Ssc pirmasis




Iliustratorė G. Penčylaitė: „Komiksų skaitymas – kelionė“

Kuo komiksai įdomūs vaikams? Kokia jų funkcija? Ar jie tėra skirti pramoginiams tikslams, laisvalaikiui leisti, ar tai gali būti taip pat ir edukacinė priemonė? Ieškant atsakymų į minėtus klausimus savo mintimis sutiko pasidalinti iliustratorė, aktorė, Vilniaus r. mokyklos „Forvardas“ mentorė Gabrielė Penčylaitė.

Vasario 16-osios renginius didmiesčiai dėl pandemijos perkėlė į televizijos ekranus

Dėl pandemijos ir šalyje paskelbto karantino daugumą Vilniuje ir Kaune turėjusių vykti šiaip progai skirtų renginių nuspręsta perkelti į televizijos ekranus, dalies įprastų renginių atsisakoma, juos pakeis šventinis apšvietimas ir kitos detalės.

„Karantinas ir su pandemija susijusi situacija turės įtakos ir artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo šventės tradicijoms. Įprastai pagrindinėse sostinės aikštėse ir gatvėse vykstantys šventiniai Vasario 16-osios renginiai šįmet kelsis į virtualią erdvę, juos stebėsime TV ekranuose“, – BNS sakė Vilniaus kultūros centro vadovas Pauliaus Jurgutis.

Sibiro Madona

2018-ųjų sausio 13-ąją Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje buvo pašventinta Sibiro Madona – legendinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, atgabenta iš sunkiai pasiekiamų Korbiko gyvenvietės, esančios Krasnojarsko krašte, kapinių. Šios kapinės – vienos iš beveik 800, kuriose amžinajam poilsiui atgulė apie 28 000 be kaltės ištremtų ir kalintų Lietuvos žmonių. Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, prie kurios melsdavosi ir tremtiniai lietuviai, ir vietiniai gyventojai, išdrožė tremtinys Jonas Maldutis. Ji ten stovėjo keliasdešimt metų, atlaikiusi vėjus, lietų, pūgas, kol 1990-aisiais ją pastebėjo lietuviškųjų tremtinių kapinių tvarkytojų ekspedicijos dalyviai Algirdas Markūnas ir Antanas Sadeckas.

Indrė Dalia Klimkaitė: „Su gerais ketinimais parašyta knyga negali palikti abejingų“

Mirjam Pressler – žydų kilmės vokiečių prozininkė, vertėja, reikšmingai prisidėjusi prie to, kad „Anos Frank dienoraštis“ šiandien yra žinomas bene visame pasaulyje. Daugiau nei 30 knygų vaikams parašiusios autorės romanas „Natanas ir jo vaikai“ 2020 metais pasirodė ir lietuvių kalba. Apie šio kūrinio vertimo iš vokiečių į lietuvių kalbą subtilybes bei knygos siužetą sutiko pasidalyti knygos vertėja Indrė Dalia Klimkaitė.

Kaip pasirenkate knygas vertimui? Ar dažniau jos pasirenka jus?

Ir taip, ir taip. Turbūt pasiūlytų knygų leidykloms dalis yra mažesnė, nes leidyklos ieško gerai parduodamų knygų, o jų turinys ne visada labai aukštos kokybės. O aš taip pat stengiuosi matyti, kas dedasi pasaulyje, kokios knygos yra vertinamos kaip tik dėl turinio gelmės. Jaučiu atsakomybę, ypač prieš jaunus žmones, kad jie skaitytų ne pigius skaitalus, o tikrai gerą literatūrą. Tą, kuri kviečia augti, padeda gilintis, ieškoti savo tapatybės ir dvasiškai pamaitina. Man atrodo, kad grožinė literatūra gali padėti ir kitaip pažiūrėti į tikėjimą, ir rasti kitą santykį su įvairiomis vertybėmis, ir netgi keisti pasaulį. Nors mūsų aptariamo romano autorė Mirjam Pressler sakė neturinti iliuzijų, kad knygos gali pakeisti pasaulį, bet aš norėčiau pasiginčyti. Juk jeigu knyga gali pakeisti vieną žmogų, o paskui ir dar vieną, tai pasaulis pamažu keičiasi. Kiekviena rimtai, su gerais ketinimais parašyta knyga negali palikti abejingų.

Kodėl nusprendėte, kad verta imtis šios knygos vertimo?

