Reaguodamas į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) kreipimąsi dėl vis dažniau pasitaikančių atvejų, kai pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą. Jame dalyvavo IŽA, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT), Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK), Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), Kultūros ministerijos bei Seimo atstovai.
Susitikimo metu sutarta skirti daugiau dėmesio viešai komunikacijai apie DI klastočių grėsmes, inicijuoti teisinius pakeitimus, kurie įpareigotų aiškiai žymėti DI generuotą turinį. Taip pat parengti rekomendacijas redakcijoms, kaip elgtis susidūrus su DI klastotėmis. Svarstyti galimybę suteikti žiniasklaidos organizacijoms oficialias pranešėjų teises, kad jos galėtų kreiptis į socialinių tinklų platformas, prašydamos blokuoti ar šalinti neteisėtą turinį iš socialinių tinklų bei stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir medijų raštingumo iniciatyvas.
„Dirbtinio intelekto technologijos atveria naujas galimybes, tačiau kartu kelia ir naujų grėsmių. Turime veikti išvien, kad apsaugotume žurnalistus ir visuomenę nuo manipuliacijų, kurios gali turėti rimtų pasekmių informaciniam saugumui“, – teigia Kęstutis Vilkauskas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pabrėžia, kad DI klastotės kelia grėsmę ne tik žurnalistų profesinei reputacijai, bet ir visos visuomenės informacinei sveikatai.
„Matome, kaip DI įrankiais kuriami vaizdo įrašai, kuriuose žinomų žurnalistų lūpomis skleidžiama klaidinanti informacija apie sveikatą, vakcinaciją, finansinius pasiūlymus, kitokias melagienas. Tokie įrašai plinta socialiniuose tinkluose, sukeldami paniką, nepasitikėjimą ir pasimetimą, o ypač neramina tai, kad nemažai žmonių tiki tokiu skelbiamu turiniu“, - sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, svarbiausias atsakas į tokias grėsmes – pasitikėjimas atsakingai dirbančia tradicine žiniasklaida. Profesionalūs žurnalistai tikrina informaciją, laikosi etikos standartų ir skelbia tik tai, kas pagrįsta faktais.
Žurnalistų etikos inspektoriaus Dainiaus Radzevičiaus teigimu, šiandien vis dažniau profesionalių žurnalistų ar redaktorių reputacija ir patikimumas tampa pretekstu neteisėtai pasinaudoti jų duomenimis kuriant suklastotas paskyras, melagingą turinį ar net vykdant sukčiavimo schemas.
„Tad itin svarbu, kad yra patys žurnalistai bei redakcijų darbuotojai pasinaudotų pranešimų apie tokius atvejus sistema, kuria leidžia per įmanomai trumpą laiką blokuoti tokius atvejus ar imtis teisinių veiksmų ir pritaikyti atsakomybę. Sieksime parengti rekomendacijas redakcijų darbuotojams apie veikimo algoritmus ir atkirtį galimai nusikalstamiems veiksmams prieš redakcijų darbuotojus“, - sako D. Radzevičius.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius sako, kad vartotojų apsauga, mūsų šalies gyventojų įgūdžių lavinimas ir švietimas skaitmeninėje erdvėje turi tapti vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų.
„Šiandien, kai dirbtinio intelekto priemonės leidžia kurti vis sudėtingesnes klastotes, būtina stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai. RRT, būdama elektroninių ryšių, skaitmeninės erdvės ir dirbtinio intelekto priežiūros bei reguliavimo institucija, aktyviai prisideda prie skaitmeninės erdvės saugumo stiprinimo ir medijų raštingumo didinimo“, – teigia D. Kuliešius.
Nuo šių metų balandžio 1 d. RRT tapo nacionaline kompetentinga rinkos priežiūros institucija ir bendruoju kontaktiniu punktu pagal Dirbtinio intelekto aktą (DI aktą).
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) nuotr.
