Trečiadienio katechezė. Melskimės įkyriai ir pasitikėdami

Sausio 9 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie „Tėve mūsų“ maldą.

Šio trečiadienio katechezėje Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į Evangeliją pagal Luką, kuri atidžiai aprašo Jėzaus maldą, Jėzų gaubusią maldos atmosferą. Būtent Evangelijoje pagal Luką, priminė popiežius, yra trys šlovinimo himnai, kartojami kasdienėje Bažnyčios maldoje: Zacharijo giesmė (Benedictus), Marijos giesmė (Magnificat) ir Simeono padėka (Nunc dimittis).

Kodėl „kieta“ būti krikščioniu? (II)

Pirma teksto dalis.

Šiandien tarp jaunimo (ir ne tik)  „kieta“ užsiimti joga, madinga važiuoti į Indiją ar dar toliau, ieškant savo gyvenimo prasmės, kurią tikimasi, kad pasakys mistinis vienuolis kalnuose ar egzotiškai atrodantis mokytojas, „kieta“ būti žmogumi, kuris moka pasitelkdamas meditacijas išvalyti mintis, protą, bet darosi neramu tai, kad pernelyg retai (ypač populiariosiose medijose) rašoma ir skelbiama, jog „kieta“ būti krikščioniu. Šie antrosios teksto „Kodėl kieta būti krikščioniu“ dalies argumentai yra skirti ypač jaunimui, kad jie neklaidžiotų po mistines laimės ir gyvenimo prasmės paieškas tolimuose kraštuose, o greičiau suprastų, kas yra tikras, jau tūkstantmečiais patikrintas Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

„Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“. Žinia ligonio dienai

 

2019 metų vasario 11-ąją bus minima XXVII Pasaulinė ligonio diena. Jai skirtoje žinioje popiežius Pranciškus primena, kad krikščioniškas žvilgsnis į ligonį nesiremia galima nauda, tačiau suvokimu, kad jis yra brolis arba sesuo, kuriems padedama dovanai. Taip, kaip pasielgė Gerasis Samarietis. „Dovanai gavote, dovanai ir duokite! (Mt 10,8)“ – cituoja Jėzaus žodžius Pranciškus. Šie žodžiai buvo pasakyti mokiniams, prieš siunčiant juos skleisti Evangelijos. Bažnyčia, visų savo vaikų ir ypač sergančiųjų Motina, primena, jog nesavanaudė meilė, be atlygio ir veltui daromi gestai yra labiausiai įtikinantis evangelizavimo kelias. Pasaulinė ligonių diena yra ypatingai paminima Kalkutoje, dalyvaujant popiežiaus specialiajam pasiuntiniui: šiame mieste daug metų dirbusi šv. Motina Teresė yra iškilus meilės ligoniams pavyzdys.

Šv. Kalėdos ortodoksų ir katalikų tradicijose

Lietuvoje šimtmečiais greta gyvena skirtingų konfesijų krikščionys. Gausiausia bendruomenė, žinoma, yra Romos katalikų, o antra pagal dydį – Krikščionių ortodoksų (stačiatikių). Abi bendruomenės švenčia tą pačią Kristaus gimimo šventę – Šv. Kalėdas. Kuo skiriasi jų Kalėdų tradicijos?

Rinkliava bažnyčioje be grynųjų?

Ramus sekmadienis. Pakeliui į šv. Mišias. Staiga mintis – piniginėje nėra grynųjų. Kaip paaukoti? Jei yra laiko – galima užsukti ir išsiimti eurų iš bankomato. O jei ne? Pažįstama patirtis? Nieko keisto. Juk vis dažniau mokėjimus atliekame be grynųjų. Vienas kavinių tinklas, nusprendęs nebepriimti grynųjų pinigų, nustebino Lietuvos gyventojus, o štai Švedijoje net trečdalis žmonių apskritai nebesinaudoja monetomis ir banknotais.

Madrido arkivyskupas jaunimui: palikime savo rūpestėlius

 

Sausio 1-ąją Madride pasibaigusiame Taizé bendruomenės rengtame naujametiniame jaunimo susitikime dalyvavo ir jaunimas iš Lietuvos. Madride buvo ir Panevėžio vyskupijos kunigas Algirdas Dauknys.

