Reklama 2

A. Saulaitis: pasaulis geriausiai regimas žvelgiant su meile

Tėvo Antano Saulaičio įtakos neįmanoma išmatuoti pasakytais pamokslais, aukotomis mišiomis ar parašytomis knygomis. Tėvo Antano nuopelnus geriausiai atspindi skautai, vadinantys jį lyderiu, poros, keliaujančios tūkstančius kilometrų, kad būtų jo palaimintos, vaikai, randantys paguodą jo žodžiuose. Gyvenęs JAV, Lietuvoje ir Pietų Amerikoje, jis savo pėdsakų paliko visame pasaulyje ir skirtingose lietuvių diasporos kartose.

Popiežius: velnias į žmogaus gyvenimą įlenda per kišenę

 

Tęsdamas katechezę apie Dekalogą, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie septintąjį Žodį: „Nevok“.

„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“

Vanduo: spaudimo priemonė, ginklas ar teisė?

Vandens problemas tiriantis institutas „World Water“ aprašė šimtus su vandeniu susijusių katastrofų, konfliktų ir socialinių sukrėtimų, nuo seniausių laikų ir šiandieninių.

Vanduo yra būtinas visoms gyvoms būtybėms ir visai augmenijai. Be vandens didelė dalis žemės ūkio, industrinės ir energijos gaminimo veiklos būtų neįmanoma, vandens reikia tiek asmeninei higienai, tiek didžiulių miestų sanitarinėms sistemoms. Vandens telkiniai, upės ir jūros taip pat tarnauja kaip žuvų ir kitų maisto resursų užsitikrinimo vieta, kaip priekių ir žmonių judėjimo keliai, galiausiai kaip poilsio vietos. Vandens naudojimas, tiesiogine ar simboline prasme, yra visų civilizacijų kultūrų dalis. Pakanka pagalvoti apie vandenį krikščionybėje, apie krikšto sakramentą. 

Popiežius patvirtino Mykolą Giedraitį palaimintuoju

 

Bažnyčia pripažino Dievo Tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtino jo kultą nuo neatmenamų laikų. Mykolas Giedraitis – palaimintasis

Mykolas Giedraitis, penkioliktajame amžiuje gyvenęs baltųjų augustinų ordino pasaulietis, – Bažnyčios palaimintasis. Tai patvirtino popiežius Pranciškus įgaliodamas skelbti dekretą dėl Mykolo Giedraičio beatifikacijos.

Popiežiaus bendroji audiencija. „Ne turėti, bet mylėti“

Tęsdamas katechezę apie Dekalogą, trečiadienio rytą bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie septintąjį Žodį: „Nevok“.

„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“

Krikščionių – daoistų dialogas: deklaracija

Lapkričio 7 d. Singapūre baigėsi trijų dienų krikščionių ir daoistų (taoistų) susitikimas, kuri surengė Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, Singapūro katalikų arkivyskupija ir Daoistų federacija. Daoizmas yra sena religinė ir filosofinė doktrina, gimusi Kinijoje. Vienas iš svarbiausių jos autorių yra Laodzi, gyvenęs, pasak vienų, VI amžiuje, pasak kitų, IV amžiuje prieš Kristų.

Arkivysk. S. Tamkevičius: Dievo dvasia stumtelėdavo ir labai rizikingiems darbams

 

Šiandien arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ švenčia 80 metų gimtadienį. „Esu vienas iš tų eilinių krikščionių, kurie savo gyvenime nematė stebuklų, – kalbėjo ganytojas, – neturėjo kokio nors Dievo apreiškimo ir nepajuto tokio Šventosios Dvasios išsiliejimo, kurį patyrė Jėzaus mokiniai per pirmąsias Sekmines. Tačiau nė kiek neabejoju, kad Dievo Dvasia daug kartų man kalbėjo per visą gyvenimą nuo pat vaikystės per aplinkybes, išgyventus įvykius ir sutiktus žmones. Kalbėjo tyliai sąžinėje ir neatėjo nė mintis tam balsui prieštarauti.“

2019 Pasaulinė taikos diena: „Gera politika tarnauja taikai“

„Trokštame, kad kiekvienais metais, šis minėjimas pasikartotų kaip linkėjimas ir pažadas, žmogaus gyvenimo kelią laike matuojančio ir aprašančio kalendoriaus pradžioje, jog tai taika, jos teisinga ir naudinga pusiausvyra įsigalės ateities istorijoje“, rašė popiežius Paulius VI 1968 m. sausio 1 d., jo iniciatyva įsteigtos Pasaulinės taikos dienos proga.

Popiežius padrąsino vyskupus tęsti kovą su pedofilija

Popiežius Pranciškus padrąsino Prancūzijos vyskupus ryžtingai tęsti kovą su pedofilija ir vykdyti nulinės tolerancijos kursą prieš seksualinius nusikaltimus. Šventojo Tėvo paraginimą Prancūzijos vyskupams perdavė Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin.

Kardinolas kreipėsi į Prancūzijos vyskupus, susirinkusius į plenarinę asamblėją Lurde. Vyskupai pagrindinį dėmesį skyrė seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje temai, taip pat neseniai į dienos šviesą iškeltiems ir teisingumo tiriamiems įvykiams. Vyskupai išklausė kardinolo žinią asamblėjos posėdyje antradienio vakarą.

Popiežius Pranciškus apie meilę

 

Pirmadienio ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kuo artimo meilė skiriasi nuo savanaudiškos meilės, apie vienybę ir tai, kas ją griaužia.

Dienos skaitiniuose apaštalas Paulius laiške Filipiečiams tvirtino: „padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitės vienos minties, turėsite vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Fil, 2, 1–3).

