Popiežius Pranciškus pasiuntė sveikinimą – video žinią – Brazilijos vyskupams, kurie baigia nuotoliniu būdu vykusį Vyskupų konferencijos plenarinį posėdį.

„Visų pirma norėčiau išreikšti savo artumą šimtams tūkstančių šeimų, gedinčių dėl artimųjų netekties“, – kreipėsi popiežius. „Jauni ir seni, tėvai ir motinos, gydytojai ir savanoriai, kunigai, turtingi ir vargšai – nė vieno neaplenkė pandemijos atnešta kančia. Ypač galvoju apie vyskupus, kurie mirė nuo COVID-19. Meldžiu Dievą, kad suteiktų mirusiems žmonėms amžiną atilsį ir guostų kenčiančiuosius, ypač tuos, kurie net negalėjo atsisveikinti su savo artimaisiais.“

Prieš keletą dienų, balandžio 13 dieną, musulmonai visame pasaulyje pradėjo Ramadano mėnesį, kurio metu pasninkauja, meldžiasi ir šelpia. Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba visiems islamo išpažinėjams palinkėjo, kad šis mėnuo būtų turtingas Dievo palaiminimų ir dvasinio augimo.

Nuo šio sekmadienio pamaldos visų savivaldybių bažnyčiose vėl vyks dalyvaujant tikintiesiems, penktadienį pranešė Lietuvos vyskupų konferencija.

Atsižvelgus į paskiepytų ir imunitetą virusui įgavusių žmonių skaičiaus didėjimą bei į sprendimus leisti vėl veikti įvairioms įstaigoms, nutarta nuo balandžio 18 d. nebetaikyti pamaldų su tikinčiaisiais draudimo ir tų savivaldybių teritorijose, kuriose šios pamaldos laikinai vyko tikintiesiems fiziškai nedalyvaujant.

Popiežius Pranciškus pasveikino ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusios tarptautinės konferencijos „Žmonėse įsišaknijusi politika“ dalyvius. Konferenciją surengė Londono Teologijos ir bendruomenės centras bei kitos socialine veikla užsiimančios katalikiškos organizacijos, tarp jų – Jungtinėse Valstijose prieš 50 metų veiklą pradėjusi Katalikiškoji žmogiškosios pažangos kampanija.

Ketvirtadienį, balandžio 15 d., Avilos mieste šiaurės vakarų Ispanijoje darbus baigė konferencija, skirta šv. Teresės Avilietės paskelbimo Bažnyčios mokytoja jubiliejui. Popiežius Pranciškus, pasveikinęs virtualios konferencijos dalyvius laiške Avilos vyskupui, ketvirtadienį dar kartą video žinia kreipėsi į konferencijos „Nepaprasta moteris“ dalyvius.

Brangūs broliai ir seserys!

Praėjusių metų gruodžio 8-ąją minint šventojo Juozapo paskelbimo Visuotinės Bažnyčios globėju150-ąsias metines prasidėjo jam skirti specialūs metai (plg. Apaštališkosios penitenciarijos 2020 m. gruodžio 8 d. dekretą). Savo ruožtu parašiau apaštališkąjį laišką Patris corde, kurio tikslas „ugdyti meilę šiam didžiam šventajam“. Jis yra ypatingas asmuo, drauge „toks artimas kiekvienam iš mūsų savo žmogiškumu“. Šventasis Juozapas nekėlė ypatingos nuostabos, nebuvo apdovanotas unikaliomis charizmomis, neatrodė išskirtinis jį sutikusių žmonių akimis. Jis nebuvo įžymus nei pastebimas: Evangelijose neminimas nė vienas jo žodis. Vis dėlto savo paprastu gyvenimu Dievo akyse jis įvykdė ypatingą dalyką.

„Mes, Ganos vyskupų konferencijos nariai, pabudome su žinia apie šokiruojančią ir nesuvokiamą Ishmaelio Mensah Andallah nužudymą per pačias Velykas, tai padarė du jaunuoliai. Šis liūdnas ir šiurpus įvykis Kasoa vietovės centriniame regione verčia mus išsakyti savo poziciją kaip žmonėms ir tautai, skubiai kažką daryti, kad tai nepasikartotų ateityje“, – rašoma Ganos ganytojų laiške, datuotame balandžio 8-ąja diena, visų vardu pasirašytame arkivyskupo Philipo Naameho, krašto vyskupų pirmininko.

Solidarumas, kuris yra Europos Sąjungos šerdis, turi būti pagrindinis kriterijus kuriant atsigavimo po pandemijos planus. Tokią nuomonę išsakė Europos Sąjungos vyskupų komisija (COMECE) antradienį paskelbtame pareiškime.

Tai tikrasis Kryžiaus kelias, susidedantis iš kraujo ir ašarų, tamsos ir mirties, skausmo ir gedulo. Taip Rangūno arkivyskupas kardinolas Charlesas Bo apibūdino padėtį Mianmare praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po vasario 1 d. įvykdyto karinio perversmo.

1871 m. balandžio 13-ąją Lūginės kaime prie Marijampolės gimė Jurgis Matulaitis – kunigas, kunigų ugdytojas, Bažnyčios socialinio mokymo propaguotojas, kunigų marijonų kongregacijos atnaujintojas ir Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos įkūrėjas, Vilniaus vyskupas, Šventojo Sosto apaštališkasis vizitatorius Lietuvoje.

Prieš trisdešimt penkerius metus popiežius šv. Jonas Paulius II peržengė Romos didžiosios sinagogos slenkstį. To nebuvo padaręs nei vienas popiežius Romos vyskupijos ir Romos žydų bendruomenės dviejų tūkstantmečių istorijoje. 1986 metų balandžio 13 dieną Jonas Paulius II nutiesė brolybės tiltą tarp Romos katalikų ir žydų religinių bendruomenių.

Tai tema tarptautinio suvažiavimo, vykstančio šiomis dienomis iki balandžio 15 d. Aviloje ispanės mistikės šv. Teresės paskelbimo Bažnyčios mokytoja 50 metinių proga. Popiežius pasveikino suvažiavimo dalyvius Avilos vyskupui pasiųstame laiške.

Bendros Velykų datos pasirinkimas yra senas klausimas, kuris siejasi su pačiu laiko skaičiavimo metodu ir, kita vertus, su tikėjimo tradicijomis. Netrūksta istorinių paaiškinimų, kodėl krikščionių bendruomenių liturginiai kalendoriai išsiskyrė, tačiau nerandama pakankamai argumentų, kodėl ir kokiu būdu juos būtų vėl sujungti dabar ar netolimoje ateityje, kad visi Kristaus mokiniai vieningai ir vienu metu švęstų pamatinę tikėjimo tiesą. „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“, – be užuolankų konstatuoja apaštalas Paulius (1 Kor 15, 14). Kaip žinia, šiais metais katalikų, protestantų, kai kurios ortodoksų bendruomenės Velykas paminėjo balandžio 4-ąją, o kai kurios ortodoksų bendruomenės jas švęs gegužės 2-ąją.

Prisikėlęs Jėzus mums dovanoja savo gailestingumą, kad ir mes būtume gailestingi, sakė popiežius Pranciškus antrojo Velykų sekmadienio – Gailestingumo šventės – Mišių homilijoje. Mišios buvo aukojamos ne Vatikane, bet netoliese esančioje Šventosios Dvasios bažnyčioje, kuri yra Romos vyskupijos Gailestingumo šventovė.

Popiežius Pranciškus laišku kreipėsi į balandžio 5–11 dienomis virtualiai vykstančių Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo 2021 m. pavasario susitikimų dalyvius, paragino juos kuriant ekonominių sistemų atsikūrimo po pandemijos planus neužmiršti neturtingų pasaulio šalių.

Balandžio 8 dieną prasidėjo trijų dienų seminaras „Tikėjimas ir žmogaus išsiskleidimas: vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos ir gydymo strategijos“, kurį surengė Harvardo universiteto padalinys, Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija ir Amerikos katalikų universitetas. Seminaro dalyvius pasveikino popiežius. Seminare dalyvauja įvairios tarptautinės organizacijos ir religinės organizacijos, atstovaujančios įvairioms religijoms. Seminarą atidarė 2018 metų Nobelio taikos premijos laureatas, gydytojas ir pastorius Denis Mukwege. Nobelio premija jam suteikta būtent už pagalbą tūkstančiams seksualinio išnaudojimo aukų.

Popiežiaus Pranciškaus pratarmė kardinolo Raniero Cantalamessa OFM Cap. knygai apie brolį Pacifiką, pasekusį Asyžiaus Neturtėliu.

Pastaraisiais dešimtmečiais katalikų ir žydų santykiuose padaryta didelė pažanga: geresnis abipusis pažinimas padėjo geriau vieniems kitus suprasti ne tik teologiniu, bet ir socialiniu bei politiniu lygmenimis, pasakė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, dalyvaudamas Izraelio ambasados prie Šventojo Sosto surengtoje kampanijoje #StopAntiSemitism.

Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena, kurią 1948 metais įsteigė Sveikatos Asamblėja, vėliau pavadinta Pasauline Sveikatos Organizacija. Šios dienos tikslai – iškelti sveikatos ir socialinės sveikatos politikos klausimus.

Katalikai privalo liudyti savo tikėjimą ne verčiami, o dalydamiesi įtikinamu nuoseklaus krikščioniškojo gyvenimo liudijimu taip, kaip darė apaštalai ir pirmieji mokiniai: jie liudijo visuomenėje be krikščioniškų vertybių ir pakeitė žmonių įsitikinimus, į to laikmečio visuomenę įvedė Evangelijos vertybes.

Artėjant Velykoms tikintiesiems buvo siūlomos įvairios maldos formos, kaip kad Kryžiaus kelio apmąstymas, kryžiaus adoracija, tiek asmeninė, tiek bendra malda su šeimos nariais.

Vokietijos Bažnyčios bendruomenė dalijasi idėjomis, kaip švęsti Velykas šeimose besitęsiant pandemijai ir su ja susijusių ribojimų taikymui, kai daugelis negali dalyvauti Mišiose gyvai. Artėjant Velykoms tikintiesiems buvo siūlomos įvairios maldos formos, kaip kad Kryžiaus kelio apmąstymas, kryžiaus adoracija, tiek asmeninė, tiek bendra malda su šeimos nariais ar klausantis bei žiūrint tiesiogines transliacijas.

Laukdami šv. Velykų šventės, simbolizuojančios Kristaus Prisikėlimą iš mirusiųjų, ne vienas susimąstome apie savo gyvenimo prasmę, apie tai, ką paliekame po savęs. „Galimybė po mirties padovanoti ką nors iš savo kūno, kad kitas galėtų pasveikti, yra dovana ne tik kitam, bet ir pačiam donorui“, – sako Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

„Jau esame panirę į Didžiosios savaitės dvasinę atmosferą, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio gyvensime centrines liturginių metų dienas, švęsime Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinius“, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas Didžiojo trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.

Didžiojo šeštadienio pavakare Turine bus trumpam atidengta garsioji drobulė, kuri, kaip teigia tradicija, yra ta lino drobė, kuri kape dengė nukryžiuoto Kristaus kūną.

Popiežius Pranciškus pasiuntė žinią Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) prieš kelias dienas surengtai virtualiai konferencijai „Klimato kaita ir skurdas: etikos principai ir mokslo atsakomybė“. Popiežiaus laišką perskaitė konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas UNESCO kunigas Francesco Follo.

Sekmadienį tikintieji kviesti į sostinės senamiestyje esančią švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią atvykti automobiliais ir juose melstis.

Kunigas į žmones ir jų problemas turi žiūrėti Kristaus žvilgsniu. Žmonės kunigo akyse temato gerumą, gailestingumą ir broliškumą, sakė popiežius Pranciškus pirmadienį priėmęs Romos meksikiečių kolegijos bendruomenę.

Verbų sekmadienio šventųjų Mišių pabaigoje popiežius sukalbėjo vidudienio maldą, kalbėjo apie įžengimą į Didžiąją savaitę ir sekmadienio ryte įvykusį pasikėsinimą Indonezijoje.

Šiandien, kovo 28 d., visas krikščioniškasis pasaulis švenčia Kristaus kančios – Verbų sekmadienį. Tai Jėzaus įžengimo į Jeruzalę paminėjimas.

Remiantis Evangelijos pasakojimu, Kristus iškilmingai kaip Karalius įėjo į Jeruzalę, o žmonių minios jam po kojomis klojo savo drabužius ir palmių šakas, todėl daugelyje krikščioniškų kraštų ši diena vadinama Palmių švente (diena), tad sekmadienį prieš šv. Velykas viso pasaulio krikščionys mini Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, švenčia atsidavimo Kristui, širdžių jam atvėrimo šventę.