Taizé bendruomenė jau keturiasdešimt metų sukviečia jaunimą į pasitikėjimo kelionės žemėje susitikimus. Šiandien Taizé bendruomenėje yra šimtas brolių iš katalikų ir įvairių protestantų bendruomenių iš trisdešimties šalių, kurie drauge įžadais įsipareigoja bendram vienuoliniam gyvenimui. Tokia patirtis – tai konkretus susitaikinimo ženklas tarp pasidalinusių krikščionių ir susipriešinusių tautų.

Popiežiaus audiencija artimiausiems bendradarbiams

 

Ketvirtadienio rytą įvyko naujametinis popiežiaus Pranciškaus susitikimas su artimiausiais bendradarbiais, padedančiais jam vykdyti Bažnyčios vyriausiojo ganytojo tarnystę ir valdyti Vatikano valstybę.

Susitikime dalyvavo popiežiaus Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin su trijų Valstybės sekretoriato padalinių vadovais – pavaduotoju bendriesiems reikalams arkivysk. Edgaru Peña Parra, sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkivysk. Paulu Richardu Gallagheriu ir trečiojo skyriaus, atsakingo už Šventojo Sosto diplomatines misijas ir jų personalą, vadovu arkivysk. Janu Romeo Pawlowskiu. Toje pačioje audiencijoje dalyvavo ir Vatikano Miesto Valstybės gubernatūros prezidentas kard. Giuseppe Bertello.

Popiežiaus bendroji audiencija. Malda – pokalbis su mylinčiu Tėvu

 

Po Kalėdų pertraukos trečiadienį vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Tęsdamas katechezę apie „Tėve mūsų“ maldą, šį kartą popiežius kalbėjo apie kontekstą, kuriame Jėzus savo sekėjus išmokė šios maldos.

Evangelistas Matas šią maldą patalpina strateginėje Jėzaus mokymo vietoje – kaip dalį Kalno pamokslo, sakė popiežius. Jėzus įkopia į kalvą, atsisėda ir pradeda kalbėti miniai, kurią sudaro labai įvairūs žmonės. Šioje kalboje girdime sukondensuotą visą Jėzaus mokymą. Kalbos viršūnė – palaiminimai. Dievas apverčia aukštyn kojomis žmonių vertybes: tie, kurie buvo nustumti į žmonių gyvenimo pakraštį, yra tikrieji Dievo karalystės statytojai. Jėzus sako, kad visi žmonės sugeba mylėti ir kad meilė nepripažįsta jokių ribų. Galime mylėti ne tik savo šeimos narius ir draugus, ne tik tuos kurie mums daro gera ir linki gero, bet ir priešus. Dievo saulė kiekvieną dieną pateka geriesiems ir blogiesiems, lietus lyja ant teisiųjų ir neteisiųjų (plg. Mt 5, 44–45). Visi mes esame Dangaus Tėvo vaikai.

Bažnyčia palmių pastogėje

Vatikano monetų kalykla, popiežiaus atvaizdą įamžinusi euruose, turėjo prisitaikyti prie Pranciškaus pageidavimo jo nebevaizduoti. Tačiau kai Amazonijos Obidoso (Brazilija) vyskupas lapkritį pranešė apie statomą ligoninę-laivą vardu „Papa Francisco“, susigraudino. Tai ryškus žingsnelis į 2019 m. spalį vyksiantį neeilinį Vyskupų sinodą „Amazonija: nauji Bažnyčios ir darnios ekologijos keliai“. Štai keletas pavyzdžių apie Amazonijos ir kitų čiabuvių teises, pastangas ir kovas.

Popiežius: „Bus geri metai, jei priimsime Dievo gerumą“

 

Sausio 1-osios vidudienio maldos susitikime dalyvavusiems piligrimams ir turistams popiežius Pranciškus linkėjo kiekvieną naujų metų dieną būti taikdariais savo namuose ir šeimose.

„Šiandien, aštuntąją Kalėdų dieną, minime Šventąją Dievo Motiną. Kaip Betliejaus piemenys, atidžiai žiūrime į ją, rankose laikančią Kūdikį. Rodydama mums Jėzų, pasaulio Gelbėtoją, ji – Motina – mus laimina. Ji laimina kiekvieno vyro ir kiekvienos moters gyvenimo kelionę šiais prasidedančiais metais. Šie metai bus geri, jei priimsime Dievo gerumą, kurį Jėzus atnešė į pasaulį“, – sakė popiežius. „Dievo palaiminimas įprasmina visus sveikinimus ir linkėjimus, kuriais dalijamės šiomis dienomis“.

Dievo Motinos iškilmės homilija: „Stebėkimės!“

 

„Visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu“ (Lk 2, 18). Stebėtis – tam esame kviečiami šiandien, baigiantys Kalėdų oktavą, vis dar žvelgiantys į dėl mūsų gimusį Kūdikį, skurdų viskuo ir turtingą meile. Nuostaba – tokio nusiteikimo reikia metų pradžioje, nes gyvenimas yra dovana, kuri mums duoda galimybę viską pradėti iš naujo“, – sakė popiežius Pranciškus, pirmąją 2019 metų dieną šv. Petro bazilikoje vadovaudamas Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės Mišioms.

Kas iš tiesų yra tikėjimas?

 

Straipsnis skelbtas žurnale „Ateitis“ (2018-ųjų 8-ajame numeryje).

Kunigo Gabrieliaus Satkausko tekstas apie esminius dalykus. Kokia proto ir jausmų vieta tikėjime? Tikėjimas - malonė, pasirinkimas ar abu? Kas svarbiau: pažinimas ar meilė?

Kalėdos Irake paskelbtos oficialiu šventadieniu

 

Nors krikščionys Irake sudaro gyventojų mažumą, Kalėdos paskelbtos oficialia šventine diena.

Sprendimas paskelbti Kalėdas oficialiu šventadieniu buvo priimtas prieš kelias dienas, šiemetinių Kalėdų išvakarėse, ir nuo dabar Kristaus gimimo šventė bus laisvadienis visiems šalies piliečiams, krikščionims ir musulmonams. Irako vyriausybė paskelbė Kalėdas oficialiu šventadieniu atsižvelgdama į Babilonijos chaldėjų patriarcho kardinolo Louiso Raphaelio Sako prašymą.

Bendroji audiencija. Kalėdos – Dievo staigmenų metas

 

Priartėjo Kalėdos. Papuoštos eglutės ir žiburiai primena, kad jos jau čia pat. Reklamos ragina pirkti dovanas, stebinti vieni kitus išradingomis staigmenomis. Bet ar tokios šventės nori Dievas? Kokių Kalėdų, kokių dovanų ir staigmenų jis norėtų? – kalbėjo popiežius Pranciškus, sveikindamas maldininkus, dalyvavusius paskutinėje prieš Kalėdas trečiadienio bendrojoje audiencijoje.

Pasaulio ekologija: daroma per mažai

 

„Kada bus atsakyta į žemės ir jos žmonių skundą?“ – klausiama potemėje, lydinčioje Šventojo Sosto delegacijos galutinę deklaraciją po gruodžio 15 dieną pasibaigusios Pasaulinės konferencijos apie klimatą (COP24) Katovicuose, Lenkijoje. Vatikano delegacija, kuriai vadovavo Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, pabrėžė, jog daroma nepakankamai, nors ekologinės pasaulio pusiausvyros klausimas yra vienas iš svarbiausių šiuo metu. Sprendimai nebegali būti atidedami, jei norima išvengti sunkių socialinių, ekonominių, politinių pasekmių.

Išskleisti sparnus

Gyvename ant žemės, todėl stengiamės suleisti į ją šaknis, kad jaustumės saugūs ir turėtume pastovumo pamatą. Kaupiame žinias, siekiame išsimokslinimo, kuriame savo namus, šeimas, užsitikriname tam tikras garantijas. Bet iš tiesų pagrindinė misija žemėje – ne tiek suleisti šaknis, kiek išskleisti sparnus.

