Penktadienio rytą popiežiui ir jo bendradarbiams sakytame tradiciniame gavėnios pamoksle kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap. kalbėjo apie liturgiją. 

Kaip kasmet per gavėnią, šiomis dienomis vyksta Apaštališkosios penitenciarijos surengti kursai nuodėmklausiams, kuriuose dalyvauja visų pirma tarnystę pradedantys kunigai. Šiemetinių kursų dalyvius ketvirtadienio rytą priėmė popiežius Pranciškus.

Evangelizuoti – tai ne tik skelbti, bet visų pirma liudyti Evangeliją. Apie šią taisyklę popiežius Pranciškus kalbėjo trečiadienio, kovo 22 d., rytą Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos dalyviams.

„Tęsdami apmąstymus apie apaštališkąjį pašaukimą, šiandien kalbėsime apie liudijimą, kuris yra pirmoji evangelizacijos priemonė“, – sakė Pranciškus, primindamas savo pirmtako popiežiaus šv. Pauliaus VI apaštališkąjį paraginimą dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje Evangelii nuntiandi. Šiame dokumente Paulius VI užduoda tris klausimus, į kuriuos kiekvienas iš mūsų turėtų atsakyti: „Ar tikime tuo, ką skelbiame?“, „Ar gyvename tuo, kuo tikime?“ ir „Ar skelbiame tai, kuo gyvename?“. Evangelizacija yra kur kas daugiau nei vien mokymo turinys ar moralinė žinia. „Evangelizacija, – sakė Pranciškus, – pirmiausia yra asmeninio susitikimo su Kristumi, įsikūnijusiu Žodžiu, liudijimas. Skelbti Evangeliją – tai kalbėti ir liudyti Dievą, kuris yra mums pažįstamas ir artimas.“ Pranciškus priminė garsiąją Paulius VI frazę, kad „mūsų laikų žmogus mieliau klausosi liudytojų negu mokytojų, o jei klausosi mokytojų, tai todėl, kad jie yra liudytojai“.

Liudijimas, pakartojo Pranciškus, – tai to, ką žmogus tiki, ką skelbia ir kuo gyvena, atitikimas. Kad mūsų žodžiai būtų įtikinami, negana tik kalbėti apie tikėjimo tiesas, bet reikia darnos tarp to, kuo tikime, ir to, kaip gyvename. Pasak popiežiaus, šiandien, deja, labai daug krikščionių sako, kad jie yra tikintys, tačiau gyvena kažkuo kitu. Ir tai yra veidmainystė. Kiek kartų esame matę, kad žmogus sekmadieniais dalyvauja Mišiose, o paskui gyvena su tikėjimu nederantį gyvenimą. Liudijimo priešingybė yra veidmainystė.

Liudyti tikrą krikščionišką gyvenimą reiškia eiti šventumo keliu. Pašaukimas eiti šiuo keliu – tai Dievo dovana, skirta ne nedaugeliui išrinktųjų, bet visiems. Šventasis Paulius VI mus moko, kad be šventumo mūsų skelbiami žodžiai neprasiskverbs į šiuolaikinių žmonių širdis. Bergždžios bus mūsų pastangos, jei evangelizuosime ne gyvenimu, o tik žodžiais.

Pasak Pranciškaus, taip pat nevalia pamiršti, kad evangelizacijos darbą turime pradėti nuo savęs pačių. Norėdama evangelizuoti pasaulį Bažnyčia turi visų pirma evangelizuoti save, eiti nuolatinio atsivertimo ir atsinaujinimo keliu, būti visada atsigręžusi į Dievą ir į žmones. Evangelizuoti save ir pasaulį – tai įsileisti į save Šventąją Dvasią, kuri yra pagrindinė evangelizacijos veikėja. Be Šventosios Dvasios galėtume tik reklamuoti Bažnyčią, bet ne evangelizuoti. Mūsų širdyse išlieta Šventoji Dvasia skatina mus evangelizuoti, ir tai yra tikroji Dievo vaikų laisvė. (jm / Vatican News)

Už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus Rusijos bažnyčia atsakomybe dalijasi su šios šalies politine valdžia, teigia Vilniuje viešintis Konstantinoplio patriarchas Baltramiejus I.

„Laisvi rinktis – migruoti ar pasilikti“ yra 109-osios metinės Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos tema. Ją antradienį, kovo 21 d., paskelbė Vatikano Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija. Metinė diena 2023 m. minima rugsėjo 24 d. Temą parinko popiežius Pranciškus.

Malaizijoje per pusantro tūkstančio katechumenų per Velykas priims Krikšto sakramentą. Žemyninėje Malaizijoje – 852, rytinėje Malaizijoje – Bornėjo saloje – 789. Jie bus krikštijami balandžio 8 d., per Velyknakčio šv. Mišias.