Kadangi verčiu nemažai literatūros vaikams ir jaunimui, jaučiu pareigą domėtis, kas vyksta vokiečių literatūroje, ir jau ne kartą mačiau autorės pavardę apdovanotųjų sąrašuose. Mano pažintis su ja prasidėjo nuo kitų knygų – pirmasis perskaitytas Mirjam Presller romanas buvo karo pabėgėlių tema, apie žydę mergaitę („Malka Mai“). Tada sužinojau apie „Anos Frank dienoraščio“ kelią į viešumą ir nuo to laiko M. Pressler pavardė vis šmėžuodavo man prieš akis. Na, o romaną „Natanas ir jo vaikai“ aptikau nominuotą Vokietijos katalikiškajai vaikų ir jaunimo literatūros premijai, todėl jis labai patraukė mano dėmesį. Buvo įdomu sužinoti, kodėl romanas nominuotas būtent tokiai premijai. Tai ir istorinis romanas, ir klasikinės G. E. Lessingo dramos šiuolaikiškas perdirbinys, ir detektyvas jaunimui. Taigi, tai – daugybe atžvilgių patrauklus ir įdomus kūrinys.

Papasakokite apie romano vertimo kelią, vertimo subtilybes. Kas buvo įdomu ir kas sudėtinga verčiant šį tekstą?

Romanas prisodrintas Šventojo Rašto citatų ir buvo labai įdomu matyti, kaip sumaniai autorė jas panaudoja tekste. Taip pat nemažai buvo ir ištraukų iš Korano, kurios man, kaip krikščionei ir kaip vertėjai, buvo iššūkis, kadangi mes neturime gero Korano vertimo lietuvių kalba. Visa laimė, kad specialistas profesorius Egdūnas Račius sutiko išversti reikiamas eilutes, todėl dabar turime gražius, tikslius Korano citatų vertimus. Buvo įdomu pasigilinti į istorinius įvykius, suprasti istorinį kontekstą ir vaizduojamą buitį, taip pat ir kurti knygos viršelį. Dailininkė Irma Gineikienė sukūrė ne vieną, o kelis stiprius viršelio variantus, taigi reikėjo atsirinkti tinkamiausią ir jį ištobulinti. Dabar skaitytojai turi progą pasiimti knygą puikiu viršeliu ir pamatyti tiksliai atkurtus to meto drabužius. Na, o pačios Jeruzalės geografiją – kur slėnis, kur kalnas, kur upelis – padėjo sudėlioti arkivyskupo Liongino Virbalo SJ „Vadovas po Šventąją Žemę“, leidęs suprasti ir giliau pažinti kontekstą.

Kokios temos yra plėtojamos romane „Natanas ir jo vaikai“?

Vaizduojamas XII amžius, Kryžiaus žygių epocha. Kryžiuočiai mums, lietuviams, neretai reiškė viena – tai buvo mūsų šalies okupantai, bet nežinojome platesnio konteksto. Romane autorė labai gražiai pateikia pasakojimą apie Kryžiaus žygių istoriją. Mažame Vokietijos žemių kaimelyje gyvenanti romano veikėja, pamačiusi pro šalį traukiančius kryžiuočius prisijungia, ir kartu su jais keliauja iki pat Jeruzalės. Atskleidžiamas karų rūstumas, nuožmumas ir kokie žmonės iš tiesų dalyvavo Kryžiaus žygiuose – tai nebuvo vien religinio įkarščio įkvėpti kryžiuočių riteriai, tai buvo ir paprasti kaimiečiai, ir plėšikai... Tai labai skaudžiai, nuoširdžiai ir jautriai papasakota istorija. Tuo pačiu galime matyti religijos ir jos išpažinėjų patrauklumą ir nepatrauklumą, prieštaravimus, daugybę Bažnyčios istorijos spalvų ir atspalvių, kurie galėtų praturtini mūsų istorines žinias.

Kaip romane vaizduojama Jeruzalė?

Autorė labai jautriai ir įtaigiai vaizduoja to meto Jeruzalę. XII a. ją buvo užkariavę musulmonai ir tuo pačiu metu vyko Kryžiaus žygiai – visi Europos krikščionys keliavo į Jeruzalę vaduoti Šventojo Kapo. Tai buvo šventasis karas su tikslu susigrąžinti jeigu ne visą Jeruzalę, tai bent jau tam tikras relikvijas. Knygos autorė Mirjam Pressler Jeruzalę vaizduoja tarsi tautų katilą – ją valdo musulmonų sultonas Saladinas. Jis kaip istorinė asmenybė buvo labai sumanus žmogus, nes užkariavęs Jeruzalę leido joje pasilikti žydams, žydų diasporai, pirkliams, leido toliau atvykti krikščionių piligrimams. Mieste knibždėte knibždėjo skirtingiausių tautybių, skirtingiausių tikėjimų žmonių. Rytietiški turgūs su savo spalvomis, garsais, kvapais, muedzinas, skelbiantis musulmonų maldos valandas. Taip pat krikščionių piligrimai, pavargę, dulkėti; pirmosios krikščioniškosios prieglaudos, nakvynės namai, joanitų įsikūrimas, ordinas, tamplieriai... Viskas, kas tuo metu vyko aplink Jeruzalę ir Jeruzalėje yra labai ryškiai ir labai gražiai atspindėta romane.

