Kelionių besotė. Kodėl Marijos skulptūra Maltoje verkė kraujo ašaromis ir mokslininkai nerado priežasties ir įrodymų, kad įsikišo žmogus? Kaip galėjo bomba, nukritusi tiesiai į Maltos bažnyčią, nesprogti ir nesužeisti nė vieno iš 300 žmonių, dalyvavusių šv. Mišiose? Ar žinojote, kad žodis „ačiū“ kilęs nuo žodžio „atjaučiu“? Ir kodėl Maltoje daug „nėščių“ balkonų?
Tokių ir dar daug kitokių įdomybių išgirdome piligriminėje kelionėje po Maltą. O kas ta piligriminė kelionė? Nesistebėkite, nes to nežinojo net kai kurie kelionės bendrakeleiviai, išdrįsę leistis į avantiūrą. Nuotykį, kuris pakeitė gyvenimą iš esmės.
Vienas piligrimas po kelionės prisipažino, kad atvyko į Maltą vienoks, grįžta – kitoks. Kitas atsivėrė, kad paskutinį sykį išpažinties buvo tik prieš dvejas olimpiadas. Taip jis skaičiuoja prabėgusį laiką. Trečiasis piligrimas šypsojosi, kad per 7 dienas Maltoje šv. Mišiose dalyvavo daugiau sykių nei per septynerius metus.
Kas ta piligriminė kelionė?
Piligriminė kelionė – tai visų pirma susijusi su tikėjimo, Dievo ir gyvenimo prasmės paieškomis, šventų vietų lankymu. Tai susitikimas su Dievu. Susitaikymo ir malonės metas. Bendrystė su kitais bendrakeleiviais. Dievo artumo pajautimas. Maldos, prašant užtarimo sau ar artimajam. Jausmas, kad Jėzus Tave apsikabino, o Švč. Mergelė Marija apgaubė savo skraiste.
Piligriminė kelionė yra tai, ką pabandžius vieną sykį, norisi vėl kartoti. Todėl nenuostabu, kad į piligriminę kelionę Maltoje žmonės vyksta ne po vieną sykį, o net po 2 ar 4 kartus. Tokių buvo ir mūsų grupėje, kurią sudarė 26 piligrimai su kunigu, broliu pranciškonu Astijum Kungiu. Kelionėje visi tapome artimi kaip broliai ir sesės.
Oro uoste pirma staigmena: Inga pasitiko su braškėmis
„Keliaujame pas Ingą” – tokius žodžius ne sykį girdėjau iš pažįstamų, kažką žinojusių apie piligrimines keliones Maltoje. Visi žino, kad jas organizuoja ketverius metus Maltoje gyvenusi Inga – džiaugsminga. Taip ją vadina piligrimai. Ir ši savybė Ingai be galo tinka ir atspindi jos charakterį. Piligriminių kelionių organizatorė Inga Kuliavienė tiesiog spinduliuoja džiaugsmu, optimizmu, energija.
Vien pirmas įspūdis apie Ingą oro uoste būna wow: besišypsanti moteris su užrašu „Piligrimai“ vienoje rankoje ir su sultingiausių braškių dubeniu – kitoje rankoje. Saldžios, gaivios sutiktuvės.
Per 11 metų Ingos dėka Maltą aplankė daugiau nei 1.500 piligrimų ir ne tik. Inga organizuoja ir verslo keliones mažoms ar didelėms kompanijoms, padeda atrasti Maltos žavesį, atskleidžia gurmaniškas vietas ir kitas Maltos paslaptis. Tai, ko nebūdamas vietiniu, nerastum ir nežinotum.
Su Inga vietiniai jau net sveikinasi – kur ji nueis, visur ras pažįstamų. Ingos rekomendacijos – pačios geriausios: ji žino, ką verta pamatyti, kur plaukti laivais ar laiveliais, kur patirti adrenalino ar paragauti skaniausių vietinių patiekalų. Sykį nepaklausėme jos rekomendacijų, kur pavalgyti ir „užsirovėme“ ant turistinės vietos: gražus vaizdas ant kalno, bet greit praeinantys turistų srautai ir abejotinos kokybės patiekalai. Visi kiti kartai su Ingos rekomendacijomis buvo tiesiog tobuli!
Kai norisi kitokios – unikalios kelionės įspūdžių
Girdžiu žmones besiskundžiančius, kiek galima gulėti paplūdimyje ir mirkti baseine viešbučiuose su viskas įskaičiuota paketu. Norisi kitokių kelionių, nepažintų vietų, naujų patirčių, kažko naujo, ko dar nebandė.
Piligriminė kelionė į Maltą – tobula išeitis, nes ji – piligriminė, pažintinė, pramoginė, poilsinė.
Visą savaitę gyvenome ypatingoje vietoje, kur šiaip nepateksi – rekolekcijų namuose prie vienuolyno Rabat mieste. Mus savo šiluma apgaubė, naminiu maistu kasdien vaišino vienuolės.
Kiekvieną dieną pradėdavome vienuolyno kieme su broliu Astijumi: rytine mankšta su malda. Toks naujoviškas maldos būdas ne tik pramankštindavo kūną, bet ir įkvėpdavo geros nuotaikos visai dienai.
Kasdien mūsų programoje buvo ir dvasiai peno, ir fizinio krūvio, skanaus maisto ir poilsio pajūry, naujų atradimų, pramogų. Per savaitę net keturis sykius plaukėme: keltu į Gozo salą, laivu – į kitą miestą ir laiveliais po įspūdingas uolas, kur gėrėjomės ypatingo skaidrumo vandeniu, medūzomis, kalnais ir kraštovaizdžiu.
Netoli mūsų vienuolyno buvo seniausias Maltos miestas Mdina – istorinė sostinė, miestas ant uolos, vidury salos. Mdina garsėja Viduramžių pastatų, siaurų gatvelių labirintais, įspūdinga panorama. Ne veltui Mdina yra populiari ir filmų kūrimo vieta.
Malta – didžiausias pasauly muziejus po atviru dangumi
Malta – Viduržiemio jūros perlas, lyg didžiausias pasaulyje muziejus po atviru dangumi, garsėjantis savo religiniu ir kultūriniu paveldu. Visas Maltos miestas – sostinė Valeta yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Uolėtos pakrantės, ramios įlankėlės, įspūdingos panoramos. O visoje saloje gyvena maždaug tiek gyventojų, kiek Vilniuje.
Ši sala yra viena iš seniausių krikščioniškosios Europos vietovių, kurioje bažnyčių yra tiek, kiek metuose dienų – 365. Kasdien gali melstis kitoje. Ant kiekvieno gatvės ar skersgatvio kampo, kone ant kiekvieno pastato – šventųjų skulptūros ir paveikslai. Jautiesi lyg Italijoje. Imi spėlioti, kad Maltoje – daugiausiai visame pasaulyje tikinčių žmonių.
Piligriminė kelionė Maltoje – ypatingo šventojo apaštalo Pauliaus pėdsakais. Istorija teigia, jog apie 60-uosius metus po Kristaus, netoli Maltos sudužo laivas, kuriuo į teismą Romon buvo gabenamas šv. Paulius. Išsigelbėjusieji išsilaipino Maltoje ir čia praleido apie tris mėnesius. Būtent šv. Paulius šiai salai atnešė Gerąją Naujieną, paskelbė Evangeliją.
Aplankėme šv. Pauliaus bažnyčią ir katakombas, grotą, šv. Pauliaus laivo sudužimo bažnyčią ir dar daug kitų nuostabių vietų, liudijančių apie šį didį šventąjį. Turėjome unikalią galimybę pamatyti apaštalo Pauliaus relikviją, kuriai 2000 metų, o nežinodamas tos vietos niekaip nerastum.
Gozo saloje – išgijimo malonių lietus
Piligrimystės kelias mus nuvedė į nuostabaus grožio šv. Jono baziliką Valetoje, garsiąją Ta-Pinu nacionalinę šventovę Gozo saloje, garsėjančią išgijimais ir stebuklais.
Šioje vietoje buvusioje koplyčioje 1883 metais valstietė Carmela Grima išgirdo Švč. Mergelės Marijos balsą: „Ateik, ateik“. Moteris gavo išgijimo malonę. Po šio įvykio koplyčia tapo lankoma daugybės piligrimų, tad reikėjo gerokai didesnės šventovės. 1922 metais pradėta statyti Ta-Pinu bazilika. Dabar joje yra nepaprasta gausybė votų ir padėkų, skirtų Marijai. Į šią šventovę plūsta piligrimai iš viso pasaulio.
