Prisijungusi prie Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro komandos, kelis kartus per savaitę su kolegomis lankau mokyklas ir su mokiniais kalbuosi apie žmogaus vertingumą. Dažnai tokiuose susitikimuose sulaukiu klausimo: kaip pamilti save? Šis klausimas paliečia vieną jautriausių mūsų gyvenimo istorijų – vertingumą. Šioje istorijoje randamos gilios žaizdos, žmogaus psichologinių ir dvasinių iššūkių šaknys, skaudžiausios gyvenimo akimirkos – čia svarbiais veikėjais tampa bendraklasiai, draugai, šeima, kurių keliamus kriterijus stengiamasi atitikti.
3 patarimai poroms, siekiančioms laimingos santuokos
Daugybę metų mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kodėl vienos poros santykiuose dažniau jaučiasi laimingos, o kitos dažniau sako esančios nelaimingos. Tyrėjai sutaria, kad yra daugybė elementų, kurie lemia laimingą santuoką, bet taip pat teigia, jog yra keli dalykai, kuriuos kiekviena pora galėtų daryti kiekvieną dieną tam, kad puoselėtų savo meilę.
Apie laimę gyventi bendruomenėje
Neseniai popiežiaus lėktuve pagaliau jau ir garsiai buvo ištartas žodis „schizma“. Tiesą sakant, aš pati nežinau, kiek rimtai reikia žiūrėti į schizmos grėsmę šiandien Bažnyčioje. Bet manau, kad suprantu tą truputį mįslingą popiežiaus atsakymą: nebijau, bet meldžiuosi, kad nebūtų. Jeigu tiki, kad Bažnyčia gyvuoja Dievo valia ir Jo palaikoma, tada ji ištvers bet kokią schizmą, nors, aišku, būtų smagiau, jeigu netektų to ištverti. O jeigu tuo netiki, tada Bažnyčia apskritai neturi jokios prasmės. Taip yra todėl, kad Bažnyčia nėra vien politinių batalijų ir viešųjų ryšių triukų arena, bet visų pirma tikinčiųjų bendruomenė.
Kaip intravertiškam vaikui padėti susirasti draugų?
„Intravertiškiems vaikams susirasti draugų dažnai būna sudėtinga“, – rašo psichologė Molly Owens. Anot jos, intravertiški vaikai dažnai neranda vietos triukšmingose, veiksmo pilnose erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės. Jiems sunkiau pradėti pokalbį, tad dažnas mieliau renkasi mėgstamos knygos teikiamą saugumą.
„Neverskite autistiškų vaikų tapti „normaliais!“
Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“, kuris yra leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Mokslininkai įrodė, kad dažnesnis akių kontaktas su kūdikiais praturtina jų ateities žodyną
Mokslininkų tyrimo rezultatai atskleidė, kad vienerių metų kūdikiai, dažniau su tėvais užmezgantys akių kontaktą ir bendraujantys garsais, sulaukę dvejų gali pasigirti geresniais kalbiniais gebėjimais, rašo „The Guardian“.
Kas lemia katalikų poliarizaciją?
Neseniai pasibaigusių prezidento rinkimų atmosfera ilgai išliks atmintyje. Nors visada žinojome, kad katalikų bendruomenė Lietuvoje nėra vienalytė, tačiau tikriausiai ir patys nustebome, kai skirtingų stovyklų konfrontacija tapo tokia arši. Viešai sprendėme, kas katalikiška, o kas – ne. Kas eretikas, o kas – ortodoksas. Nors ne visada popiežius mylėjome, bet dar niekada anksčiau neleidome sau taip atvirai juos kritikuoti ar net kvestionuoti. Kas nutiko?
Integralioji ekologija: o kiek mums reikia?
Rugsėjo mėnesį mums primenama ekologija, tema, kuri vis dažniau pavadinama vienu ryškiausiu popiežiaus Pranciškaus pontifikato bruožų. Panašu, jog enciklika „Laudato Si“ buvo tik įžanga, prie jos grįžtama, ir šis tekstas suaktualinamas dažnoje apaštalinėje kelionėje. Šią savaitę Šventasis Tėvas grįžo iš Mozambiko, Madagaskaro ir Mauricijaus, kur ir vėl buvo kalbama apie aplinkosaugą ir integraliąją ekologiją.