 

Su Jeruzale ir joje vykstančiais įvykiais galima susipažinti iš kiekvieno veikėjo perspektyvos. Koks romano veikėjas jums įsiminė labiausiai?

Vieną veikėją išskirti sudėtinga, nes vertėjas stengiasi susitapatinti su kiekvienu. Labai įdomus žydų pirklio priglausto bevardžio berniuko, kuris vėliau pavadinamas Gešemu, vaidmuo. Vardą Gešemas, reiškiantį „lietų“, berniukas pasirenka pats. Matyt, jam tai buvo svarbu, nes buvo išgelbėtas iš gaisro, taip pat matė gaisrą, kuriame vos nežuvo pagrindinio veikėjo Natano įdukra Recha. Šiame romane labai svarbus tapatybės, identiteto klausimas, rodantis, kaip žmogui svarbu žinoti, kam jis priklauso, iš kur jis yra ir kas jis toks. Tokius klausimus kelia ne tik šis berniukas, bet ir kiti herojai. Pavyzdžiui, Recha, jau minėta Natano įdukra, yra iš krikščionių šeimos, bet taip pat pamestinukė, priimta ir užauginta žydų šeimoje. Vėliau sužinoma, kad mūsų pagrindinio veikėjo Natano šeima – žmona ir septyni sūnūs – buvo sudeginta krikščionių prieš septynioliką metų, ankstesniuose Kryžiaus žygiuose. Taigi, gaisras yra tarsi metafora, leidžianti išsigryninti vertybes. Suprantame, kiek Natanui kainuoja priimti į savo šeimą krikščionių vaiką, kai jo paties vaikai žuvo nuo krikščionių žudikų rankos.

Romane plėtojama religinės tapatybės, tolerancijos ir kovų tema. Ir romane sultonas Saladinas Natanui užduoda klausimą apie vieną teisingą religiją. Kaip jums atrodo, ar gali būti viena teisinga religija?

Vargu ar įmanoma atsakyti, kuri religija teisingiausia ir ar apskritai gali būti viena teisinga religija. Kiekvienas jaunas ar vyresnio amžiaus skaitytojas skaitydamas šį romaną gali apmąstyti, kokiu vardu vadiname Dievą. Vieni jį vadina Alachu, kiti Jahve, treti Jėzumi ir tarsi kiekvienas turime savo tiesą. Aš taip pat daug svarsčiau tuo klausimu. Turbūt toks būtų ir Mirjam Pressler atsakymas – svarbiausia, koks esi žmogus. Ne dogma, ne tikėjimo tiesos mus skiria ar jungia, o tai, kiek mes esame žmonės. Labai gražūs šio romano veikėjų santykiai. Pavyzdžiui, žydas Natanas kiekvieną dieną žaidžia šachmatais su musulmonų dervišu Al Hafiu: „Mes abu turime vietą pasaulyje. Tu musulmonas ir galingojo sultono pusbrolis. Aš žydas ir pasiturintis žmogus. Tačiau be to, pirmiausia mes esame žmonės ir esame draugai.“ Taigi, atsakymo į klausimą dėl vienos teisingos religijos, turbūt, nesužinosime kol būsime gyvi. Visgi, galima leisti sau pasvarstyti ir turėti vilties, kad žmogiškumas yra aukščiau visko. Kaip rašo Mirjam Pressler: „Vieną dieną žydų, musulmonų ir krikščionių sūnūs susės prie vieno stalo kaip broliai.“

Straipsnį pagal radijo stoties „XFM“ laidą „Po knygos viršeliu“ parengė Emilija Belevičiūtė ir Aušra Čebatoriūtė. Vertėją Indrę Dalią Klimkaitę kalbino Karolina Bagdonė. Laidos įrašą galite išgirsti „Soundcloud“ platformoje adresu: https://soundcloud.com/xfmlt/pkv-2020-05-26

Nuotraukos:

Indrė Dalia Klimkaitė._Vilijos Visockienės nuotrauka

Knygos autorė Mirjam Pressler. Karen Seggelke nuotrauka_Beltz & Gelberg archyvas

Mirjam Pressler romanas „Natanas ir jo vaikai“

V. Mačernis: „Viskas pasauly vieną kartą baigias, kartu neamžinas ir tu – žmogus…“

Tai eilutės iš 1936 metais parašyto V. Mačernio eilėraščio „Rudens žodžiai“. Jais poetas tarsi nusakė ir savo likimą, kuris jauniausiam literatūros klasikui, naujosios lietuvių poezijos pradininkui, vienam pačių reikšmingiausių savo kartos poetų V. Mačerniui buvo negailestingas. Jauno ir talentingo vyro gyvybę nutraukė atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra. 

