Kai tėvynėje ir iš knygynų lentynų, ir iš internetinės prekybos portalų buvo šluojamas jau trečias Kristinos Sabaliauskaitės romano Petro imperatorė tiražas, o autorė per įvairiausias medijas dalino interviu ir aiškino šio romano atsiradimo istoriją, galų gale, kai užvirė aršios diskusijos, dėl kokių gi priežasčių perkamiausia Lietuvoje knyga nebuvo įtraukta į geriausių metų knygų penketuką, o apie šį sprendimą savo nuomonę reiškė tokia gausybė su literatūra susijusių ar nesusijusių asmenų, į visą šį linksmą spektaklį turėjau laimės žvelgti iš tolo. Mat kaip tik tada buvau vienoje iš romano veiksmo vietų, kitaip sakant, „sėdėjau priešo apkasuose“, pačioje jų šerdyje ieškodama dingusio, romane taip išaukštinto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spindesio likučių. Iš tokios distancijos viskas atrodo gerokai paprasčiau, ir vis dėlto nuostabu, kad knyga šiandien gali kelti tiek diskusijų ir emocijų.
„Mamų unijos“ vadovė: viskas prasideda nuo didžiulio noro padėti
XFM radijo laidoje „Lyderystės klubas“ (vedėja Aušra Dubonikė) savo patirtimi ir planais dalijosi fotomenininkė, visuomenės veikėja, fondo „Mamų unija“ vadovė EGLĖ MĖLINAUSKIENĖ. Šiuo metu didžiausias unijos tikslas – pastatyti „Šeimos namus“.
Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Kas tai? (II)
Dr. VAIDILUTĖ ASISI – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“.
Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. kas tai? (1)
Dr. Vaidilutė Asisi – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“.
9 tikro atsiprašymo taisyklės
Artimuose santykiuose klaidų, visai mažų, o kartais ir didelių, padarome visi. Tačiau kartais suklystame ir bandydami atsiprašyti – mūsų apgailestavimai, rodos, atsimuša kaip žirniai į sieną. Psichologė Harrieta Lerner siūlo devynių tikro atsiprašymo bruožų sąrašą:
Psichoterapeutas A. Petronis: supratę vaikystės patirtis galime tvarkytis savo gyvenimą
„Tėvams aš nerūpėjau… Jie manęs nepastebėdavo...“ – tokius žodžius ištaria ne vienas, kaltinantis tėvus dėl savo gyvenimo nesėkmių ir klaidų. Tačiau įprastai tėvai myli savo vaikus ir trokšta jiems sėkmingo gyvenimo. Aišku, visi daro klaidų, nes tobulų tėvų paprasčiausiai nėra. Jie gali supykti, aprėkti, nubausti, tačiau dažniausiai šiuos emocijų pliūpsnius atsveria meilė ir gėrio linkėjimas. Brandūs tampame tada, kai suvokiame, kad mūsų tėvai buvo ir yra viso labo tik žmonės su savo trūkumais ir silpnybėmis. Tą supratę atlaidžiau žvelgiame į savo vaikystės nuoskaudas ir priimame tėvus tokius, kokie jie yra.
Pusiaukelėje į laisvę – nuteistųjų patirtys
Alytuje gyvenantis Tadas (vardas pakeistas) keliasi ryte į darbą be žadintuvo, nes nemėgsta ilgai miegoti. Nusiprausia, apsirengia, pasigamina puodelį kvapnios juodos kavos, su pasimėgavimu ją išgeria neskubėdamas, mobiliajame telefone tuo metu dar peržiūri atėjusias žinutes, sėda į automobilį ir vyksta į darbą. Pietauja ten pat, nes grįžti per toli. Vakare – vėl dušas, vakarienė, televizorius, pokalbis su draugais bei artimaisiais ir – miegoti.
Organų donorystės procesas buvo koordinuojamas ir kruvinąją sausio naktį
Nuo tragiškųjų 1991 metų sausio13-osios nakties įvykių prabėgo 29 metai. Kasmet minėdami šią skaudžią sukaktį, prisimename už Lietuvos laisvę kritusius kovotojus, pagerbiame gynėjus. Tačiau mažai kas žino, kad tą naktį nepastebimą, bet itin svarbų darbą atliko organų donorystės procese dalyvaujantys specialistai. Ir tik skaudžios aplinkybės lėmė, kad transplantacijos tą naktį nebuvo atliktos. Apie tai – šis Nacionalinio transplantacijos biuro pasakojimas.
Prasmingas gyvenimas: ar išdrįsi kurti aistrą, o ne tik ją „gaudyti“?
Kiek iš tikrųjų kainuoja sukurti įmonę, ne pelno siekiančią organizaciją, interneto platformą, socialinį verslą, veiklą, keičiančią žmonių gyvenimus? Kalbėdama su šiuos dalykus pasiekusiais lyderiais suprantu, kiek jėgų, laiko, pastangų, savęs reikėjo įdėti, ir tai – neišmatuojama. Apskaičiuoti galima tik finansinius ir laiko išteklius.
Nepiligriminis bėgiojimas ir degančios kalorijos
Susiruošti bėgti yra gerokai paprasčiau nei eiti. Aiški riba tarp kasdienio įprasto judėjimo ir lapnojimo suprakaitavus (tik nepainiokite to su sportu, nes sportas — tai jau specializuota veikla, kuriai reikia įgūdžių, rezultatų) labai padeda. Kai sau įsakai bėgti, įsivarai į kampą. Žinai, kad teks pakentėti, apsitempi sportinius rūbus ir bėgi. Nes reikia. Dėl kalorijų, mados ar sunkiai nupasakojamo mazochizmo.
Pagrindinės nesenstančio interjero taisyklės
Perprasti dekoravimo paslaptis nėra lengva net ir patyrusiems ekspertams. Visapusiškai išpildytame interjere harmoningai susijungia ne tik atskiros dekoracijos, bet ir architektūrinės detalės. Šarmingo žavesio erdvei suteikiaindividualūs ir laikui nepavaldūs akcentai. Galiausiai tai leidžia sukurti ne tik patrauklų, bet ir nesenstantį interjerą.
Santykių ekologija: kodėl šalia kai kurių žmonių sunku kvėpuoti?
Ekologija, aplinkos ir atmosferos švara yra rimti mūsų šiandienos rūpesčiai. Siekiame, kad gamta būtų švari, kad maistas būtų švarus, kad oras būtų švarus, kad valstybės solidariai dėtų pastangas klimato kaitos problemoms išspręsti. Bet integralioji ekologija mums kalba ir apie būtiną žmogiškųjų santykių švarą –žmogiškąją ir socialinę dimensiją bendrame ekologijos paveiksle.
Kaip ugdyti gebėjimus, jeigu egzaminai reikalauja tik sausų faktų?
Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus neuromokslo ir kognityvinės psichologijos atradimais.
Dalis sociologų kritikuoja Katalikų bažnyčios dominavimą religiniame ugdyme
Kai kurie sociologai ir religijotyrininkai kritikuoja pernelyg didelį Katalikų bažnyčios dominavimą religiniame vaikų ugdyme. Bažnyčios istorikai tikina, kad mažesnės bendrijos tiesiog nepajėgios surinkti pakankamų grupių mokyklose.
Tyla kaip vaistas
Kalėdiniai ir naujametiniai šurmuliai verčia pamąstyti apie tylą, kurios mums reikia kaip vaisto.
Pirmąją metų dieną – į ledinį vandenį
Nauji metai atneša savų pažadų ir iššūkių. Kol vieni vis žada atsisakyti žalingų įpročių, pradėti sportuoti ar sveikiau maitintis, kiti Naujuosius pradeda lediniu vandeniu žadindami organizmą. Jau tapo tradicija, kad Pirmąją metų dieną sveikuoliai mini lįsdami į ledinį vandenį. Sausio 1-oji visame pasaulyje minima kaip Pasaulinė ruonių diena, tądien visi ledinių maudynių mėgėjai, sveikuoliai ir aistruoliai neria į ežerus, upes ar jūrą.
Kodėl taip sunku rūpintis savimi?
Jeigu jau galvojate apie tai, ką veiksite ir ko pasieksite naujaisiais metais, psichologas profesorius Michaelis Alcee iš PsychologyToday.com siūlo jums nusiraminti ir verčiau pagalvoti apie rūpinimąsi ir atjautą sau pačiam.
Neįgalieji ginasi nuo medikais tapusių darbdavių
Susidūrę su galima diskriminacija darbo rinkoje, neįgalieji vis dažniau išdrįsta prabilti. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nefiksuoja augančio skundų skaičiaus dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos darbo rinkoje, tačiau besikreipiančių konsultuotis šiais klausimais auga tris kartus – jei 2017 m. sulaukta 105 užklausų, tai pernai – net 304.
Tarnybos atstovė sako, kad šalies darbdaviai kartais imasi ir medikų vaidmens, nors to daryti jiems nederėtų.
Tas nuginkluojantis vaiko klausimas: „tai ką man veikti?“
Vaikystė neapsieina be žaidimo. O žaidimas, pasak Vaiko psichologijos centro steigėjos Monikos Skerytės-Kazlauskienės, prasideda tuomet, kai vaikai prisiima vaidmenis ir kai tam tikrus vaidmenis priskiria daiktams. „Nejučia kaladėlė tampa telefonu, mašinėle, lygintuvu. Vaikai ima statyti namus ir būti tėčiais, mamomis. Toks vaidmenis žaidimas ne tik paruošia prisiimti vaidmenis, sėkmingai tvarkytis gyvenime, bet ir moko laikytis taisyklių, sutarti su kitais žaidimo dalyviais, išmoko bendradarbiauti“, – teigia MONIKA SKERYTĖ-KAZLAUSKIENĖ, su kuria kalbamės apie žaidimo svarbą, siekiant pažinti save ir pasaulį.
Tegu Kalėdos mane išmoko mylėti
Papasakosiu apie vieną Kūčių vakarą, kurio niekada nepamiršiu.
Man buvo dvylika metų. Atokiame Jonikaičių kaime, Pagėgių rajone, gyveno seneliai tiek iš mamos, tiek iš tėčio pusės. Pas tuos, kurie iš mamos, šventėme Kūčias. Trobelėje ištiestas ilgas stalas, prie jo sėdi tėvai, seneliai, dėdės ir tetos, gal ir kiti giminaičiai ar draugai... nesuprantu, kaip jie ten visi sutilpdavo. Kūčių susėdimas išsiskyrė iš kitų – šiaip juk paprastai, kai visi susitinka, vyksta baliukai, trobelė dreba nuo viens už kitą garsiau kažką norinčių pasakyti balsų ar trypiančių, šokančių kojų, kai uždeda Fredžio „Living on my Own“. Tačiau dabar, per Kūčias, visi bendraujame, plepame, bet ramiau, pagarbiau, tartum šventesni.
Tegul Kalėdos netampa daiktų pirkimo maratonu: 6 kitokios kalėdinių dovanų idėjos
Artėjant gražiausioms metų šventėms, visą džiugesį ir laukimo nuotaiką gali užgožti dovanų pirkimo rūpesčiai. Ne tik pirkimo, bet ir galvojimo, o ką gi dovanoti? Kai aplink visko tiek daug, iš visos produktų gausos sunku išrinkti artimajam ar draugui tinkamiausią dovaną. „Laisvalaikio Dovanos“ šiemet pataria daugiau galvoti ne apie materialius pirkinius, bet savo brangiausius nustebinti patirtimis, ir pateikia 6 idėjas, kaip artimiesiems sukurti puikius kalėdinius prisiminimus. https://www.laisvalaikiodovanos.lt/kaledines-dovanos/
Patarimai, kaip šventes pasitikti sveikiau ir aktyviau
Artėja didžiausios metų šventės, o kartu vis greičiau įsisuka pasiruošimo joms maratonas. Vienas kitą vejantys darbai išmuša žmones iš įprasto paros ritmo. Jaučiamas stresas, nuovargis, neretai sutrinka miego režimas. Ką daryti, kad dar iki švenčių neįvarytume savęs į kampą? Ir kaip jas atšvęsti, kad po to nebūtų dar prastesnė savijauta?
„Kilti ir kelti. „Carito“ misija Lietuvoje“
Šį trečiadienį, gruodžio 18 d., per LRT televiziją (1 kanalas, po Panoramos bei Dienos temos) nuo 21.30 val. rodys filmą „Kilti ir kelti. Carito misija Lietuvoje“. Filmo režisierius Dalius Ramanauskas.
Dalyvauk apklausoje
Lietuvos jaunimo organizacijų, kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centru, kviečia dalyvauti apklausoje, kurios metu nagrinėjami tokie klausimai kaip kokybiškas mokymasis, jaunas žmogus regionuose ar visiems prieinamas darbas!
Dilema studentų tėvams: kiek finansiškai remti studijuojantį vaiką?
Jauniems žmonėms vienas pagrindinių siekių pabaigus vidurinę mokyklą yra tapti finansiškai nepriklausomiems, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Pasiektas finansinis savarankiškumas ir patiems jaunuoliams, ir jų tėvams yra ir apčiuopiamas jaunuolio tapsmo suaugusiuoju ženklas. Be to, šis pokytis nėra tik simbolinis. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25–30-iuosius gyvenimo metus.
Ar ateiviams reikės Dievo?
„Yra dvi galimybės: arba mes visatoje vieni, arba ne. Abi šios galimybės vienodai gąsdinančios“, – taip yra sakęs britų fantastikos rašytojas Arthuras C. Clarke‘as. Sužinoti, kuri gi versija yra teisinga, bando viso pasaulio mokslininkai – ir kartais pateikia jaudinančių žinių. Kiekvienais metais išgirstame apie naujas atrastas tolimas planetas, o kai kuriose iš jų „galbūt egzistuoja“ nežemiška gyvybė.
Apie laisvę daryti gerus darbus
Artėja šv. Kalėdos. Prasideda metas, kai tilindžiuojančių varpelių prievarta darosi nepakeliama ir čiupęs telefoną pradedi derinti susitikimus su tais, kurie tau brangūs, nors laiko susitikti su jais randi tik tuomet, kai jo visai nelieka.
Klausymas nėra tik tylėjimas. Keletas minčių apie empatiją
2016 m. JAV Katalikų vyskupų konferencija sudarė specialią komisiją taikai apylinkėse. Komisijai pirmininkavo Atlantos arkivyskupas Wiltonas D. Gregory. Po susitikimų su įvairiomis grupėmis ir jų vadovais komisija pateikė rekomendacijas, liečiančias susitaikymą.
„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“
Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.
Metų knygos rinkimai: ko apie save nepasakys kritika
Rugsėjo pabaigoje paskelbti Metų knygų rinkimų penketukai net ir daugeliui lietuvių literatūrai abejingų žmonių atskleidė, kad šis konkursas yra šis tas daugiau nei paprasta skaitymo skatinimo akcija, finišuojanti Vilniaus knygų mugėje. Tai – procesas, veikiamas daugybės interesų, stereotipų, ambicijų, interpretacijų ir (suinteresuotų) personažų.
