Stresas – šiais laikais nuolatinis žmogaus palydovas. Norėdami stresą įveikti tinkamai, tai yra įgalinti organizmą veikti, ir išvengti ilgalaikio streso poveikio sveikatai, turime mokytis jį valdyti. Kaip dažnai matome, net suaugusiesiems, užgrūdintiems įvairiausių gyvenimo patirčių ir profesinių išbandymų, nebūtinai pavyksta tai padaryti. O kaip tą sėkmingai įveikti jaunuoliui mokyklos suole, dar tik brandinančiam asmenybę ir jaučiančiam tėvų, mokytojų, draugų, visuomenės lūkesčius ir spaudimą? Apie pagalbą paaugliams, patiriantiems stresą, kalbamės su Vilniaus technologijų mokymo centro psichologe MILDA TUMĖNIENE.

Šiandien 14–18 m. paauglės turi būti ambicingos, protingos, darbščios, aktyvios, dailios ir seksualios, sėkmingos ir visų mylimos. Jos turi puikiai mokytis, įstoti į geriausius universitetus, nors į priekį jas gena negailestinga savikritika ir nesėkmių baimė. „The New York Times“ bestselerių autorės Rachel Simmons teigimu, nors šiuolaikinės merginos atrodo laimingos ir labai daug pasiekusios, bet iš tikrųjų jos jaučiasi pervargusios ir nevisavertės. Jos nerimauja, kad nėra pakankamai geros, gėdijasi savo kūno, įklimpsta į žalingus įpročius, priklausomybę nuo socialinių tinklų ar net depresiją.

Prabilus apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, dažniausiai susimąstome tik apie fizinę prievartą – neretai tik ją laikome „tikruoju“ smurtu. Tačiau prasta psichologinė moters būklė ar emocinė savijauta taip pat gali būti svarbus signalas, kad ji patiria smurtą – psichologinį, ekonominį ar seksualinį. Prastos emocinės atmosferos namuose nereikėtų nuvertinti ir pateisinti, nes tai gali reikšti ir artėjantį fizinio smurto proveržį.

Kaunietė Irena Fiodorova didžiąją gyvenimo dalį praleido besidarbuodama banke, tačiau jau penkiolika metų ją galima sutikti turguje už prekystalio. Aktyvi ir visuomeniška moteris sako, kad iš pradžių toks pasikeitimas nebuvo malonus, bet naujasis darbas jai greitai patiko ir dabar be jo savo gyvenimo neįsivaizduoja.

Dabar, kaip ir daugelį amžių anksčiau, turguje galima sutikti daugybę skirtingų žmonių su savo gyvenimo istorijomis, bendravimo būdu, požiūriais ir kitomis išskirtinėmis savybėmis.

„Neturiu karjeros“, – teiginys, iš pradžių sujaukęs mano mintis, tačiau, geriau pagalvojus, yra labai taiklus ir gali būti taikomas ne vienam kūrybinės srities atstovui. Taip į pirmąjį interviu klausimą atsako rašytoja, dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė KRISTINA SABALIAUSKAITĖ, kurios kronika „Silva rerum“ greitai papildė skaitytojų lentynas, o ji pati po sėkmingo debiuto pelnė prestižines Jurgos Ivanauskaitės ir Liudo Dovydėno premijas.

Vasario 12 d. prasidėjo kalinių iškėlimas iš Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo. Kaip perkėlimas gali paveikti nuteistųjų gyvenimą ir kodėl mums visiems tai turėtų rūpėti, kalbamės su kun. ARŪNU PEŠKAČIU OFM, kuris jau dvylika metų eina nuteistųjų kapeliono pareigas.

Kiekvieną kartą, kai konsultacijose ar mokymuose kalbu apie MEILĘ SAU, viduje suvirpa klausimas, kaip keliais žodžiais ar sakiniais apsakyti tai, kas sudaro žmogaus esmę. Meilė sau – tai kiekvieno mūsų „vidinis stuburas“, tai ir pasitikėjimas savimi, ir pasitikėjimas aplinkiniais – pasauliu. Meilė siejasi su vidine ramybe.

Šventieji Liudvikas ir Zelija Martinai (Louis and Zelie Martin) yra pirmoji sutuoktinių pora, kartu paskelbta šventaisiais. Įspūdinga ir jų susitikimo istorija. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Tiek Liudvikas, tiek Zelija apie santuoką negalvojo. Abu svajojo tapti vienuoliais, bet Zelija dėl silpnos sveikatos, o Liudvikas dėl nepakankamo lotynų kalbos lygio į vienuolynus priimti nebuvo. Nusivylę abu sugrįžo į pasaulietinį gyvenimo ir užsiėmė verslu.

Universitetas – viena seniausių institucijų pasaulyje, nuolat prisitaikanti prie kintančių aplinkybių ir visuomenės poreikių. Vis tik per pastaruosius dešimtmečius aukštajame moksle įvyko drastiški pokyčiai, kuriuos lėmė inovacijos technologijų srityje bei masinių informavimo priemonių įsigalėjimas visuomenės gyvenime, todėl šiandien universiteto koncepcija turi būti peržvelgta iš esmės, įsitikinęs ilgametis Utrechto universiteto (Nyderlandai) rektorius profesorius dr. Bertas van der Zwaanas.

Gilbertas Keithas Chestertonas laiške savo sužadėtinei Frances Blog rašė: „Štai čia baigiasi mano ankstesnė egzistencija. Pasiimk ją: ji atvedė mane pas tave.“ Būtent šiais žodžiais, apibūdinančiais visiškai naują pradžią, G. K. Chestertonas pasipiršo savo mylimajai. Švenčiant Šv. Valentino dieną galima trumpai stabtelėti ir apmąstyti santuokos prasmę. Tikintiesiems atsiranda vis įvairesnių būdų prasmingai paminėti šią dieną. Vasario 14-ąją Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia kviečia šeimas šv. Valentiną švęsti kartu.

Vytautas V. Landsbergis kalbina vaikų rašytoją TOMĄ DIRGĖLĄ, parašiusį antrąją kultinės knygos apie raganą Šiokiątokią dalį.

Tomai, o kodėl jūs Tomas?

Nes čia taip parašyta (rodo knygos viršelį).

„Aš pats apsirengsiu“, „čia mano“, „nenoriu, kad būtum čia“ – tokios frazės tikriausiai girdėtos daugeliui mažų vaikų tėvų. Vieni stengiasi į tai nekreipti dėmesio ir visa tai nurašo įprastam vaiko raidos etapui, kitiems prireikia viso kantrybės aruodo, o treti – pasimetę.

Kas darosi su mano vaiku? Juk visai neseniai buvo toks mielas mažas mažylis, telpantis tėvų glėbyje. Vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, jog vieno atsakymo nėra, kaip tinkamai elgtis – kelių yra daug – svarbiausia šiuo jautriu laikotarpiu savo veiksmais nepakenkti vaikučiui.

Šv. Valentino arba įsimylėjėlių diena vieniems yra simbolinė data, kai galima prisipažinti meilėje ar vedybomis sutvirtinti saitus su mylimu asmeniu, kitiems tai galbūt vardo diena ar proga prisiminti istoriją apie Šv. Valentiną, rašoma pranešime spaudai.  

Šv. Valentinas buvo III a. gyvenęs Romos vyskupas, nepaisęs tuomet galiojusio draudimo ir slapta tuokęs jaunas poras. Už tokį elgesį vyskupas buvo suimtas, uždarytas į kalėjimą ir vasario 14 dieną nubaustas mirties bausme. Po kiek laiko Valentinas paskelbtas šventuoju.

Šis interviu skirtas neseniai pasirodžiusiai Lietuvoje gerai žinomo politikos filosofo ALVYDO JOKUBAIČIO knygai „Politinis idiotas“, kurioje siūlomas provokuojantis požiūris į šiandienos visuomenę, kuri, anot A. Jokubaičio, yra tapusi idiotizmo ir kvailumo, kylančių iš supaprastinto ir naivaus požiūrio į žmogiškumą, šaltiniu. Knygoje filosofas aštriai kritikuoja šiuolaikinius socialinius mokslus, į žmogų žvelgiančius tik kaip biologinių ir socialinių veiksnių visumą, bei bandymus remiantis tokiu požiūriu kurti tobulesnę visuomenę. Anot A. Jokubaičio, toks požiūris susiduria su rimtomis problemomis, nes jam nepažįstama tai, kas vadinama „vidiniu žmogumi“, kuris visada yra daugiau ar mažiau svetimas visuomenei. Remdamasis rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio ir kitų mąstytojų idėjomis, A. Jokubaitis siūlo netikėtą žiūros į modernų ar postmodernų pasaulį tašką. Knygos „Politinis idiotas“ pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje penktadienį, vasario 22 dieną, 12 valandą 5.3. salėje.

Televizija – vieta, kurioje dažnai patenki į nepatogias situacijas, tad būtina mokėti valdyti stresą, įsitikinęs radijo, televizijos laidų ir renginių vedėjas, jau greitai per LRT TELEVIZIJĄ pasirodysiančio realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ mokytojas Giedrius Masalskis. Jo teigimu, dauguma nelabai įsivaizduoja, kas yra televizija, o darbas joje, anot G. Masalskio, sunkus ir net dažnai nemalonus.

Naujas tyrimas rodo, kad genai gali daryti įtaką sėkmingai santuokai. Taip teigia mokslininkai iš Binghamtono ir Niujorko valstijos universitetų.

Mokslininkai eksperimentui pasikvietė 79 sutuoktinių poras. Kiekvienas iš partnerių atskirai atsakinėjo į klausimus apie įvairias problemas ir apie tai, kiek palaikymo sulaukia iš sutuoktinio ir ar tuo palaikymu džiaugiasi. Mokslininkai mano, kad būtent abipusė parama yra esminė sąlyga gerai santuokai.

„Rojumi žemėje vadinama Šveicarija prieinama ne kiekvienam. Įsidarbinti be pažįstamų  čia – šansų nėra”, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai” herojė Patricija, praeityje garsaus futbolininko Vaidoto Šlekio dukra.  Vos gimusią mergaitę tėvai išsivežė gyventi į Šveicariją, o po šešiolikos metų nusprendė, kad dukrai geriausia mokslus baigti būtent Lietuvoje.

Artėjantys savivaldybių rinkimai – jau antrieji, kai merai renkami tiesiogiai, piliečių, o ne išrinktų miesto tarybos narių. Kai 2014 metais, nuolat džiaugiantis daroma demokratijos pažanga ir tikintis, kad tai padės padidinti lietuvių pasitikėjimą valdžia, Seimas priėmė sprendimą, jog merai nuo šiol bus renkami tiesiogiai, buvo kartojama, kad toks sprendimas padidins atskaitomybę bei žmonių susidomėjimą rinkimais. Tai kartojama iki šiol, pavyzdžiui, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jau praėjus dvejiems metams po to, kai buvo išrinktas vilniečių, rašė: „Prieš beveik dvejus metus Lietuvoje įvykę tiesioginiai mero rinkimai pasiteisino. (...) Žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie gali daryti įtaką, kaip jiems svarbūs klausimai sprendžiami jų mieste ar rajone.“

Jelena Šalaj – psichologė, socialinių mokslų daktarė, medijų edukacijos ir tyrimo centro „Meno avilys“ projektų kuratorė, besidominti psichologiniais naudojimosi medijomis aspektais. Straipsnio autorė taip pat kuruoja jau trečius metus vykstantį Meno avilio ir Britų tarybos medijų raštingumo projektą mokyklose „Dideli maži ekranai“ (projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ugdymo plėtotės centru ir Lietuvos kultūros taryba).