Šiemet V. Mačerniui būtų sukakę 100 metų. Minint poeto gimimo jubiliejų, „pavaikščiosime“ „Vytauto Mačernio gimtinės takais...“. Įgyvendindami pirmąją iš 12 projekto dalį, apžvelgsime poeto biografiją.

Sausio 13-ajai – virtuali paroda

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“.

Haris Poteris – kodėl knygos apie jaunąjį burtininką vis dar išlieka viena populiariausių dovanų vaikams Kalėdų proga?

Sugalvoti, ką gi originalaus padovanoti šiuolaikiniams vaikams Kalėdų proga, neretai yra gana sudėtinga. Dabartinė vaikų karta turi krūvas žaislų, o jų kasdienybę sudaro įdomūs ir interaktyvūs žaidimai elektroninėje erdvėje. Ką padovanoti vaikui, kuris tiek visko matęs, girdėjęs ir lietęs? Kaip jį nustebinti neišleidžiant milžiniškos sumos pinigų? Mes atsakome: seną, gerą ir laiko patikrintą Hario Poterio (vaga.lt/haris-poteris-dalys) knygų seriją. Šiame straipsnyje atsakysime, kodėl knygos apie jaunąjį burtininką yra puiki dovana po eglute.

J. Norvaišienės kūryba

Susitikti jūros

Leidžias klevo lapas iš aukštai –

Lyg žvaigždė į rudeninę knygą.

Išrišimui ištiesti delnai,

Tik kažkas į širdį gnybia.

Saulė tupia kitame krante –

Per plati jai pa

sidarė upė.

Ir tėkmė – tokia begal greita –

Daug dienų savim nuplukdė...

Įsibridus vakaran liūdžiu –

Gal pati ir liūdesį sukūriau.

Po geltonai nupieštu medžiu

Tolsta lapas susitikti jūros...

Monumentali ir impozantiška FORSAITŲ SAGA – tarsi detalus „gražiosios epochos“ paveikslas, atskleidžiantis tai, kas gyvenime svarbiausia

Anglų rašytojo Johno Galsworthy‘io sukurtas epinis šešių romanų ciklas FORSAITŲ SAGA dievinamas ištisų skaitytojų kartų ir net praėjus šimtmečiui nuo pirmojo knygų išleidimo apibūdinamas kaip vienas geriausių ir garsiausių XX a. literatūros kūrinių. Impozantiškas ir daugiasluoksnis vienos šeimos epas tiesiog užburia kuriamais charakteriais, ironija, britišku humoru, kontrastuojančiu su tragiškais veikėjų likimais.

Naujoje Rūtos Vanagaitės ir Christopho Dieckmanno knygoje – nepatogūs klausimai apie Holokaustą Lietuvoje

Rugsėjo 23-oji – Holokausto aukų Lietuvoje atminimo diena. Šiandien, minint šią skaudžią Lietuvos istorijai dieną, į knygynus iškeliauja Rūtos Vanagaitės ir Christopho Dieckmano naujausia knyga apie Holokaustą mūsų šalyje – „Kaip tai įvyko?“. Knyga remiasi dvejus metus trukusiais rašytojos pokalbiais su vokiečiu istoriku Ch. Dieckmannu, kuris pasaulyje laikomas vienu rimčiausių Holokausto tyrinėtojų Lietuvoje.

J. Norvaišienės poezija

Ypatingas rugpjūtis

Vis dažniau suprantu, kad rugpjūtį

Dar labiau ima noras mylėti.

Vakarai prie ražienų prigludę,

O grūdai tyliai šnabždasi klėty...

Balansas medžių viršūnėse Europos parke

Garsiausių pasaulio kūrėjų skulptūrą Lietuvoje eksponuojančiame muziejuje, Europos parke, šią vasarą rengiama lenkų skulptoriaus Jeržio „Jotkos“ Kedzioros (Jerzy Jotka Kędziora) paroda. Muziejaus po atviru dangumi erdvėje bus pristatoma nauja tendencija šiuolaikinio meno pasaulyje – meno kūriniai, atrandantys vietą „tarp dangaus ir žemės“.

