Stogo keitimas - ne iš tų darbų, kuriuos norisi daryti paskubomis, tačiau gyvenimas nebūtinai paiso sezoniškumo: kartais stogas pradeda leisti vandenį vidury žiemos, o kartais - tai tiesiog vienintelis metas, kada randate laisvą brigadą. Taigi, kyla natūralus klausimas - ar tikrai galima keisti stogo dangą šaltuoju metų laiku?
Techninės galimybės priklauso nuo oro
Stogdengys Julius, dirbantis su skirtingomis dangomis jau daugiau nei dešimtmetį, sako, kad žiemą galima dirbti, tačiau būtina laikytis kelių taisyklių. „Stogo keitimas galimas, jei temperatūra nėra žemesnė nei -5 °C, nelija ir nėra šlapio sniego. Svarbiausia - sausas paviršius. Jei konstrukcijos šlapios, klijai, hermetikai ar hidroizoliacinės medžiagos tiesiog neveiks,“ - aiškina Julius.
Taigi svarbu ne tiek kalendorinė žiema, kiek realios oro sąlygos. Jei turite sausą, saulėtą savaitę sausio mėnesį - stogdengiai dirbs, tačiau jei sninga ir laša nuo stogo - geriau luktelėti.
Kokia danga tinkamiausia žiemą?
Ne visos stogo dangos gali būti montuojamos esant žemai temperatūrai. Bituminės čerpės, pavyzdžiui, tampa trapios, jų klijai nesuveikia. „Bituminę dangą rekomenduoju montuoti tik šiltuoju sezonu - nuo balandžio iki spalio. O štai plienas, keraminės ar betoninės čerpės - montuojamos net ir žiemą, jei nėra sniego ir šlapdribos,“ - teigia Julius.
Plieninė danga išlieka viena populiariausių žiemos sezonu, nes montavimo darbai vyksta greitai, nereikia daug papildomos įrangos, o konstrukcija dažnai jau būna paruošta iš anksto.
Konstrukcijų paruošimas - didžiausias iššūkis
Svarbiausia problema žiemą - ne pati stogo danga, o tai, kas po ja. Šaltuoju metu laiku mediena gali būti per drėgna arba net apšalusi, o tai apsunkina konstrukcijų tvirtinimą. „Kartais tenka stabdyti darbus net visai dienai, kol nugaruoja rasos lašai ar sušyla sijos. Žmonės galvoja, kad dengti stogą - tai tik ištiesti dangą. Bet jei po ja yra šlapios gegnės, turėsime pelėsį jau po pirmos žiemos,“ - sako Julius.
Jei planuojate stogo dangos keitimą žiemą, būtina iš anksto apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės ir užtikrinti, kad darbai būtų atliekami per trumpą, sausą periodą.
Rizikos, kurias verta žinoti
Žiemą dirbant ant stogo išauga nelaimingų atsitikimų rizika: slidūs paviršiai, mažesnis matomumas, stingdantis vėjas - visa tai gali turėti įtakos ne tik meistrų saugumui, bet ir darbo kokybei.
„Net ir patyręs stogdengys kitaip elgiasi, kai stogas apledėjęs. Juk čia ne grindys - viena klaida gali baigtis blogai. Dėl to žiemą viskas daroma lėčiau, atsargiau, kartais reikia papildomų saugos priemonių,“ - sako Julius.
Be to, kai kurios medžiagos praranda elastingumą. Tvirtinimo detalės gali lūžti, o plastikiniai elementai - skilti, todėl meistrai turi naudoti specialiai žiemai pritaikytas priemones.
Kada verta laukti pavasario?
Jei situacija nėra skubi, stogas neleidžia, o remontas planuojamas profilaktiškai - stogdengiai pataria tiesiog palaukti šiltesnių orų. „Jei nėra bėdos, aš klientams sakau tiesiai - laukite balandžio. Tada bus pigiau, greičiau ir paprasčiau. Žiemą darbai užtrunka ilgiau, o ir kaina dažnai didesnė, nes reikia daugiau pasiruošimo,“ - aiškina Julius.
Vis dėlto jei stogas jau leidžia vandenį, o dangos keitimas tampa būtinybe - geriau keisti iškart. Žala, padaryta vandeniui patekus į konstrukcijas, gali būti daug didesnė nei brangiau kainuojantis žiemos darbas.
25-16s