Kaip šaulys ir išlikimo mokytojas parašė knygą apie tikėjimą

Karolina Bagdonė 

Ar kada galvojote, kad Katalikų Bažnyčioje nuobodu? O gal joje gali būti ir smagu? O jeigu dar ir būtų galima išmėginti tikėjimo tiesas gyvai? Šaulys, išlikimo ekstremaliose situacijose mokytojas, teologas, fantastas Gabrielius E. Klimenka sukūrė knygą jaunimui „Pakopa po pakopos“ (Magnificat leidiniai, 2020). Ją ne tik galima skaityti, bet ir piešti, braižyti, plėšyti, merkti į vandenį, ištepti druska ar purvu. O visa tai vien tam, kad jaunuoliai suprastų, jog tikėjimas – įdomus ir „savas“ dalykas.

Dienos nuobiros (XIV)

Eik sau... kaip sninga

man patinka

snaigės leidžiasi oriai lėtai

ir užkloja takus

ir žinai niekada

meilė jau nepareis

Dienos nuobiros (XIII)

Sukrito lietūs

Ir pražydo bulvės

Karūnose po deimantą dangaus

Toks grožis saulei tekant

Atsispindi

Ir veidas moteries

Voratinklių tinklais

Dienos nuobiros (XI)

Man patinka

Stebėti paukščius

Kaip ir žmones

Jų klegėjimą

Ir klegėti pačiai

Apie nieką ir viską

Dienovidžius

Kaip susijęs Tolkienas, Ana Frank ir Kryžiaus žygiai?

Karolina Bagdonė – Magnificat leidiniai

Kaip mes žiūrime į kitą žmogų? Kokia ta tolerancija? O yra viena teisinga religija? Kaip susiję R. R. Tolkienas, Ana Frank ir Kryžiaus žygiai? Šiuos klausimus kelia vokiečių rašytoja Mirjam Pressler romane „Natanas ir jo vaikai“ („Magnificat leidiniai“, 2020). Kalbamės su šio romano vertėja Indre Dalia Klimkaite.

Medicinos darbuotojų dienai

Mieste jau švinta

Tu dar ten –

Rašai receptą į gyvenimą.

Išdalini sapnus vaikam,

Susirenki iš tėčių nerimą.

Mamom – kelis lašus vilties,

Seneliam – atmintį po galvą.

Justine Dubois „San Sebastianas“

Pusė šešių ryto. Dangus – pusiau pilkšvas dūmas. Po suvirinto plieno skliautu prasideda žuvų turgus. Gatvės langinės dažytos melsva ir oranžine spalvom. Jis aukštas, o ji šiek tiek žemesnė. Vyriškio tamsūs plaukai nubraukti nuo kaktos virš šaltokų pilkų akių. Plati burna, o joje šypsena, skleidžianti geidulingumą, jau iškreipta iš nusivylimo. Mergina šoka jam prie kojų. Dar jie praeina pro kitą, besiginčijančią porą. Kažkodėl pažįstama ano vyro galvos forma kurį laiką išblaško jo dėmesį.

Dienos nuobiros (X)

Nežinojau
O ar reikėjo
Šitiek metų tikėtis keistai
Užmaršties pelenų ir nuplaunančio vėjo
Šilto gūsio lyg tavo laiškai
Mes kalbėjom kalbėjom kalbėjom
Mes ne guodėm bet skaudinom vėl
Kai kaskart neviltim atsigėrę

Dienos nuobiros (IX)

Nuojauta

 

O pranaše vėl mūsų valanda

Kur tapsi tu manim

O aš žinojimo pradžia

Išnirdama virš ateities miražų

Vis vien ieškosiu tos pačios žvaigždės

Dienos nuobiros (VIII)

Prisiliečiu – dulkės pasiskleidžia

migloje nugrimzta

lietuje sumirksta

 

Prisiliečiu šulinio svirties

saulė vandenį sugeria

keistame snaigių šoky

sugauta žvaigždė ištirpsta

Dienos nuobiros (VII)

Kitokia
Vienintelė
Miesto vienatvėje
Po sutemų skraiste
Boluoja žiedai
Jie spindi
Tamsoj
Bet sudega obelys
Nuometai
Ir lieka

Patariama, kaip švęsti asmenines šventes karantino metu

Šalyje paskelbus karantiną, rekomenduojama esant galimybei visas asmenines šventes (krikštynas, vestuves, jubiliejus ir pan.) nukelti, o jeigu tai nepavyksta – atsakingai laikytis rekomendacijų. Taip pat šventė negali būti organizuojami viešojo maitinimo įmonėse.

Apsakymas „Suplėšyti nėriniai“

 

Ištikimybė vertimui

,,Vertimas yra kaip moteris. Jei graži, tai neištikima. Jei ištikima, tai didelė tikimybė – nebus graži“. Šiuos išmintingus žodžius ištarė rusų poetas Jevgenijus Jevtušenka.

Spėjau išversti net du prancūzaitės Justine Dubois, gyvenusios Londone beveik visą savo gyvenimą, apsakymus. Pirmąjį iš jų,,Suplėšyti nėriniai'' jau pristatau skaitytojui. Justine buvo dailininkė, todėl jos kūriniuose vyrauja išskirtinio grožio gamtos vaizdai, persipynę su kenčiančių mylimųjų emocijomis. Autorės suvokimas apie laisvę šeimoje itin savitas ,gali būti net nesuvokiamas tradicinių vertybių židinį kūrenantiems žmonėms. Šiuo metu Justine Dubois yra atsidavusi tik rašymui. Jos mėgstamiausia vieta Londone – Kensingtono sodai. Jos mylimiausios vietovės pasaulyje – Venecija ir Džailsameris Radžastane, Indijoje.

Versti Justine Dubois apsakymus buvo kunkuliuojanti vidinė kova su savimi, iššūkis kaip vertėjai ,o kartais vieną sakinį lietuvių kalba dėliojau net pusvalandį, kad nenukrypčiau nuo teksto ir rasčiau pačius tinkamiausius gimtosios kalbos žodžius. Man vertimas – ir grožis, ir mano vidinis gyvenimas. Malonaus skaitymo.

Ramutė Čepauskaitė
Dėl vertimų kreiptis 868782057

 

Apsakymai

Įžanga

Beveik visi leidybos industrijos atstovai (rašytojai ir kritikai) išdrįstų tvirtinti, jog trumpi apsakymai nebus sėkmingai parduoti, nebent prie jų kūrimo prisilietė žymaus autoriaus plunksna.Tačiau, mano išversti indų rašytojo Vikramo Karves apsakymai tokį teiginį paneigia. Indų rašytoji pirmoji knyga ,,Trumpų apsakymų kokteilis‘‘ kalba apie šiandienos miestietišką stilių, meilę bei jos stygių, išsipildžiusius ir neišsipildžiusius troškimus, ilgesį, net nuobodybę.

Dienos nuobiros (V)

Jis sėdi

Visas toks surupūžėjęs

Ant slenksčio

Pagrūmodamas kumščiu

Ne taip gyventa

Oi ne taip gyventa

Nors aš kasdien

Iš savo rankų

Jį pamaitinu

Čia gailisi kažko

Čia lyg menkysta

Verkia

Dienos nuobiros (IV)

Nesudegė žvakė

Nespėjo
Vyno būta per maža
Per raudono labai
Išėjai
Vis skubėjai
Visada
Laukdama vėl užsidegu žvakę
O tau vis vėluoja lėktuvai
Ir pasaulio visi traukiniai

Vis užsidegu
Nesudega
Kas per žvakė
Po galais

Birutė Steponavičienė

2019 02 22 

Dienos nuobiros (II)

Vakar

Aklas neregį

Vedė į rudenį
Ir į delnus
Įdėjo šermukšnių
Trisdešimt metų
Žinojau
Nuo visų jie ligų
Ir negandų
Bet paukščiai
Vis nulesdavo
Ar ranka jų
Nepasiekdavo

Dienos nuobiros (I)

Medžiai

Aš sodo atmintis
Kai jungės naktyje
Dangus ir žemė

Ore pleveno
Aukso dulkės

Nuogumą medžių
Pridengė šerkšnu

O jie
Lyg žvakės baltos
Laukė kibirkšties
Nukrintančios
Žvaigždės

Birutė Steponavičienė

 

Ką geri mokytojai turi bendro?

Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus neuromokslo ir kognityvinės psichologijos atradimais. 

Psichologas A. Mockus: nerimas visuomet siunčia svarbią žinią

Nerimas – dažniausiai nemalonus ir varginantis jausmas, kurio norisi kuo greičiau nusikratyti. Tačiau slopinamas ir ilgai viduje kaupiamas nerimas gali apie save prabilti pačiais netikėčiausiais būdais – net ir fiziniais simptomais, kuriuos lengva sumaišyti su kūno ligomis. Tad kaip suprasti, kad patiriamo nerimo yra perdaug ir jau turėtume susirūpinti?

5 patarimai, kaip padėti paaugliams kovoti su stresu

Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime. Maždaug trečdalis paauglių JAV sako, kad yra jautę tikrai stiprų nerimą. 62 proc. universiteto studentų JAV teigia, kad jie nuolat jaučia stiprų nerimą. 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode