Reklama 2
Reklama 1

Apie nieko neveikimą, arba šv. Mortos pamoka

Produktyvumas yra būsena, kurios aš nuolat siekiu. Jei neatlieku kokios nors užduoties arba kaip nors aktyviai netobulinu savęs, jaučiu beveik fizinį negalavimą. Aš paprasčiausiai privalau pakilti nuo sofos ir mankštintis arba skaityti filosofinę knygą, apsimesdamas, kad suprantu, arba tvarkytis kieme.

Ar krikščionybė suderinama su liberaliomis pažiūromis?

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro savanoriai vykdo iniciatyvą „Klausimų stiklainis“. Lankydami jaunimą mokykloje ir kalbėdamiesi apie žmogaus asmens vertę, kaskart į stiklainį surenka jiems kilusius klausimus apie tikėjimą, gyvenimą ir Bažnyčią. Pateikiame keletą atsakymų į jaunimo klausimus. Daugiau klausimų rasite čia

Draugystė kaip kasdienė duona

Kaip žmogaus gyvenimui reikalingas maistas, lygiai taip reikalingi ir draugai. Anglų kalbos žodis „companions“, kuris reiškia draugai, sudarytas iš dviejų lotyniškų žodžių: com reiškia su ir panis reiškia duona. Draugai maitina mūsų širdį, protą, sielą ir kūną. Tai žmonės, su kuriais galime švęsti dalijimąsi duona (Eucharistiją).

Minint Šv. Roką – apie gydytojo misiją mokantis meilės kalbos

Kasmet rugpjūčio 16-ąją minima Šv. Roko diena. Psalmė, kurią šiandieną girdime, iš tikrųjų yra ne iš Psalmių knygos, o iš pranašo Izaijo knygos. Kartais nežinome, kokiais žodžiais melstis. Tad žodžiai, kuriuos girdime iš psalmyno, iš pranašų, iš Biblijos knygos, padeda išreikšti savo jausmus Viešpačiui. Izaijo žodžiuose girdime, kas išreiškia pasitikėjimą Viešpačiu: „Aš juo pasitikiu ir esu be baimės, nes jis yra mano tvirtybė ir mano giesmė, – jis buvo gelbėtojas mano! Džiaugdamiesi semsite vandenį iš versmių išganingų.“ Net kai bijome, abejojame, apima neviltis, patiriame sumaištį, esame kviečiami atsisukti į Viešpatį, kad pasisemtume stiprybės, paguodos, drąsos. Tai ne visada lengva, bet kuo daugiau tai darysime, tuo lengviau pasisemsime.

Vysk. A. Jurevičius: tarp mylinčių asmenų nėra baimės

Rugpjūčio 13-ąją, beveik Žolinės išvakarėse, Šiluvoje buvo švenčiama Marijos diena. Vidudienį Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje piligrimus ir „Marijos radijo“ klausytojus sveikino iškilmingoms šv. Mišioms vadovavęs arkivyskupijos apaštalinis administratorius vyskupas Algirdas Jurevičius. Mišias koncelebravo arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir beveik dvi dešimtys kunigų.

Popiežius Žolinės vidudienį: kelkime akis į dangų

Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmės vidudienį, kaip kiekvieną šventadienį, popiežius ir į Šv. Petro aikštę susirinkę tikintieji kalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą. Trumpą katechezę Šventasis Tėvas pradėjo atkreipdamas dėmesį į du žodžius – „šlovinti“ ir „džiaugtis“ – kuriais prasideda šios dienos Evangelijoje girdėta Marijos malda.

Dievuje ilsėtis

 

Palaimintas žmogus, kuris išmoksta, kiek atitrūkdamas nuo darbų ir rūpesčių, prie Dievo kilti ir Dievuje ilsėti, Dievuje skendėti ir su Dievu vienybėje gyventi.

Vysk. J. Kauneckas: matoma neteisybė padarė kovotoju

 

 „Aplink mačiau neteisybę, žmonių supriešinimą (...). Nutariau pats mokytis ir mokyti kitus, kad žmonės tokie nepasidarytų. Aplinka padarė kovotoju“, – pasakoja Panevėžio vyskupas emeritas JONAS KAUNECKAS. Kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Šv. Joana Šantalietė – šeimos motina ir vienuolijos steigėja

 

 

Šv. Joana de Chantal Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima rugpjūčio 12 dieną.

Jeanne-Francoise Fremyot gimė Dijone, Burgundijos žemėse (Prancūzija) 1572 metų sausio 23-ią. Ji buvo vidurinioji Dijono mero ir jo kilmingos žmonos dukra. Joana Francis tebuvo 18 mėnesių, kai mirė jos mama, tėvas vedė dar kartą, bet ir antroji žmona netrukus mirė. Su sesers pagalba Joanos tėvas nusprendė 3 vaikus užauginti pats.

Sąžinės ugdymas yra viso gyvenimo uždavinys

 

„Savo sąžinės gelmėse žmogus atranda įstatymą, kurio nėra pats sau paskelbęs, bet kuriam privalo paklusti ir kurio balsas nuolat ragina mylėti ir daryti gera, o vengti bloga; ten, kur reikia, jis girdimas širdimi (…). Tai žmogaus širdyje įrašytas įstatymas (…). Sąžinė yra intymiausia ir slapčiausia vieta žmoguje, jo šventovė, kurioje jis lieka vienas su Dievu ir Jo balsas aidi žmogaus širdyje“ (GS 16). Žmogaus viduje slypinti sąžinė reikiamu momentu jam liepia daryti gera ir vengti bloga. Ji taip pat įvertina konkrečius pasirinkimus, geriems pritardama, o blogus smerkdama. Klausydamas sąžinės, žmogus gali išgirsti kalbant Dievą.

SODININKYSTĖ KAIP VAISTAS TŪKSTANTMEČIO KARTAI – IR VISIEMS KITIEMS

 

Dr. Johnas A. Cuddebackas yra katedros vadovas Christendom koledžo Filosofijos fakultete.

Literatūra apie tūkstantmečio kartą yra labai plati. Ir aš jos neskaičiau. Tačiau kaip universiteto profesorius kartu su ja gyvenau ir dirbau diena po dienos daugybę metų. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad ir aš susiduriu su tais pačiais iššūkiais kaip ir ji.

Popiežius Pranciškus – kaip geras tėvas

 

Kai popiežius susitiko su kunigais, seminaristais ir pašvęstaisiais Kauno arkikatedroje, sveikinimą Šventajam Tėvui sakė vyskupas pranciškonas LINAS VODOPJANOVAS, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas. Daugumai stipriai įsiminė ši atvira kalba, kurioje vyskupas Linas negražindamas siekė atskleisti Lietuvoje tarnaujančių kunigų ir vienuolių padėtį. Klausiame vyskupą Liną, kas įkvėpė šį pristatymą.

Šį kartą apžvelgsime dar vieno Jėzaus Draugijos vienuolio – Liongino Virbalo – gyvenimo kelio atkarpą.

 

Biografija

L. Virbalas SJ gimė 1961 m. liepos 6 d. Biržuose 1979 m. baigė Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą, dvejus metus studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. 1981–1983 m. atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje. 1983 m. stojo į Kauno kunigų seminariją, bet dėl sovietinės valdžios trukdymo nepriimtas. Daugiau kaip dvejus metus Linkmenyse (Ignalinos rajonas) dirbo zakristijonu, pogrindinėje kunigų seminarijoje studijavo filosofiją bei teologiją. 1986 m. buvo priimtas į Kunigų seminariją; 1989 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. 1991 m. gegužės 30 d. įšventintas kunigu, išvyko į Romą studijuoti dvasingumo teologijos. 1994 m. baigė teologijos licenciato studijas, dirbo jėzuitų naujokų vadovo padėjėju Austrijoje. 1995–1997 m. Kauno jėzuitų namų vyresnysis ir Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektorius; dėstė Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1997 m. Salamankoje (Ispanija) atliko baigiamąją jėzuitų ugdymo programą. 2003 m. davė galutinius įžadus Jėzaus Draugijoje.

