JAV vyskupai pakartojo savo prieš beveik tris dešimtmečius paskelbtą kreipimąsi dėl branduolinio ginklo, primindami valstybių moralinę pareigą ženkliai sumažinti turimus arsenalus, kad būtų galima jų visiškai atsisakyti. Kreipdamiesi į visas branduolinį ginklą turinčias valstybes, pirmiausia į savo krašto vyriausybę, JAV katalikų vyskupai padėkojo popiežiui Pranciškui už tai, kad jis primena branduolinio nusiginklavimo būtinumą.Vyskupai penktadienį Vyskupų konferencijos tarptautinio teisingumo ir taikos komisijos pareiškimu kreipėsi į JAV vyriausybę, ją kviesdami atnaujinti savo įsipareigojimą „kurti pasaulio taiką ir teisingumą, paremtą ne branduolinio sunaikinimo baime ar grasinimu, bet teisingumu ir žmonijos solidarumu“.

Užbaigdamas pernai spalio mėnesį vykusį Amazonijai skirtą Sinodą popiežius pažadėjo iki metų pabaigos paskelbti jo darbus apibendrinantį posinodinį paraginimą. Šventasis Tėvas pažadą ištesėjo, nes jau praėjusių metų gruodžio 27 dieną dokumentas buvo atiduotas galutinei peržiūrai ir netrukus pradėta jį versti į kitas kalbas, sakė Vatikano radijui kardinolas Michael Czerny, buvęs pernai vykusio Sinodo ypatingasis sekretorius. Jis taip pat dalyvavo trečiadienio rytą vykusiame popiežiaus apaštališkojo paraginimo „Querida Amazonia“ pristatyme.

Popiežius Pranciškus nepritaria siūlymams atsisakyti celibato taip išplečiant kunigystę Pietų Amerikos  Amazonijos regione, nes nenori bažnyčios susiskaldymo, sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Jėzaus sieloms: Kodėl jūs susipainiojate nerimaudami? Leiskite, kad aš pasirūpinčiau jūsų reikalais, ir viskas nurims. Iš tiesų jums sakau, kad kiekvieno tikro, aklo, visiško man atsidavusio akto efektas būna toks, kurio trokštame, ir tai išsprendžia visas spygliuotas situacijas.

Man atsiduoti – tai nereiškia nertis iš kailio, susijaudinti ir nusivilti, o po to tik į mane kreiptis nerimastinga malda, kad aš jumis sekčiau, pakeičiant nerimavimą į maldą. Atsiduoti reiškia: užverti tyliai sielos akis, nukreipiant mintis nuo kamuojančių dalykų, sugrįžti prie manęs iš naujo, kad tokiu būdu tik vienas aš veikčiau, sakydami: tuo pasirūpink Tu. Atsidavimui esminiai priešingas yra susirūpinimas, nerimavimas ir noras galvoti apie fakto pasekmes.

Pasaulinės ligonių dienos, kuri pirmą kartą buvo švęsta 1993 metais, įsteigimo laiške popiežius Jonas Paulius II ją susiejo su Lurdo Dievo Motinos liturginiu minėjimu vasario 11-ąją dieną.

Popiežius pirmadienio priešpietį audiencijoje priėmė Kolumbo riterių narius, dalyvaujančius organizacijos karitatyvinės veiklos Romoje pradžios šimtmečio sukakties piligrimystėje, atskirai susitiko su Kolumbo riterių vyriausiuoju riteriu prof. Carl A. Andersonu. Pranciškus padėkojo už liudijamą artumą stokojantiesiems ir persekiojamiems dėl tikėjimo, kaip ir už besąlygišką ištikimybę apaštalo Petro įpėdiniui.

Popiežiaus Pranciškaus žinia 28-ajai Pasaulinei ligonių dienai (vasario 11 d): „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28)

Po Viešpaties Angelo maldos popiežius Pranciškus priminė, kad vasario 8-ąją, šeštadienį, buvo šv. Juozapinos Bakhitos liturginis minėjimas, sutampantis su Pasauline maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus komentavo plačiai žinomą Evangelijos palyginimą apie tai, kad jo mokiniai turi būti druska ir šviesa. Šiais simboliniais įvaizdžiais Viešpats nurodo, kaip jo mokiniai turi gyventi ir liudyti.

„Žmogui galimi trys keliai išmintingai elgtis: pirmasis – susimąstant; antras – sekant ką nors (tai lengviausia); trečias – per gyvenimo patirtį (tai sunkiausias ir skausmingiausias išminties radimo kelias“. (Konfucijus)

Kroatijos pirmininkavimas Europos Sąjungai ir Europos uždaviniai ateityje – šios temos aptartos pokalbiuose ketvirtadienį su Vatikane aplankiusiu Kroatijos vyriausybės vadovu Andrejumi Plenkovičiumi.

„Visuomenė privalo budėti, kad visada būtų ginamas moters vaidmuo, niekuomet neleisti moters žeminimo vulgariais ir smurtą kurstančiais žodžiais“, – pasakė kardinolas Leonardo Sandri trečiadienį pietinės Sicilijos Katanijos mieste, kur vadovavo miesto globėjos šv. Agotos liturginiam minėjimui, šventųjų Mišių aukai ir procesijai su šventosios kankinės relikvijomis.

Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino nepasiduoti nevilčiai pasaulio nelygybės akivaizdoje. Pasak Pranciškaus, pasaulio nelygybės problemos yra išsprendžiamos, problema nėra išteklių stoka. Popiežius kalbėjo trečiadienį Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos konferencijoje apie naujas solidarumo formas.