Bažnyčia laimina ir lydi keliaujančių pramogų parkų darbuotojus, jiems skelbia Kristų Išganytoją, kuris keliaudavo po miestus ir kaimus visiems skelbdamas džiugiąją Dievo karalystės žinią, pasakė popiežius audiencijoje pirmadienį Italijos nacionalinės pramogų parkų asociacijos nariams.

Bažnyčia laimina ir lydi keliaujančių pramogų parkų darbuotojus, jiems skelbia Kristų Išganytoją, kuris keliaudavo po miestus ir kaimus visiems skelbdamas džiugiąją Dievo karalystės žinią, pasakė popiežius audiencijoje pirmadienį Italijos nacionalinės pramogų parkų asociacijos nariams.

Kovo 19 dienos vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo išraiškingą – jį verta vėl perskaityti – evangelinį pasakojimą apie neregio išgydymą ( žr. Jn 9, 1–41) ir apie žmonių reakcijas, kurios beveik visos yra nepalankios: kaimynai negali tuo patikėti, fariziejai siekia pasmerkti išgijimą dėl to, kad jis įvyko per šabą, tėvai bijo garsiai pripažinti. O ką pasakytume mes?

Kovo 19 dieną minima Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio, liturginė iškilmė, dėl sutapimo su sekmadieniu švenčiama pirmadienį. Popiežius Benediktas XVI, neslėpęs meilės ir pagarbos šv. Juozapui, yra ne kartą kalbėjęs apie šv. Šeimos globėją.

„Pastangos remti žiniasklaidos laisvę ir jos teigiamą poveikį taikai ir saugumui turėtų būti grindžiamos bendru supratimu apie jos vaidmenį tarnaujant, remiant ir saugant žmogaus orumą“, – Šventojo Sosto misijos vardu pareiškė kun. Giuseppe Francone, kalbėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) diskusijoje apie žiniasklaidos laisvę ir saugumą.

Atsiliepdama į popiežiaus Pranciškaus kvietimą skirti specialią dieną seksualinio išnaudojimo, piktnaudžiavimo valdžia ir sąžine aukoms, 2021 metais Prancūzijos vyskupų konferencija nusprendė tokią dieną minėti trečiąjį gavėnios penktadienį: šiemet – kovo 17-ąją dieną.

Ketvirtadienį, kovo 16 d., popiežius Pranciškus priėmė Taivano budistų grupę, kurią kelionėje į Romą lydi ir keletas vietinės katalikų bendruomenės atstovų.

Pasakojimas apie bendruomenę, pasirinkusią nepasiduoti pykčiui ir kerštui po aštuonmetės mergaitės nužudymo, apie tai, kaip ji rado tikslą atpažinti Dievo atvaizdą ir žmonėse, kurie įvykdė baisius nusikaltimus.

Popiežius Pranciškus pasveikino antradienį, kovo 14 d., vykusio vadinamųjų mažesnių popiežiškųjų akademijų iškilmingo pasėdžio dalyvius ir kasmetinių premijų laureatus.

„Pamėginkime geriau suprasti, ką šiandien reiškia būti apaštalu“, – sakė popiežius Pranciškus, trečiadienio rytą per bendrąją audienciją tęsdamas savo katechezių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui apie visuotinį pašaukimą būti Evangelijos skelbėjais.

Popiežius pasiuntė žinią visos Lotynų Amerikos Bažnyčių atstovams, dalyvaujantiems Paragvajaus sostinėje Asunsjone kovo 14–16 dienomis vykstančiame susitikime, kuriame kalbama apie kovą su seksualiniu išnaudojimu bažnytinėje aplinkoje ir apie prevenciją.

Pradėdama interviu su popiežiumi Pranciškumi apie dešimt jo pontifikato metų Elisabetta Piqué, Argentinos dienraščio „La Nacion“ žurnalistė, nevengė aštraus klausimo: ar galima kalbėti apie genocidą Ukrainoje? Savo akimis, pasak jos, ji matė su žeme sulygintas mokyklas, teatrus, ligonines, gyvenvietes, bendras kapavietes. Pasak žurnalistės, aiškiai matoma, kad rusai stengiasi sunaikinti ukrainiečius kaip tautą.

Praėjus dešimčiai metų nuo Pranciškaus išrinkimo, verta prisiminti esminius dalykus, kuriuos nuo pat savo tarnystės pradžios jis skelbė ir tebeskelbia, rašo pontifikato sukakties proga Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos redakcijų direktorius Andrea Tornielli. Pasak jo, ta pagrindinė Pranciškaus skelbiama žinia – tai Dievo gailestingumas, kuriuo visi esame dosniai apdovanoti ir kuriuo turime dalytis su kitais.