Popiežius Pranciškus: „Krikščionis negali būti antisemitas“

 

„Krikščionis negali būti antisemitas. Mūsų šaknys yra bendros. Tai būtų tikėjimo ir gyvenimo prieštaravimas. Tuo tarpu esame pašaukti įsipareigoti, kad antisemitizmas būtų pašalintas iš žmonijos bendruomenės!“

Popiežius Pranciškus susitikime pirmadienį su Pasaulio Kalnų žydų kongreso delegacija prisiminė savo maldą Lietuvoje prie Vilniaus geto paminklo.

Popiežiaus homilija: Viešpačiui svarbu ne išvaizda, o širdis

 

Mišiose Vatikano bazilikoje melstasi už devynis kardinolus ir 154 arkivyskupus ir vyskupus. Prisimintas taip pat amžinatilsis vysk. Juozas Preikšas, Panevėžio vyskupas emeritas, miręs vasario 11 dieną.

Popiežius Pranciškus šeštadienio rytą aukojo Mišias už kardinolus ir vyskupus, mirusius per pastaruosius dvylika mėnesių. Su Šventuoju Tėvu koncelebravo daugelis Romos kurijoje ir popiežiaus vyskupijoje tarnaujančių kardinolų ir vyskupų.

Kam reikalinga išpažintis?

 

Tekstas perpublikuojamas iš žurnalo „Tapati“ 2017 m. vasaros numerio. 

Išpažintis šiuolaikiniam žmogui kelia nejaukumo jausmą. Dažnas atlieka ją tik kartą per metus, pareigos labiau verčiamas, nei širdies vedamas. Kam ji reikalinga ir kada ji būna tikra kalbamės su Šv. Ignoto bažnyčios kunigu, policijos kapelionu Algirdu Toliatu.

Popiežius Pranciškus apie tapatybę: „Tai klausimas visam gyvenimui“

 

„Žodis tapatybė, - sakė Pranciškus, - nėra lengvas“. Kas aš? Tai vienas iš rimčiausių klausimų: savęs pačių, kitų, Dievo ir istorijos akivaizdoje.

Lapkričio 1 d. Buenos Airėse baigėsi kelias dienas trukęs katalikiškos „Scholas Occurentes“ ir hebrajiškos „World Ort“ organizacijų surengtas 400 jaunuolių iš 30 skirtingų pasaulio vietų susitikimas. Abi šios organizacijos pagrindinį dėmesį skiria ugdymui.

Gedulinių giesmių giedotojai tiesia tiltus tarp gyvenimo ir mirties

 

Šiais metais įkurtos gedulinių giesmių giedotojų grupės „De profundis“ narius susiburti paskatino noras išsaugoti seną ir prasmingą giedojimo laidotuvėse bei geduliniuose minėjimuose tradiciją, senuosius, šimtmečiais nusistovėjusius liaudiško pamaldumo už mirusiuosius papročius bei muzikines jų raiškos formas.

„Nors šiandien šios tradicijos vis dar tebėra gyvos, pamažu išeinant senosios kartos giedotojams, jų puoselėjimas tolydžio silpsta, todėl būtina aktyviai veikti, kad šis nematerialus tautos kultūros ir jos dvasingumo paveldas neišnyktų“, – pastebi „De profundis“ narys RIMANTAS KLEVEČKA.

Ką reiškia krikščionių tikėjimas amžinuoju gyvenimu

 

Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Šiuos žodžius tariame per kiekvieno sekmadienio liturgiją kalbėdami Didįjį tikėjimo išpažinimą. Tačiau ar iš tikro šio prisikėlimo laukiame? Ir amžinojo gyvenimo? Statistiniai duomenys rodo, jog daugybė krikščionių, taip pat besilankančiųjų bažnyčioje, tikėjimo amžinuoju gyvenimu yra atsisakę ar bent laiko tai gana nepatikimu dalyku. Skaičiai atrodytų dar liūdniau, jei įsileistume į tokius klausimus kaip štai šis: ar tokiam laukimui mūsų gyvenime tenka koks nors praktinis vaidmuo? Ar galimybę gyventi amžinai laikome paguodžiančia ir gražia, ar tai mums lieka labai miglota bei netikra, maža to, gal net negeidautina? Hansas Ursas von Balthasaras taip apibūdino šį klausimą: „Atrodo, tartum šiuolaikiniam žmogui kažkas būtų perpjovęs sausgysles, kad jis nebegalėtų bėgti ankstesnio tikslo link, tartum jam būtų pakirpti sparnai, būtų sunykusi dvasinė transcendencijos juslė. Kodėl taip atsitiko?“. Žinoma, dėmesio, priešingai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, gyvenimui anapus mirties nestokojama ir šiandien. Ir šiandien tebėra gyvas noras vėl pamatyti mylimus žmones; nuojauta, kad teismas gali egzistuoti ir kad man kada nors gali tekti prieš jį stoti, neišvengiamai nusmelkia mus tada, kai rengiamės daryti tai, ką patys laikome neteisinga.

Ką turėtume žinoti apie šventųjų gerbimą

 

1. Šventųjų gerbimui Bažnyčioje kelią atvėrė kankiniai

Kanonizacijos pirmaisiais krikščionybės amžiais nevyko, buvo gerbiami persekiojimų metu nukankinti krikščionys. Saugant kankinių atminimą fiksuota kankinystės data, darbai  (kuo žmogus labiausiai pasižymėjo), kankinystės aprašymas ir vieta (kur jį galima pagerbti). Kankiniai buvo gerbiami ne ten, kur gimė, o kur mire. Tai atspindi lotyniškas posakis – sanguine mutavit patriam – per kraują pakeitė tėvynę.

Powered by BaltiCode