Apsakymas „Apmušalai“

Šiuo metu rašytojai Joyce Carol Oates yra 82. Kūrėja išleido 58 romanus,dar rašė poeziją.Kaip sako pati rašytoja, knyga, pakeitusi jos gyvenimą yra Lewis Carol ,,Alisa stebuklų šalyje’’. Kūriniai, labiausiai įtakoję Joyce Carol rašymo stilių yra Franso Kafkos apsakymai, James Joyce ,,Dubliniečiai’’ bei Emily Bronte Vėtrų kalnas.

J. Norvaišienės poezija

 

Širdis žiedų taku nubėgo

 

Šiandien keistai geidžiau šypsotis

Ir vaikščiojau tartum sapne…

Nuo saulės užsitraukė votys,

Atsikvėpė širdis lengva...

Kaip šaulys ir išlikimo mokytojas parašė knygą apie tikėjimą

Karolina Bagdonė 

Ar kada galvojote, kad Katalikų Bažnyčioje nuobodu? O gal joje gali būti ir smagu? O jeigu dar ir būtų galima išmėginti tikėjimo tiesas gyvai? Šaulys, išlikimo ekstremaliose situacijose mokytojas, teologas, fantastas Gabrielius E. Klimenka sukūrė knygą jaunimui „Pakopa po pakopos“ (Magnificat leidiniai, 2020). Ją ne tik galima skaityti, bet ir piešti, braižyti, plėšyti, merkti į vandenį, ištepti druska ar purvu. O visa tai vien tam, kad jaunuoliai suprastų, jog tikėjimas – įdomus ir „savas“ dalykas.

Dienos nuobiros (XIV)

Eik sau... kaip sninga

man patinka

snaigės leidžiasi oriai lėtai

ir užkloja takus

ir žinai niekada

meilė jau nepareis

Dienos nuobiros (XIII)

Sukrito lietūs

Ir pražydo bulvės

Karūnose po deimantą dangaus

Toks grožis saulei tekant

Atsispindi

Ir veidas moteries

Voratinklių tinklais

Dienos nuobiros (XI)

Man patinka

Stebėti paukščius

Kaip ir žmones

Jų klegėjimą

Ir klegėti pačiai

Apie nieką ir viską

Dienovidžius

Kaip susijęs Tolkienas, Ana Frank ir Kryžiaus žygiai?

Karolina Bagdonė – Magnificat leidiniai

Kaip mes žiūrime į kitą žmogų? Kokia ta tolerancija? O yra viena teisinga religija? Kaip susiję R. R. Tolkienas, Ana Frank ir Kryžiaus žygiai? Šiuos klausimus kelia vokiečių rašytoja Mirjam Pressler romane „Natanas ir jo vaikai“ („Magnificat leidiniai“, 2020). Kalbamės su šio romano vertėja Indre Dalia Klimkaite.

Medicinos darbuotojų dienai

Mieste jau švinta

Tu dar ten –

Rašai receptą į gyvenimą.

Išdalini sapnus vaikam,

Susirenki iš tėčių nerimą.

Mamom – kelis lašus vilties,

Seneliam – atmintį po galvą.

Justine Dubois „San Sebastianas“

Pusė šešių ryto. Dangus – pusiau pilkšvas dūmas. Po suvirinto plieno skliautu prasideda žuvų turgus. Gatvės langinės dažytos melsva ir oranžine spalvom. Jis aukštas, o ji šiek tiek žemesnė. Vyriškio tamsūs plaukai nubraukti nuo kaktos virš šaltokų pilkų akių. Plati burna, o joje šypsena, skleidžianti geidulingumą, jau iškreipta iš nusivylimo. Mergina šoka jam prie kojų. Dar jie praeina pro kitą, besiginčijančią porą. Kažkodėl pažįstama ano vyro galvos forma kurį laiką išblaško jo dėmesį.

Dienos nuobiros (X)

Nežinojau
O ar reikėjo
Šitiek metų tikėtis keistai
Užmaršties pelenų ir nuplaunančio vėjo
Šilto gūsio lyg tavo laiškai
Mes kalbėjom kalbėjom kalbėjom
Mes ne guodėm bet skaudinom vėl
Kai kaskart neviltim atsigėrę

Dienos nuobiros (IX)

Nuojauta

 

O pranaše vėl mūsų valanda

Kur tapsi tu manim

O aš žinojimo pradžia

Išnirdama virš ateities miražų

Vis vien ieškosiu tos pačios žvaigždės

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode