pirmasis skaitinys iš Išminties knygos skelbia: „Žmogų ne mirčiai gi Dievas sutvėrė – jį savo esybės paveikslu padarė. Per velnio pavydą mirtis atsirado ir žudo kiekvieną, kas jam atsiduoda“ (Išm 2, 23–24). Velnias bando mūsų širdyse pasėti pavydo sėklą. Nuo pat žmogaus istorijos pradžios, nuo pat Kaino ir Abelio, pavydas yra viso kito blogio šaknis.

Prieš trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusią bendrąją audienciją popiežius trumpam užsuko į Vatikano audiencijų salę ir pasveikino joje laukusius sergančius ir neįgalius žmones, su jais sukalbėjo „Sveika, Marija“ ir juos palaimino. Aikštėje buvusiems piligrimams popiežius tęsė katechezę apie Apaštalų darbus. Šį kartą buvo kalbama apie šv. Pauliaus bendradarbius – sutuoktinius Akvilą ir Priskilę.

Didakas gimė 1400 metais Andalūzijoje, dievobaimingoje ir neturtingoje šeimoje. Būdamas labai jaunas įstojo į Trečiąjį šv. Pranciškaus ordiną. Pirmuoju jo dvasiniu mokytoju buvo vienuolis atsiskyrėlis, gyvenęs Šv. Mikalojaus varpinėje, gimtajame mieste. Šv. Didakas visur lydėdavo savo mokytoją rinkdamas aukas. Taip pat jie kartu rinko malkas ir šakas, kurias vėliau išdalindavo vargšams. Po kurio laiko, trokšdamas didesnio pasišventimo, Didakas persikėlė į Kordobą, kur pasiprašė priimamas į pranciškonų ordiną ir ten davė įžadus kaip pasaulietis broliukas. Tokie asmenys duodavo tik dalinius įžadus, negalėjo būti šventikais ir dirbdavo fizinį darbą.

Pirmą kartą vyskupijų atstovai, įskaitant pasauliečius, dalyvavo Prancūzijos vyskupų konferencijos plenarinėje asamblėjoje, kurios darbai lapkričio 5–10 dienomis vyko istorinėje episkopato būstinėje Lurde, priešais Marijos apsireiškimų grotą.

Popiežius Pranciškus lapkričio 11 dienos audiencijoje priėmė Inkliuzinio kapitalizmo tarybos narius. Dešimtmečio pradžioje, po didžiosios 2007–2008 metų finansinės krizės, apie inkliuzinį – visus apimantį arba įtraukiantį – kapitalizmą pradėjo kalbėti ne vien ekonomistai, bet ir kai kurių didžiųjų bendrovių atstovai, kurie pripažino, jog dabartinė ekonominė sistema ir jos principai turi būti reformuoti. Su garsiosios finansininkų dinastijos atstovės Lynn Forester de Rothschild parama Londone įsteigta Inkliuzinio kapitalizmo taryba yra nevyriausybinė organizacija, tarp kurios narių yra žinomi investuotojai, bendrovių savininkai ar vadovai. Organizacija deklaruoja tikslą siekti kapitalizmo, kuris neapsiriboja nauda kapitalo savininkams, bet teikia ją ir platesniajai visuomenei.

Lapkričio 17-ąją – priešpaskutinį liturginių metų sekmadienį – bus minima trečioji Pasaulinė vargstančiųjų diena. Romoje jau prasidėjo jai skirti renginiai.

„Šios dienos Evangelijoje Jėzus nuostabiai paaiškina, kas yra mirusiųjų prisikėlimas ir amžinasis gyvenimas“, – kreipėsi popiežius Pranciškus į maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę kartu su juo kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldos.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus priminė, jog lapkričio 9 dieną Ispanijos mieste Granadoje palaimintąja paskelbta Marija Emilija Riquelme y Zayas, vienuolijos steigėja, ir iš anksto pasveikino šventės dalyvius Portugalijoje, istorinėje Bragos katedroje. Čia sekmadienio popietę kardinolas Angelo Becciu vadovavo padėkoms Mišioms už XVI amžiaus Bragos arkivyskupo dominikono Baltramiejaus Fernandeso ekvipolentinę kanonizaciją (popiežiaus sprendimą leisti visoje Bažnyčioje gerbti jį kaip šventąjį). 1514–1590 metais gyvenęs šventasis dažnai vadinamas Kankinių Baltramiejumi.

Palaimintasis Jonas Dunsas Škotas buvo žymiausias XIV a. pradžios dėstytojas Kembridžo, Oksfordo ir Paryžiaus universitetuose. Jis ne tik turėjo vieną skvarbiausių protų pasaulio istorijoje, bet taip pat buvo nuolankus mažesnysis brolis ir šv. Pranciškaus sekėjas.

Gimė 1266 metais Škotijoje, airių šeimoje, pirmąjį išsilavinimą gavo iš savo dėdės pranciškono, tėvo Elijo Dunso. 1291 metų kovo 17 dieną Dunsas Škotas buvo įšventintas kunigu. Vėliau jis aštuonerius metus tęsė studijas Paryžiaus ir Oksfordo universitetuose, o 1301 m. pradėjo pats dėstyti Kembridže, o kitąmet ir Sorbone, Paryžiuje.

Jėzaus draugijos Socialinio ir ekologinio teisingumo sekretoriatas mini trisdešimtuosius metus. Sukakties proga Romoje šiomis dienomis surengtas antrasis sekretoriato suvažiavimas, kurio dalyvius, apie du šimtus jėzuitų socialinio, ekologinio teisingumo ekspertų iš visų pasaulio, audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus.

Šių metų Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai Vilniuje vyks lapkričio mėn. 9–17 d.

Margarita iš Lotaringijos gimė 1463 metais kilmingoje šeimoje. Jos pastangos gyventi dorybingai patraukė dėmesį dar pačioje jaunystėje. 1488 m. brolio iniciatyva Margarita ištekėjo už Alansono kunigaikščio Rene ir susilaukė trijų vaikų, tačiau jau po ketverių metų tapo našle.

Šių metų spalis buvo paskelbtas ypatinguoju misijų mėnesiu. Šia proga Vatikano leidyklą kartu su italų Šv. Paulius leidykla išleido knygą – italo žurnalisto Gianni Valente ilgą interviu su popiežiumi Pranciškumi „Be Jo mes nieko negalime. Pokalbis apie buvimą misionieriumi dabartiniame pasaulyje“.

Habemus papam. Turime naują popiežių. Tai Johnas Malkovichius.

Iš tikrųjų tik turėsime 2020 m. pradžioje ir tik devynių serijų Paolo Sorrentino seriale „Naujasis popiežius“.

Atlaidų programa

ŠEŠTADIENIS, LAPKRIČIO 9 D.

Atlaidų išvakarės
16.00 val. – Rožinio malda Aušros Vartų koplyčioje (lietuvių ir lenkų kalbomis)
18.00 val. – Šv. Mišios bažnyčioje (lietuvių ir lenkų kalbomis)

Popiežius Pranciškus pirmadienio priešpietį aukojo šv. Mišias Šv. Petro bazilikoje už kardinolus ir vyskupus, mirusius nuo praėjusių metų Vėlinių. Popiežius su tikinčiaisiais meldėsi už trylika kardinolų ir 147 vyskupus. Tarp jų – gegužės 17 dieną miręs Egaros titulinis vyskupas pranciškonas Paulius Baltakis, buvęs atsakingas už užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų sielovadą.

Daugeliu progų maldoje prisimename tuos, kurie savo pasirinkimais ir darbais liudija pagarbą Dievo mums suteiktai ypatingai – gyvybės – dovanai. Viena iš nuostabių galimybių prisidėti prie gyvybės puoselėjimo yra transplantacija ir donorystė, leidžianti dovanoti gyvenimą kitam asmeniui.

Šalyse, kur tiriami nepilnamečių seksualinio išnaudojimo bei tokių nusikaltimų dangstymo atvejai Katalikų Bažnyčioje, daug pastangų dedama, siekiant įgyvendinti priemones, kurios turėtų užkirstų kelią išnaudojimui bei jo dangstymui ateityje. Nemažai tokių priemonių įgyvendina ir pati Katalikų Bažnyčia (pvz., kanonų teisės pakeitimai, informacijos rinkimas bei sisteminimas, mokymai dvasininkams ar dirbantiems bažnytinėse institucijose ir pan.). Valstybinės institucijos taip pat ieško būdų, kaip užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams Bažnyčioje. Tik, deja, numatant apsaugos mechanizmus, ne visada atsižvelgiama į čia galiojančius įstatymus, t. y. kanonus, ir dėl to, tikėtina, kad priemonės ne tik neveiks, bet gali iš esmės pažeisti religijos teises.

31 eilinio sekmadienio homilija

Evangelistas Lukas yra aprašęs (Lk 19,1-10) netikėtą Jėzaus susitikimą su muitininku Zachieju. Jėzus per Jerichą keliavo į Jeruzalę ir jį lydėjo daug žmonių. Ne visi galėjo prieiti ir išarčiau pamatyti Galilėjos Mokytoją. Muitininkui Zachiejui rūpėjo pamatyti Jėzų, apie kurį, tikriausiai, buvo daug ką girdėjęs, bet situacija rodėsi beviltiška: žmonių buvo daug, o jis pats žemo ūgio. Švystelėjo mintis įsilipti į šilkmedį, pro kurį praeis Jėzus. Vyro pastanga buvo tiesiog apvainikuota: jis ne tik pamatė Jėzų, bet ir sulaukė jo kaip svečio savo namuose. Jėzus paliepė: „Zachiejau, greitai lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.

Prie. du mėnesius, savo kelionės į Mozambiką metu, popiežius Pranciškus buvo susitikęs su grupe jėzuitų (20 iš Mozambiko, 3 iš Zimbabvės ir 1 iš Portugalijos), kurie turėjo progą pabendrauti su popiežiumi bei užduoti klausimų.

Popiežius Pranciškus pasiuntė video žinią Meksikoje savaitės pradžioje vykusiam tarptautiniam jaunimo susitikimui, kurį surengė mokyklų tinklas Scholas occurrentes. Jam priklauso tūkstančiai valstybinių, privačių ir konfesinių mokyklų ir ugdymo institucijų daugelyje šalių. Susitikime dalyvavo 250 jaunimo atstovų iš viso pasaulio.

Visų šventųjų šventės homilija

Lapkričio mėn. 1 – ąją dieną katalikiškas pasaulis švenčia Visų šventųjų iškilmę. Katalikų Bažnyčioje šalia Jėzaus Kristaus ir Švč. M. Marijos kulto labai svarbią vietą užima šventųjų kultas. Šventųjų nestatome vienoje eilėje su Jėzumi, bet juos gerbiame, kaip žmones, leidusius Evangelijai nušviesti jų gyvenimą ir atsiliepusius į kvietimą: „Būkite tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

  Jėzaus pasakojimas apie fariziejų ir muitininką suteikia galimybę pamąstyti, kaip mes save vertiname ir kaip mus vertina Dievas.

Fariziejus apie save buvo geriausios nuomonės, kadangi priklausė tautos elitui: buvo išsilavinęs, žinojo Šventąjį Raštą, be to reguliariai pasninkavo, lankė šventyklą ir sąžiningai jai skirdavo dešimtinę. Jis išdidžiai žvelgė į šalia besimeldžiantį muitininką, kuris, kaip fariziejui atrodė, buvo vertas didžiausios paniekos.

Šį Ypatingą misijų mėnesį tikintieji kviečiami apmąstyti katalikų tikėjimo Timore šaknis ir skleisti evangelines vertybes šalies kultūroje.

Šią dieną, prieš 450 metų, prasidėjo jėzuitų misija Lietuvoje. Ta proga siūlome prisiminti istoriko Liudo Jovaišos tekstą apie svarbiausius jėzuitų darbus mūsų šalyje.

Pirmasis jėzuitas Lietuvos sostinę Vilnių pasiekė dar 1555 m. spalio 28 dieną. Tačiau senas Ignaco Lojolos bendražygis ispanas Alfonsas Salmeronas čia neištvėrė nė dviejų mėnesių ir netrukus savo bičiuliui ir vyresniajam pranešė: „durys, į kurias beldžiame, pernelyg stipriai uždarytos, kad būtų galima pasiekti kokių nors vaisių“.

Popiežius Pranciškus kalbėjo sekamdienio vidudienį po Amazonijos sindodo uždarymo šv. Mišių.

Sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje buvo aukojamos Amazonijai skirto Vyskupų sinodo uždarymo Mišios. Kartu su popiežiumi koncelebravo Sinodo tėvai – daugiau kaip pusantro šimto vyskupų. Homilijoje popiežius kalbėjo apie tris personažus, kuriuos mini šios dienos Žodžio liturgijos skaitiniai, ir apie tris maldos būdus – vargšo maldą, apie kurią kalbama pirmajame skaitinyje, ir fariziejaus bei muitininko maldas, apie kurias Jėzus kalba Evangelijoje.

Religijoms kaip niekad svarbu atsisakyti įtarimų, nepasitikėjimo, neapykantos ir smurto tamsos ir išeiti į brolystės, draugystės ir bendrystės šviesą. To trokšta Katalikų Bažnyčia, siekdama kurti nuoširdaus bendradarbiavimo ir draugystės ryšius su visų religijų atstovais, pasakė kardinolas Ayuso Guixot sveikindamas sikhų religijos atstovus, Romoje spalio 22 dieną dalyvavusius tarpreliginiame suvažiavime sikhizmo steigėjo Sri Guru Nanka Dev Ji gimimo 550 metų sukakties proga. Suvažiavimo dalyviai praėjusį trečiadienį dalyvavo popiežiaus bendrojoje audiencijoje, jos metu įvyko sikhų religijos lyderių susitikimas su Pranciškumi.

Bažnyčia nuo seniausių laikų pripažįsta ypatingus šv. Benedikto Nursiečio ir jo brolių benediktinų nuopelnus plečiant ir tvirtinant krikščionišką tikėjimą, tapusį Europos žemyno vienybės dvasiniu pamatu. Šv. Benediktas Nursietis – taikos pasiuntinys, vienybės ugdytojas, civilizacijos mokytojas, Kristaus religijos skelbėjas ir monastinio gyvenimo Vakaruose kūrėjas. Taip Benediktą Nursietį pavadino Paulius VI, 1964 metais skelbdamas jį pirmuoju ir pagrindiniu Europos globėju.