Senajame mieste Rabate, kur ir gyvenome, aplankėme šv. Agotos kriptą ir Švč. Mergelės Marijos grotą, kurioje, kaip patvirtina Katalikų Bažnyčia, daugybė žmonių yra patyrę gausių malonių ir stebuklų.
Tikėjimas = tik ėjimas
Viena labiausiai mane „užkabinusių“ brolio Astijaus frazių: tikėjimas – tai tik ėjimas. Kasdien einame tikėjimo keliu. Kasdien naujai pasiryžtame gyventi su Dievu ir pagal Jo valią. Renkamės meilę, džiaugsmą, laimę, ramybę, taiką.
Mūsų grupės piligrimai turėjo išskirtinę galimybę pažinti iš arti brolį Astijų – žvaigždę iš ekrano, dvasinį autoritetą. Kasdien klausėmės ypatingų jo pamokslų ir katechezių, už pilvų susiėmę iki ašarų juokėmės iš jo anekdotų ar tikrų istorijų. Kaip, pavyzdžiui, kodėl gavus atgailai tris poterius nereikia iš naujo skaityti Hario Poterio knygų.
Vienas mūsų grupės piligrimas, iki kelionės nepasižymėjęs tikėjimu Dievu, pasakė, kad jei bent pusė kunigų būtų tokie, kaip brolis Astijus, Lietuvoje bažnyčios būtų pilnos.
Piligriminė kelionė keičia žmonių gyvenimus. Paskutinį vakarą Maltoje visi dalinomės savo įspūdžiais, patirtimis, išgyvenimais, Jėzaus prisilietimais, gautomis malonėmis. Skambėjo frazės: „prisipildžiau dvasiškai“, „sustiprinau tikėjimą“, „paaugau tikėjime“, „jaučiuosi pabuvusi prie gyvojo Dievo šaltinio“, „Jėzus mane apsikabino“, „grįžtu gerai pakrautas“, „radau naujų draugų, bendraminčių“, „gavau atsakymus į klausimus“, „po dešimt metų priėjau išpažinties“, „nuo šiol rinksiuosi tik piligrimines keliones“ ir panašiai.
Neturėk 100 eurų, turėk draugę Ingą
Taip juokauja pati Inga, piligrimystėMaltoje.lt iniciatorė ir piligriminių kelionių organizatorė. Ją drąsiai galima vadinti dar viena grupės dvasine vadove ar „mama“. Su Inga nepražūsite: ji suplanuoja kiekvienos dienos kiekvieną minutę, kur kada būsime, ką veiksime ir ką pamatysime. Žmonės keliauja į piligrimines keliones po kelis kartus, nes myli Maltą ir myli Ingą.
„Aš žmonėms dovanoju save, bet ir pati prisipildau visų meilės. Kiekvienas žmogus man kaip dovana ir mokytojas, - prisipažįsta Inga. – Visada meldžiuosi už buvusius ir būsimus piligrimus. Žinau, kad visus jus pabučiavo Viešpats ir ateis laikas, kai suprasite, kodėl važiavote į šią kelionę, ką Viešpats išsprendė jūsų gyvenimuose. Maltą myliu be galo, be krašto. Tai yra kaip mano antra gimtinė, nes čia gimiau dvasiškai, mano tikėjimas išaugo. Myliu šią šalį, žmones, su kuriais dirbu“.
Dažnai stebėdavausi, kaip Inga nepervargsta, iš kur semiasi tiek jėgų. „Maltoje mes kasdien meldžiamės vieni už kitus. Tai suteikia antgamtinių jėgų. Varau kaip torpeda. Mano vyras, kai juokiasi iš horoskopų, zodiakų, sako: „tu tai raketos metais gimei“, - juokiasi Inga, pelnytai įgijusi dar vieną naują pravardę „raketa“.
Kiekvienoje grupėje piligrimai patiria tokių išgyvenimų, prisilietimų, išgijimo malonių, kad Inga apie juos galėtų visą knygą parašyti. Kiekvieną grupę lydi ir kuris nors kunigas iš Lietuvos. Tai ypatinga malonė.
Nuotr. iš asmeninio piligrimų archyvo.