„Šiandien susiduriame su greitai kintančiu pasauliu, kuriame daug neregėtų pokyčių ir naujų iššūkių. Sprendžiant šias situacijas, kokia turėtų būti religijų laikysena? Kaip jos galėtų geram panaudoti savo vertingą dvasinį paveldą, gilias antropologines žinias ir filantropines vertybes?“ – klausė Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus, vienas iš Arabų žiniasklaidos forumo Abu Dabyje svečių, pakviestų minėti Deklaracijos apie žmogiškąją brolybę pasirašymo lygiai prieš metus sukaktį.

Vasario 11-ąją Italijos knygynuose pasirodys Šv. Pauliaus leidyklos knyga „Šventasis Jonas Paulius Didysis“, kurios autoriai – popiežius Pranciškus ir italas teologas kunigas Luigi Maria Epicoco.

Evangelistas Lukas pasakoja apie Betliejaus Kūdikio paaukojimą Jeruzalės šventykloje. Juozapas ir Marija vykdė tai, ko reikalavo Įstatymas: paaukoti pirmagimį vaikelį Dievui ir ta proga šventovei palikti auką. Dievo Dvasios paragintas senelis Simeonas atėjo į šventyklą ir pasitiko Jėzaus gimdytojus; paėmęs Kūdikį ant rankų jis džiaugsmingaišlovino Dievą, kad jam buvo leista pamatyti pasaulio Gelbėtoją, tapsiantį pagonims šviesa ir Izraelio tautos garbe (plg. Lk 2). Ta proga Simeonas motinai Marijai pasakė pranašiškus žodžius: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 34–35).

Sekmadienio vidudienį kreipdamasis į „Viešpaties Angelo“ maldai Šv. Petro aikštėje susirinkusius piligrimus ir romiečius, popiežius priminė, kad šią dieną, minėdama Jėzaus paaukojimą Jeruzalės šventykloje, Bažnyčia dėkoja Dievui už jam gyvenimą pašventusius vienuolius. Ištikimai sekdami Kristų ir gyvendami pagal Evangeliją, pašvęstieji yra labai brangus Bažnyčios turtas, sakė Pranciškus.

Vieną dieną senovės Graikijos išminčius buvo paklaustas vieno iš savųjų mokinių: „Kodėl prašai, kad tie, kurie nori tapti tavo pasekėjais, pažvelgtų į šį tvenkinį ir tau pasakytų ką matą?“ „Tai – labai paprasta“, – „Tam, kad išgirsčiau jų atsakymą: jei man pasako, kad tvenkiny mato plaukiojančias žuvis, juos priimu; jei man sako, kad mato savo veidą, jų nepriimu; kadangi tai yra ženklas, kad yra įsimylėję į save pačius“.

Krikščioniškasis mokymas – tai ne griežta ir savyje užsidariusi doktrina ir ne kartu su laikų kaita kintanti ideologiją, bet dinamiška tikrovė, kuri, būdama ištikima savo pagrindui, iš kartos į kartą vis atsinaujina, skelbdama prisikėlusį Jėzų Kristų, sakė popiežius Pranciškus, ketvirtadienio rytą audiencijoje priimdamas į kasmetinę plenarinę sesiją susirinkusius Tikėjimo mokymo kongregacijos narius.

Popiežius pradėjo naują katechezių ciklą apie palaiminimus Mato Evangelijoje. Katechezės temą pristatė dvasininkai, keliomis kalbomis perskaitę trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams Evangelijos pagal Matą skaitinį:

Po metų, Dievo Žodžio sekmadienis bus švenčiamas sausio 24 dieną. Šią naują kasmetinę šventę įvedė popiežius Pranciškus nurodydamas ją minėti kasmet trečiąjį eilinį metų sekmadienį. Romos vyskupijoje sausio 26 dieną pirmą kartą švęstą Dievo Žodžio sekmadienį, be popiežiaus vadovautų Mišių Šv. Petro bazilikoje, vyskupijos tikintieji savanoriai vienoje Romos senamiesčio bažnyčioje pakaitomis skaitė visą Morkaus Evangeliją.

Ant titulinės bažnyčios Romoje, kurioje sausio 26 dieną vyko kardinolo Sigito Tamkevičiaus ingreso apeigos, fasado lotynų kalba parašyta, jog ji dedikuota Angelei Meriči, 1474 metais šiaurės Italijoje gimusiai ir 1540-aisiais mirusiai šventajai. Sausio 27-ąją, jos mirties dieną, švenčiamas jos liturginis minėjimas.

Prieš išeidamas į savąją Tėvynę, Kristus norėjo savo mokiniams nurodyti kryptį, kurios jie turėtų laikytis tolimesniame gyvenime, nusakyti tikslą ir palikti ženklus – todėl jis jiems ir pasakė: „Kur aš einu – jūs žinote kelią!“ Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“

Sausio 20 dieną popiežius Pranciškus priėmė Simono Vyzentalio centro delegaciją. Pasak popiežiaus, kova su bet kokia antisemitizmo, rasizmo ir mažumų neapykantos forma dera su Šventojo Sosto troškimu, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens orumas, nepriklausomai nuo kilmės, religijos ir socialinio statuso.

Bažnyčia – pakrikštytųjų namai. Pastatas gavo vardą nuo bendruomenės, kuri čia renkasi, vardo. Krikščionys čia mokosi ir stiprinasi, kad pajėgtų būti tuo, kuo turi būti. Tačiau nūdien dažnas užsukęs į bažnyčią nežino, kaip čia elgtis – kada galima sėdėti, kada stovėti, o kada reikia klauptis...

Tą naktį, tą naktį, tą naktį,

Kai bėgom prie bokšto visi,

Jie užmušė dvylika brolių

Ir sesę lyg žvėrys pikti.