Televizija turi minusų – nors verčia pasitempti, ilgainiui ima varginti tokie dalykai, kaip nuolatinis makiažas, LRT.lt portalui sako viena iš realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ mokytojų tapusi žinoma laidų vedėja Lavija Šurnaitė. Vis dėlto ją televizijoje matome jau 20 metų, o didžiąją televizinę patirtį L. Šurnaitė teigia sukaupusi dirbdama televizijos laidoje „Labas rytas“: „Per tris tiesioginio eterio valandas galėdavo nutikti bet kas.“

Kas yra tobuli tėvai ir kodėl nereikia skubėti vaiko mokyti rašyti ar skaityti? Apie tai praėjusią savaitę vykusioje paskaitoje Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje su mamomis kalbėjosi Paramos vaikams centro vadovė ir psichologė Aušra Kurienė. Anot jos, daugelis vaikų užgaidų, kaprizų ir nesusikalbėjimų su tėvais vyksta dėl vienos paprastos priežasties – šitaip jie nori dėmesio bei meilės.

„Mes ne už sergančius, o už sveikus vaikus, nes kiekvienas turi teisę pasveikti“, – sako dvi mamos Viktorija ir Simona, vos per kelias savaites sumaniusios surengti virtualų labdaros aukcioną, kurio metu surinktos lėšos atiteks paramos fondui „Rugutė“, globojančiam onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Moteris suvedė jų gyvenime atsiradę vaikai. Simona pasakoja, kad su Viktorija susipažino internetu, 2017 metais gruodį gimusių vaikų „Facebook“ grupėje.

Vis labiau siekiama pažinti vaikų ir suaugusiųjų emocinį intelektą, jį lavinti pripažįstant jo svarbą kokybiškam gyvenimui. Emocijų pažinimo pamokėlės, mokymas įvardinti savo būseną jau ikimokyklinio amžiaus vaikams, besišypsantys ar liūdintys veidukai ant lentos klasėse – ar to gana?

Kasmetinė Lietuvos geomokslų olimpiada vyksta dviem etapais: pirmasis – regioninis, po kurio į antrąjį, respublikinį, etapą atrenkami 25 geriausiai pasirodę dalyviai. Jie varžosi dėl galimybės atstovauti Lietuvai Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje (IESO), šiemet vyksiančioje Pietų Korėjoje rugpjūčio 26–rugsėjo 3 dienomis. 

Tarp 25 geriausiųjų moksleivių pateko net keturi Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokiniai: trečiokai gimnazistai Simonas Baltūsis ir Linas Ragainis bei antrokai – Edgaras Zaboras ir Gediminas Mėčius. 

Yra du būdai parašyti politiškai reikšmingus tekstus: būti žinomu rašytoju ir būti įtakingu politiku. Mano galva, kraupu, kai gerai nesuprasdami rašytojų tekstų juos sąmoningai supolitiname, o politinių ištarų nesistengiame suprasti suteikdami jiems niekingą tuščios retorikos epitetą. Turėtų būti atvirkščiai: reikia dėti pastangas nupolitinti pirmuosius ir daryti viską, kad antriesiems būtų sugrąžinta politinė prasmė – jie privalo būti girdimi ir interpretuojami kaip norintys pakeisti visuomenę.

Skaitydami apie šventųjų gyvenimus kartais išsigąstame, jog nerandame nė vieno šventojo, kuris būtų panašus į mus. Kartais atrodo, jog tik seni kunigai, vienuolės ir atsiskyrėliai gali būti šventieji.

Vis dėlto tai toli nuo tiesos. Popiežius Pranciškus atskleidė tai savo paraginime Gaudete et Exsultate, sakydamas, jog norint būti šventuoju nebūtina būti vyskupu ar kunigu, šventumui pašaukti esame mes visi.

Dažnas iš mūsų šiandien gėrėdamasis Vincento van Gogho darbais ir garbindamas jo genialumą neretai pamiršta, kad pats tapytojas būdamas gyvas šlovės paragauti negavo. Savo paveikslus tapęs tuo metu nepriimtinu ir nekanoniniu stiliumi, van Goghas buvo nepripažintas ir priverstas kankintis tapybos pasaulio pakraščiuose.

Ką įspūdingiausio atsimenate iš savo vaikystės? Ar lipote į medį taip aukštai, kiek tik drąsa leido? Ar ežere plaukėte ten, kur kojomis nesiekėte dugno? Ar važiavote dviračiu, nelaikydami vairo?.. Aš visa tai ir daugiau išbandydavau kiekviena pasitaikiusia proga (kai nematė tėvai). Vaikystėje dar nežinojau, kodėl. Tiesiog – taip buvo smagiausia.

Dabar jau žinau, bet prieš atsakydama turiu pripažinti – išvardinti ir panašūs džiaugsmai kelia „pavojų vaiko saugumui“. Juk kiekvienas iš jų turi didesnę ar mažesnę tikimybę baigtis rimtais sužalojimais ar netgi tragiškai. Tai gal pasaulis būtų saugesnis, jei šiuos ir kitus rizikingus vaikų užsiėmimus uždraustume?

Pasitaiko atvejų, kai psichologais prisistatantys asmenys viešojoje erdvėje žemina pažeidžiamas visuomenės grupes. Nors tokios nuomonės pavienės, jos greitai išplinta. Kokių etikos principų turi laikytis psichologai? Kaip atskirti gerą specialistą? Skaitykite interviu su ALINA MARTINKUTE, mokykloje ir su projektais švietimo srityje dirbančia psichologe, Lietuvos psichologų sąjungos nare.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose daugėja žmonių, atvirai kalbančių apie savo psichinę sveikatą. Ar šie jautrūs žmonių liudijimai daro teigiamą įtaką laužant vyraujančius stereotipus? Ar vis dėlto esama ir grėsmių?

Kalbant apie jautrias asmenines istorijas, kuriomis dalinasi sunkumų patyrę žmonės, verta turėti mintyje kelis dalykus. Pirma, sprendimas dalintis tuo, kas asmeniškai sunku ir skaudu, yra individualus, dažniausiai nelengvas. Įprastai iki sprendimo vyksta ilgas vidinis darbas: skaudžių patirčių atpažinimas, pripažinimas, derybos su savimi, pagalbos būdų paieškos... Jei žmogus nusprendžia, kad viešas savo skaudžios patirties liudijimas jam palengvins skausmą, mes turime gerbti, priimti ir palaikyti jo sprendimą. Svarbu suprasti, kad, nusprendęs dalintis, žmogus lygiagrečiai jaučia bei tyrinėja ir aplinkos nuostatas, požiūrį apie psichinę sveikatą. Kai aplinka yra nepriimanti, ignoruojanti, neigianti ar stigmatizuojanti psichinių sunkumų temas, žmogus turi atrasti ryžto ir drąsios įveikti ne tik vidinius barjerus, kurie trukdo ieškotis pagalbos, bet ir aplinkos pasipriešinimą. Tai labai sunku.

Daugeliui katalikų tenka spręsti dilemą: kaip elgtis susidūrus su žmonėmis, priskiriančiais save seksualinėms mažumoms, ypač tais, kurie yra aktyviai įsitraukę į LGBT judėjimo veiklą. „Mylėti žmogų, bet nekęsti nuodėmės“, – taip skamba populiarus posakis. Arba: „Gerbti kiekvieną asmenį, bet priešintis ideologijai.“ Katalikų Bažnyčios mokymo besilaikantieji sutiks: kiekvienas žmogus yra Dievo vaikas, todėl vertas mūsų meilės ir pagarbos, tačiau neturime pritarti, o prireikus net tvirtai nepritarti nuodėmei – veiksmams, kurie iškraipo žmogaus santykį su Kūrėju ir kitais žmonėmis. Bet ką tokie pasakymai reiškia ir kaip jie taikomi konkrečiomis aplinkybėmis?