Aktorius D. Meškauskas: aktorinis teatras nėra naftalinas, ir jį reikia branginti
Rugsėjo 13 ir 14 dienomis Klaipėdos dramos teatre aktorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius DARIUS MEŠKAUSKAS pristato savo, kaip režisieriaus pedagogo, premjerą – spektaklį „Kreditoriai“. Tai buvusių D. Meškausko studentų: Tomo Šečkaus, Ivetos Raulynaitytės ir Manto Barvičiaus (režisieriaus Jono Vaitkaus kursas), kuriems jis dėstė aktorinį meistriškumą, kaip diplominis darbas gimęs spektaklis pagal švedų dramaturgo Augusto Strindbergo pjesę. Taip pat D. Meškauską, tik jau įprastame aktoriaus amplua, spalio pradžioje bus galima išvysti latvių režisierės Māros Ķimele šiame teatre statomame spektaklyje „Antigonė“ pagal prancūzų dramaturgo egzistencialisto Jeano Anouilh'o pjesę, kur D. Meškauskui patikėtas karaliaus Kreonto vaidmuo.
Kaip būti prie sergančio ir mirštančio asmens
Ištrauka iš Piotro Koźlako knygos „Kaip išgyventi ligą, kančią, vienatvę ir mirtį“ (Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019, iš lenkų k. vertė Vaiva Narušienė)
Ne taip svarbu, / kokia mano kančia, / bet tik tai, su kuo ją išgyvenu. – Józefas Tischneris
Nelengva būti su kenčiančiais, patiriančiais fizinį skausmą, sergančiais psichine liga arba išgyvenančiais paskutiniąsias savo dienas. Tuomet jaučiamės kažkaip keistai nepatogiai. Ne visada žinome, ką tokiu metu daryti ar sakyti. Čia reikia įsiklausyti į ligonių vartojamą specifinę kančios kalbą. Kartais jie išreiškia nebylų prašymą ar klausimą savo mimika, kokiu nors atkreipiančiu dėmesį gestu. Kai galiausiai sukaupiame drąsos ką nors pasakyti, dažnai tai būna žodžiai, labiau kylantys iš mūsų baimės ir sutrikimo nei iš rūpesčio prieš mus gulinčiu ir skausmo paliestu žmogumi. Kai kas nors išties sunkiai serga, tokie pasakymai kaip „šiandien atrodai žymiai geriau“ gali nuskambėti sarkastiškai. „Tikrai vėl atsistosi ant kojų“, „jaučiu, kad tau veikiai pagerės“ – tai melai, kurie dažnai tariami, patiems tuo netikint. Patys puikiai žinome, kad mūsų žodžiai nėra tiesa, o mūsų draugai irgi tai jaučia. Tad ką gi daryti? Kaip elgtis, kad buvimas su kenčiančiaisiais neštų jiems palengvėjimą, o ne pigų optimizmą?
Psichologės patarimas paauglių tėvams: mylėkit dabar, kol vaikas šalia
„Paauglystėje bandžiau suvokti, kas negerai su manimi ir aplinkiniais, kodėl taip sunku gyventi. Tad labai anksti apsisprendžiau, kad būsiu psichologė ir padėsiu kitiems“, – sako klaipėdietė psichologė-psichoterapeutė Vilma Mažeikienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
5 šventųjų mintys apie mokymąsi
„Paliesti savo mokinių širdis yra didžiausias stebuklas, kokį tik galite padaryti“, – šv. Jonas Batistas Salietis
„Jei norime geros visuomenės, turime sutelkti visas jėgas į krikščionišką jaunimo auklėjimą“, – šv. Jonas Bosko
„Aš nesiekiu suprasti tam, kad tikėčiau, bet tikiu tam, kad suprasčiau. Tikiu štai kuo: jei netikėsiu, nesuprasiu“, – šv. Anzelmas Kenterberietis.
Tyrimas: žmonės klaidingai bijo teirautis apie savižudiškas mintis
Keturi iš dešimties gyventojų tiki galintys sukelti savižudiškų minčių, jei apie tai pasiteiraus. Specialistai tvirtina, kad ši nuostata yra klaidinga.
Kuo socialiniai tinklai panašūs į cigaretes
Patyrę Vilniaus viešojo transporto keliauninkai sutiks, kad per pastaruosius dešimt metų kelionės troleibusu ar autobusu pasikeitė. Ne tik dėl naujesnių transporto priemonių ar bilietų pirkimo internetu – šiandien kartais trečdalis, o kartais ir daugiau nei pusė keleivių sėdi ar stovi akis įbedę į savo išmaniuosius. Anksčiau tai buvo tik jaunimas, bet jau seniai nebėra keista pamatyti ir gana garbingo amžiaus damą, telefono ekrane gliaudančią spalvotus saldainius ir renkančią taškus. Iš tiesų toks tapo ne tik viešasis transportas – vairuotojai kamščiuose, kavinių ir restoranų lankytojai, tingūs paaugliai ant suoliukų Gedimino kalno papėdėje – visi nuolat svaipina, ir skrolina.