Kad prasmė turėtų prasmę

 

Gruodžio ir metų pabaiga pakvies mus išgyventi Dievo tapimo žmogumi slėpinį. Tai – viena didžiausių (po Velykų) Bažnyčios iškilmių. Ta proga visame krikščioniškos kultūros pasaulyje bažnyčiose, aikštėse, įstaigose, namuose įrengiamos prakartėlės, puošiamos Kalėdų eglės, sėdama valgyti Kūčių vakarienės.

Vatikanas: Bažnyčios pirmumas – nukentėjusiems nepilnamečiams

 

Organizacinio komiteto laiške sakoma, kad pirmasis žingsnis – tiesos apie nukentėjusius nepilnamečius pripažinimas. Todėl kiekvienas Vyskupų konferencijos pirmininkas yra raginamas savo krašte paliudyti nukentėjusiems dėmesį ir su jais susitikti, dar prieš Romoje rengiamą susitikimą, kad betarpiškai sužinotų kokias kančias jie iškentėjo.

Antanas Saulaitis SJ: viliuosi, kad žmonės pajus Bažnyčią įvairiose šalyse

Lietuvių misionierių, prasmingai įsiliejusių į Gerosios Naujienos nešėjų gretas, veikla yra neatsiejama Lietuvos Bažnyčios istorijos dalis, kuriai, pripažinkime, dėmesio galėtų būti skiriama ir daugiau. Šie žmonės, aukodami patogų gyvenimą, vyksta į tolimus, pavojingus kraštus padėti ištiktiems humanitarinių krizių, stokojantiems būtiniausių išteklių. Jie katechizuoja, steigia mokyklas, moko įvairiausių amatų, gydo ligonius, padeda išgyventi vargstantiems. Lietuvių misionierius – kunigą ir daktarą, ligoninės steigėją Ferdinandą Aleksandrą Bendoraitį, jo talkininkę vienuolę seserį Ksaverą Emiliją Šakėnaitę, daktarą Vytą Kiaušą, seserį Liuciją Maziliauskaitę, kunigą Kazimierą Bėkštą ir kitus – savo knygose „Trys dešimtmečiai Pietų Amerikoje“, „Lietuviai Amazonijos džiunglėse“, „Lietuvių misijos Amazonėje“ yra aprašęs kunigas misionierius Antanas Saulaitis SJ, kuris kiekvienų metų spalio mėnesį – misijų mėnesį – ant bažnyčios sienos Čikagoje iškabindavo visų žinomų misionierių vardus.

Popiežiui Pranciškui – 82-eji

Popiežius Pranciškus šiandien švenčia gimtadienį, jam suėjo 82-eji metai.

Jorge Mario Bergoglio gimė Argentinos sostinėje Buenos Airėse 1936 m. gruodžio 17 d. imigrantų iš Šiaurės Italijos Pjemonto šeimoje.

Baigęs vidurinę mokyklą, Bergoglio pradėjo studijuoti chemiją, bet greit pasuko rengimosi kunigystei keliu. Pirmiausia įstojo į diecezinę kunigų seminariją, bet 1958 m. perėjo į Jėzaus draugijos noviciatą.

Budri širdis

 

Visi esame Dievo vaikai. Ir tie, kurių didelės širdys, ir tie, kurių ištreniruotas protas. Todėl Jis ištiesia ranką, kad ir į ką atsimuštume, kad ir kokiame gyvenimo ežere kapanotumės. Svarbiausia, kad būtume budrūs ir jos nusitvertume.

Apologetika – intelektualus krikščionybės pagrindimas

 

Žodis apologetika yra kilęs iš graikų kalbos žodžio apologia (ἀπολογία) ir reiškia žodinę gynybą, atsakymo davimą. Senovės Graikijoje šis terminas vartotas teisminiuose ginčuose, kuriuose kaltinamajam būdavo suteikiama galimybė atsakyti į jam pateiktus kaltinimus ir apsiginti. Bibliniame kontekste, konkrečiai – Naujajame Testamente, kuris buvo parašytas graikų kalba, šis žodis daiktavardžio (apologia) arba veiksmažodžio (apologeomai) formomis yra minimas 18 kartų ir kiekvieną kartą gali būti verčiamas kaip gynyba ar išteisinimas.