Vysk. A. Jurevičius: geras kunigas pirmiausia turi būti geras žmogus

 

„Būtų klaida galvoti, kad kunigo formacija baigiasi su kunigystės šventimais. Panašiai kaip mokymosi visą gyvenimą idėja sklando visuomenėje, taip ir kunigų gyvenime svarbi nuolatinė formacija“, – sako Kauno apaštalinis administratorius vyskupas ALGIRDAS JUREVIČIUS. Birželį Lietuvos kunigų seminarijas lankė Vatikano Dvasininkų kongregacijos sekretoriusarkivysk. Jorge Carlosas Patrónas Wongas. Jis žiūrėjo, kaip Lietuvoje įgyvendinamos atnaujintos Vatikano gairės dėl dvasininkų ruošimo. Apie Vatikano gaires ir seminaristų ir kunigų ugdymą Lietuvoje, kalbamės su vyskupu A. Jurevičiumi.

Šv. Joakimas ir Ona, Švč. M. Marijos tėvai

 

Br. Dovydo ir br. Damijono amžinieji vienuoliniai įžadai

Palendriai

2019 m. liepos 26 d. (prieš savaitę), Palendriuose (Kelmės r.) Šv. Benedikto vienuolyne įvyko istorinis, nepakartojamas įvykis. Du šios bendruomenės vienuoliai br. Dovydo Minot ir br. Damijono Makarov iškilmingai priėmė amžinuosius vienuolinius įžadus. Norisi tuo pasidžiaugti kartu. Šiose iškilmėse taip pat dalyvavo abatas Philippe Dupont, kurio išmintimi norėčiau pasidalinti. Tai savotiškas kreipimasis ir į kiekvieną iš mūsų, kurie ieškome To, kuris esti su mumis.

Vysk. A. Poniškaitis: Krikštas – geriausia, ką tėvai gali padovanoti vaikui

 

„Tėvai daugybę dalykų duoda vaikams, nelaukdami, kol šie taps pilnamečiai ir patys nuspręs, pavyzdžiui, ar nori išmokti vaikščioti, kalbėti, lankyti mokyklą, skaityti, rašyti", – sako Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ARŪNAS PONIŠKAITIS, ragindamas Krikšto neatidėti iki „gražesnio" metų laiko. Krikštas – geriausia tėvų dovana vaikams. 

Tikėjimas pogrindžio metais. Dievo rankos vedami

1978-ųjų lapkritį susibūrę penki kunigai – Sigitas Tamkevičius, Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Vincentas Vėlavičius ir Juozas Zdebskis – įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, siekusį ginti tikinčiųjų teises, drauge ir Lietuvos žmonių teisę į laisvę. Pateikiame autentiškus jo narių pasakojimus apie sovietinę tikrovę ir joje gyvenančių laisvų žmonių pasiaukojimą Dievui ir tėvynei.

Šv. Brigita, Europos globėja

Popiežiaus vikaras Romos vyskupijai kard. Angelo De Donatis antradienio pavakare brigitiečių vienuolyno bažnyčioje, Romos senamiestyje, aukojo liepos 23-ąją švęsto šv. Brigitos liturginio minėjimo Mišias. Minėjimas prasidėjo pirmadienio pavakare švęstais mišparais. Visą antradienį norintieji galėjo lankyti vienuolyno celę, kurioje gyveno šv. Brigita lankydamasi Romoje.

Kodėl pagonys ir krikščionys nesimeldžia tam pačiam Dievui?

Teologijos ir filosofijos profesoriaus LAWRENCE‘S FEINGOLDO paskaitos „The Prayer of Israel and the Prayer of the Church“ (liet. Izraelio ir Bažnyčios malda) ištrauka.

Melsdamiesi siekiame intymiai bendrauti su Dievu į Jį keldami savo širdį ir protą. Malda primena artimą pokalbį, bendrystę tarp dviejų draugų – tarp sielos ir Dievo. Turime rasti laiko, kad galėtume pabūti vieni su Tuo, kuris mus myli.

Sekmadienio meditacija. Gudrūs kaip žalčiai

Būkite gudrūs kaip žalčiai“ (Mt 10, 16)

[Originalus graikiškas žodis φρόνιμοι– verčiama kaip: protingas, apsukrus, įžvalgus, blaivus, skvarbus, apgalvotas.]

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šis Jėzaus pasakymas yra apie klastą, kokią nors krikščioniui atgrasią machinaciją. Žaltys tradiciškai siejamas su blogiu, demonišku gudrumu. Žinoma, kad ne šitai turėjo omenyje Jėzus, kai kviesdamas mokinius skelbti Gerąją naujieną palygino juos su žalčiais.

Powered by BaltiCode