Psichologė paaiškino, kaip spaudimas lankyti būrelį griauna tėvų ir vaikų santykius
Prasidėjus mokslo metams, tėvams kyla nemažai nerimo ir klausimų dėl vaikų būrelių. „Tėvų linijoje“ konsultuojančių psichologų dažniausiai teiraujamasi, kaip parinkti vaikui tinkamą būrelį, kaip elgtis, jeigu nori jį mesti, arba vieną užsiėmimą keisti kitu, tada vėl nauju, kiek skirtingų veiklų mokinys gali „pavežti“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sportas moksleiviams – pramoga ar būtinybė?
Kaip galvojate, ar kalbėjimas apie fizinio krūvio naudą yra daugiau mados reikalas ar būtinybė? Ar mūsų vaikai pakankamai juda?
Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad neramių kojų sindromas gali būti viena iš savižudybių priežasčių
Žmonės, kenčiantys nuo neramių kojų sindromo (NKS), yra labiau linkę žaloti save ir sirgti depresija. Be to, jie net 3 kartus dažniau gyvenimą baigia savižudybe nei žmonės, nesergantys šia liga, skelbiama naujausiame Pensilvanijos universiteto mokslininkų tyrime, kuris publikuotas „JAMA Open Network“ leidinyje.
Autizmas neuromoksliniu požiūriu
Autizmas yra smegenų vystymosi sutrikimas. Biologiniu požiūriu tai pasireiškia pernelyg dideliu jungčių skaičiumi, dėl to atsiranda autizmo sutrikimo iššūkiai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės DR. URTĖS NENIŠKYTĖS vadovaujama darbo grupė siekia nustatyti molekulinius smegenų tinklų genėjimo mechanizmus, kai smegenų imuninės ląstelės iš bręstančio neuronų tinklo pašalina nereikalingas jungtis ir taip sudaro sąlygas susiformuoti tinkamai smegenų struktūrai fizine ir funkcine prasme. Neuromokslininkė sutiko pakomentuoti autistiškų tėvų vaikams dažnai kylančius klausimus apie raidą, pagalbos galimybes, vis atsirandančių naujų terapijų pagrįstumą ir net apie smegenims naudingus papildus.
6 patarimai, kaip geriau pasirūpinti savimi
Labai svarbu pasirūpinti savo kūno sveikata, emociniu stabilumu ir ramybe. Atrodytų, tai žinome visi. Vis dėlto ne visada pavyksta taip paprastai, kaip norėtume – turime daug pareigų, dirbame stresą keliančioje aplinkoje, o laiką, kurį galėtume skirti poilsiui, atima išmanieji telefonai ir socialinės medijos, nuo kurių, rodos, dar labiau pavargstame. Amerikietė psichologė Tchiki Davis siūlo kelias idėjas, kaip geriau pasirūpinti savimi.
Mokslo metai be streso – misija įmanoma, tačiau teks susiimti ir tėvams
Nieko nuostabaus, kad nauji mokslo metai gali sukelti šiek tiek streso. Tačiau jo gali ir nebūti arba stresą gali sukelti kiti, pavyzdžiui, ypač besijaudinantys ir sunerimę tėvai. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia socialinių mokslų daktarė Asta Vaitkevičienė, griežtas tėvų auklėjimas gali turėti itin nemalonių pasekmių.
Moteriškais batais prekiaujantis vyras sako, kad moteriai parduoti reikia mokėti
Kaunietis Nerijus Vaikšnys visą gyvenimą sukasi moteriškų batų pardavimo versle. Per ilgus veiklos metus vyras ne tik prisimena ne vieną šmaikštų nutikimą, tačiau taip pat pastebi ir visuomenės požiūrio pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Trys mitai apie savižudybes, kuriais vis dar tiki lietuviai
Nors Lietuvoje savižudybių skaičius kasmet mažėjaši tema vis dar apipinta įvairiausiais mitais. Anot specialistų, jei visuomenė nesivadovautų klaidingais išankstiniais įsitikinimais, šį skaičių būtų galima mažinti dar ženkliau.
Klaidingus faktus apie žmones, kurie yra bandę nusižudyti arba galvoja apie tai, komentuoja Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, suicidologijos tyrimų centro vadovas PAULIUS SKRUIBIS.
Ar įmanoma šiame puolusiame pasaulyje pasitikėti kitais?
Kodėl buvę kunigai yra laikomi patikimesniais už esamus? Kartą uždaviau tokį klausimą savo geriems bičiuliams, susituokusiai porai. Peti tik gūžtelėjo pečiais ir nutylėjo, tuo mane nepaprastai nustebindama, nes šiaip žodžių jai niekada netrūko. Tikriausiai suformulavau klausimą pernelyg gudriai. Ko gero, pasakiau: „Kodėl kunigas tampa kur kas patikimesnis tą pačią minutę, kai tik palieka kunigystę?“
Patarimai būsimų pirmokų tėvams
Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, dalis būsimų pirmokų tėvų galbūt su jauduliu laukia mokslo metų pradžios. Ar pritaps tarp bendraamžių jų sūnus ar dukra? Kaip vaikui seksis mokytis? Kokių sunkumų gali iškilti? Pateikiame keletą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistų patarimų, kad pirmieji mokslo metai mažiesiems būtų kuo sklandesni.
Trys lyderio įpročiai, padedantys pasiruošti sėkmingai dienai
Atkreipkite dėmesį į geriausių vadovų gyvenimą. Pastebėsite, kad jie nuo pat dienos pradžios kimba į darbus su nematyta energija lyg būtų iššauti iš patrankos. Ši ryte įgauta varomoji jėga juos veda per visą dieną ir padeda spręsti su jų vadovavimu susijusias problemas vieną po kitos.
Ar pasauliečiai turi laikytis tylos?
Tyla. Tai gąsdinantis ir kartu žavus žodis. Jis gali reikšti taiką ir ramybę arba bauginančią vienatvę.
Nors kai kuriuos žmones tyla traukia, tiesa ta, jog dauguma mūsų jos nepakenčia. Ar esate kada vieni sėdėję kambaryje ir klausęsi garsų, į kuriuos anksčiau nekreipdavote dėmesio? Laikrodžio tiksėjimo. Tylaus vėjo švilpesio pro langines. Šaldytuvo ūžimo. Tolumoje burzgiančios žoliapjovės. Visa tai šiek tiek baugina.
Arkivysk. S. Tamkevičius: paguosdavo mintis, kad lageryje sutiksiu kolegų disidentų
„Dažnai pagalvodavau apie lagerį, juk perspektyva buvo aiški“, – prisimena ilgalaikis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius ir iniciatorius Kauno arkivyskupas emeritas SIGITAS TAMKEVIČIUS. „Kronika“ pogrindyje sovietinio saugumo taip ir neužgniaužta ėjo 19 metų. Pokalbis apie tai, kaip laisvas žodis pasiekdavo Vakarus, kokius ryšius palaikė lietuvių ir rusų disidentai ir kaip apskritai atrodė pogindžio Bažnyčios veikla sovietmečiu.
Dažnai nutylima tema – ką daryti tėvams, netekusiems kūdikio?
Tai sudėtinga, dažnai nutylima tema. Ką daryti patyrus tokią situaciją?
Šiemet išleistoje lietuviškai knygoje „Gimėme ir jau nebemirsime. Kjaros Korbelos Petrilo istorija“ („Magnificat leidiniai“) pasakojama apie sukrečiančią jaunos italų šeimos patirtį. Kjara ir Enrikas Petrilai neteko dviejų kūdikių vos jiems gimus, o laukiantis trečiojo sužinojo, kad Kjarai vėžys. Ji atidėjo gydymą, kad išnešiotų ir pagimdytų vaikelį, ir mirė sulaukusi vos 28 metų.
Grąžinti viltį sergantiesiems vėžiu
Diagnozė, kurią išgirdus, tiek susirgusiajam, tiek jo artimiesiems, prireikia dvasinės stiprybės, kyla įvairių egzistencinių klausimų: kodėl aš, kodėl ši liga pasirinko mane, už ką? Daug metų su onkologiniais ligoniais bendraujančio kunigo E. Darulio teigimu, medicininis gydymas – tik viena medalio pusė, antroji – dvasinis gijimas, padedantis atrasti ramybę ir tikėjimą.
Kodėl verta rašyti dienoraštį? Žymių rašytojų mintys
Dienoraščio rašymas yra viena nykstančių veiklų, kuri mus moko vienatvės meno – susitelkti į save. Ir nors dabar populiarūs vieši dienoraščiai (tinklaraščiai), tačiau jie yra kiek kitokios prigimties nei dienoraščiai, rašomi tik sau. Viešų dienoraščių pagrindinė prielaida – iš anksto suvokiamas santykis su išore ir su savo auditorija, todėl ir lūkesčiai rašant pasikeičia. Tokie dienoraščiai yra rašomi tam, kad būtų skaitomi, suvokiami, į juos būtų reaguojama.