Džiaugsmo diena: trečiasis advento sekmadienis

 

Maldininkams šv. Petro aikštėje Pranciškus priminė, kad trečiasis advento sekmadienis yra vadinamas „džiaugsmo sekmadieniu“. Šį sekmadienį, anot popiežiaus, liturgija kviečia džiaugtis. „Krykštauk iš džiaugsmo, Ziono dukra, šauk, Izraeli! Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk, dukra Jeruzale!“, citavo eilutę iš pranašo Sofonijo knygos Šventasis Tėvas (žr. Sof 3). Šventojo Miesto gyventojai kviečiami džiaugtis, nes Viešpats atšaukė savo nuosprendį, atleido, nepanoro nubausti. Todėl nebėra priežasties liūdėti, baimintis, tik dėkingai džiūgauti, nes Viešpats panoro išgelbėti tuos, kuriuos myli. Myli taip, kaip tėvas savo vaikus ar sutuoktinis savo sutuoktinę.

Popiežius paragino valstybes siekti visuotino mirties bausmės panaikinimo

 

„Bažnyčia moko Evangelijos šviesoje, kad mirties bausmė niekuomet nepriimtina, nes yra pasikėsinimas į asmens neliečiamumą ir orumą“.

Popiežius paragino valstybes, toliau vykdančias mirties bausmę, paskelbti moratoriumą siekiant visiškai panaikinti šią žiaurią bausmės formą. Šventasis Tėvas išsakė savo prašymą kalboje, kurios tekstą įteikė Tarptautinės komisijos prieš mirties bausmę delegacijai, kurią priėmė audiencijoje pirmadienio rytą.

 

Popiežius Pranciškus asmeniškai padėkojo Komisijai už darbą siekiant visuotinio mirties bausmės uždraudimo, jos nariams už pastangas pasiekti kompromisą, leidžiantį panaikinti mirties bausmę savo kraštuose.

Praeityje, anot popiežiaus, kai neturėjome atitinkamų priemonių, kurias dabar turime visuomenei apsaugoti ir nebuvo tokio žmogaus teisių apsaugos supratimo kaip dabar, mirties bausmė kai kada galėjo atrodyti kaip logiška ir teisinga išvada. Taip pat Popiežiaus valstybėje buvo taikoma ši nežmoniška bausmės forma, užmirštant gailestingumo pirmumą prieš teisingumą.

„Todėl katalikų Bažnyčios katekizmo nauja redakcija šiuo klausimu verčia mus prisiimti atsakomybę už praeitį ir pripažinti, kad šios bausmės formos pripažinimas buvo epochos mentaliteto pasekmė. Bažnyčios katekizmo redakcija jautriu mirties bausmės klausimu nėra prieštaravimas praeities mokymui. Bažnyčia moko Evangelijos šviesoje, kad mirties bausmė niekuomet nepriimtina, nes yra pasikėsinimas į asmens neliečiamumą ir orumą“, – sakoma komisijos delegacijai įteiktame popiežius tekste.

Šventasis Tėvas priminė, kad JT rezoliucijos dėl mirties bausmės vykdymo moratoriumo, kuriuo siekiama sustabdyti jos vykdymą organizacijos narėse yra kelias, kuriuo reikia eiti toliau iki visuotino mirties bausmės atsisakymo.

Popiežius taip pat paragino kraštus, kuriuose ligi šiol nepanaikinta mirties bausmė, tačiau nebėra bevykdoma, toliau tęsti tarptautinį kompromisą; kad paskelbtas moratoriumas būtų taikomas ne tik mirties bausmės vykdymo, bet ir mirties bausmės skyrimo atveju.

Savaime suprantama, kad kraštai, siekdami panaikinti mirties bausmę tam tikruose kontekstuose turės pradėti sudėtingus politinius procesus.

Egzekucijų įšaldymas ir mirtimi baudžiamų nusikaltimų sumažinimas, kaip ir šios bausmės formos taikymas nepilnamečiams, nėščioms, asmenims su proto ar intelekto negalia yra mažiausi tikslai, dėl kurių pasaulio lyderiai gali daryti kompromisus. (SAK / Vatican News)

Powered by BaltiCode