Laikas negailestingai greitai bėga. Nori suprasti, kas dedasi šiandien, bet matai, kad tai jau vakar. Gyvename nuolatinėje įtampoje tarp to, ko dar nėra, ir to, kas jau praėjo. Tokie buvo šie dešimt metų. Šiais popiežiaus žodžiais prasideda „Vatican News“ italų redakcijos tinklalaidė, sukurta 10 metų nuo Pranciškaus išrinkimo sukakties proga.

Kovo 13 d. sukankančių popiežiaus Pranciškaus išrinkimo 10-ųjų metinių proga jį pasveikino Romos žydų bendruomenės, kurios istorija yra dar ilgesnė, nei krikščionių istorija šiame mieste, vadovas rabinas Riccardo Di Segni, taip pat ypatingai artimus bičiuliškus ryšius su popiežiumi užmezgę ortodoksų visuotinis patriarchas Baltramiejus ir anglikonų vadovas arkivyskupas Justinas Welby.

Jėzus mums duoda gyvojo vandens, kad mes padėtume kitiems numalšinti juos kamuojantį troškulį, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį komentuodamas Mišių Evangeliją, kalbančią apie Jėzaus susitikimą su samariete prie šulinio.

Ką reiškia evangelizuoti? Apie tai buvo kalbama popiežiaus namų pamokslininko kard. Raniero Cantalamessa OFM cap. antrojoje gavėnios meditacijoje, kurios penktadienio rytą Vatikano audiencijų salėje klausėsi popiežius Pranciškus, Romos kurijos vadovai ir darbuotojai.

Ketvirtadienį, kovo 9 d., popiežius Pranciškus priėmė ugdymo iniciatyvos „Svetingumo katedra“ sumanytojus ir dalyvius.

Apkalbos yra klastinga liga, ardo šeimas, sako popiežius interviu šveicarų radijui ir televizijai RSI. Popiežiavimo jubiliejaus proga įrašytas pokalbis bus transliuojamas sukakties išvakarėse, kovo 12 d. Pranciškus prisipažino, kad jam buvo nejauku sėstis į invalido vėžimėlį. O koks bus pomirtinis gyvenimas jis neįsivaizduoja – teprašo Švč. M. Marijos, kad būtų šalia.

Vatikano Spaudos salė antradienį, kovo 7 d., informavo apie popiežiaus pertvarkytą kardinolų tarybos sudėtį, jos narius, įskaitant penkis naujus, ir pranešė, kad kitas kardinolų tarybos posėdis įvyks balandžio 24 d.

„Mums reikia visko: padėkite, neužmirškite mūsų!“, – sako vyskupas P. Bizzeti SJ, Anatolijos katalikų apaštališkasis vikaras. Jis pasakojo italų katalikų naujienų portalui SIR apie milijonus žmonių ištikusią nesaugumo padėtį, praėjus mėnesiui nuo 45 000 žmonių gyvybių pareikalavusio žemės drebėjimo. Vyskupas kalbėjo apie situaciją Turkijoje, tačiau kaimyninėje Sirijoje padėtis irgi dramatiška.

Remiantis naujausiu Bažnyčios statistikos metraščiu, per 2021 m. katalikų skaičius pasaulyje padidėjo maždaug 18 mln., tai yra maždaug 1,3 proc. Prieš kiek daugiu nei metus iš viso pasaulyje buvo 1 378 mln. katalikų ir jie sudarė 17,67 proc. pasaulio gyventojų.

Romoje šiomis dienomis lankosi gausus būrys amerikiečių seminaristų, Klivlando vyskupijos Švč. M. Marijos seminarijos ir teologijos akademijos auklėtinių, kurių dauguma rengiasi kunigystei kiti kitoms tarnystėms: nuolatinei diakonystei, pastoracijos ir ugdymo, tęsia teologijos mokslus arba lanko prie seminarijos veikiančią Boromiejaus gimnaziją. Pirmadienį, kovo 6., seminarijos bendruomenę audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus.

Ar kada nors teko girdėti apie dvasinį palydėjimą? Kelionę tikėjimo keliu drauge su kitu žmogumi. Apie šią tarnystę Bažnyčioje sutiko pasidalinti Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. Gintaras Blužas OFS. Gimęs ir augęs Šiluvoje, jau devynioliktus metus einantis kunigystės keliu ir pokalbio metu šyptelėdamas prisimena, kad per visus kunigystės metus dažnai teko tarnauti skirtingose vietose.