Reklama 2

„Jis prisikėlė, jo čia nebėra“ (Mk 16,6)

 

Kristaus Prisikėlimo šventė – Velykos – tai pati svarbiausia tikinčio žmogaus visų metų krikščioniško gyvenimo šventė. Prisikėlimas – tai bazinė ir pagrindinė mūsų gyvenimo ir tikėjimo esmė. Prisikėlimas iš mirties – tai pats didžiausias stebuklas, kuris apie Jėzų kalba jau ne vien kaip apie žmogų, bet ir kaip apie Dievą.

Lietuvos vyskupų Velykinis ganytojiškasis laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

sveiki sulaukę šventų Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės! Šiandien prisikėlimo šviesa įveikė tamsumas. Šiandien Kristus, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, mums visiems dangaus vartus atvėrė. Velykos – tai Pascha, perėjimas iš mirties į gyvenimą, iš vergovės į Dievo vaikų laisvę. Dievas „iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu“ (Ef 1, 5) siuntė mums Gelbėtoją Jėzų ir troškta suvienyti mus su savimi, padaryti savo vaikais. Čia glūdi giliausia Velykų šventės prasmė, iš čia kyla džiaugsmas ir neblėstanti viltis.

Didysis penktadienis: meilė, kviečianti atsakui

Ši diena ypatinga krikščionims visame pasaulyje. Ji unikali visoje religijų istorijoje. Dievas atskleidžia save iki galo. Ne jis reikalauja žmonių aukų sau, o pats už juos pasiaukoja. Tam, kad atsikurtų nutrūkęs santykis. Įvyktų susitaikymas. Tiksliau, Dievas sutaikina su savimi žmones, – Jis juk jau visada buvo jų pusėje. Tad didysis kančios įvykis išties byloja apie didžiąją meilę, kviečiančią atsakui. Santykiui.

Kun. Artūras Kazlauskas komentuoja išskirtinę šiandienos liturgiją.

Krizmos Mišių homilija: būti arti, nepasiduoti abstraktumo pagundai

 

Didžiojo Ketvirtadienio ryte popiežius Pranciškus aukojo Krizmos Mišias, kurios taip vadinamos todėl, kad jų metu yra pašventinamas Krizmos aliejus, vėliau naudojamas sakramentinėse apeigose. Aliejus turi daug dvasinių reikšmių, kurios susijusios su jo praktiniu naudojimu. Tai gydymo simbolis, nes juo galima patepti žaizdas, atgaivinti odą ar nusilpusius raumenis.

Paskutinė vakarienė

 

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Naktį, kurią turėjo būti išduotas

 

Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės vakarienės liturgija – tai mėginimas, tik mėginimas, įžengti į Velykų slėpinį. Mūsų išgelbėjimo slėpinį, kurį išgyvename per šias tris šventas Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo dienas.

Didysis ketvirtadienis su Šv. Augustinu

 

Iš šventojo vyskupo Augustino pamokslų apie Senąjį Testamentą
(sermo 23, 2–3: CCL 41, 322)

Nemirtingasis priėmė mirtingumą, kad numirtų už mus

Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį. Galbūt atsirastų toks, kuris numirtų už geradarį (Rom 5, 7). Tačiau kas panorėtų numirti už neteisųjį, už bedievį, už nusikaltėlį, jei ne vienintelis Kristus, kuris yra toks teisus, kad nuteisina neteisiuosius? Tai štai, broliai, mes nebuvome padarę jokio gero darbo, visi mūsų darbai buvo blogi. Nors žmonės elgėsi blogai, gailestingasis Viešpats nuo jų nenusigręžė. 

Didysis trečiadienis su šventuoju vyskupu Atanazu

Šventasis vyskupas Atanazas (295 m. – 373 m.) Nepalenkiamas tikėjimo grynumo gynėjas Arijaus sukeltos didžiosios krizės laikotarpiu, iškart po Nikėjos susirinkimo, sumokėjo aukštą kainą už savo herojišką priešinimąsi erezijos plitimui – buvo bent penkis kartus ištremtas imperatoriaus Konstantino, Konstanto, Julijono ir Valenčio. Arijonizmas, tai erezija teigusi, jog Jėzus yra Dievo sukurtas, todėl nelygus Jam. Jėzus yra mažesnis Dievas.

Didysis antradienis su šventuoju vyskupu ir kankiniu Kiprijonu

 

Šv. Kiprijonas (200–258), vyskupas ir kankinys.

Tėvų pagonių išauklėtas jis iš pradžių dėstė retoriką. Apie 246 m. tapo krikščioniu, o 249 m. – Kartaginos vyskupu. Decijaus persekiojimų laikais jis buvo pasislėpęs ir savo bendruomenei vadovavo laiškais. Valerijaus persekiojimų metu, 257-aisiais, buvo ištremtas, vėliau grąžintas į Kartaginą ir prokonsulo Galerijaus nukirsdintas.

II skaitinys:
Iš šventojo vyskupo ir kankinio Kiprijono traktato Kantrybės nauda
(Nr 6–7: CSEL 3, 401–402)

Velnias pagal popiežių Pranciškų

 

„Velnias veikia ir 21 amžiuje, tad mes turime išmokti su juo kovoti.“ Šioje frazėje, kurią popiežius Pranciškus ištarė per homiliją Šv. Mortos namų koplyčioje 2014 m. balandį, sukondensuota jo mintis ne tiek apie velnio egzistavimą, o kur kas giliau – apie tai, kaip krikščionis turėtų dorotis su šiuo buvimu. Nors šiandien velnio nesiejame su stereotipiniais įvaizdžiais ar personifikacijomis, jis ir toliau daro poveikį kiekvieno žmogaus kasdieniame gyvenime.

Didysis pirmadienis su popiežiumi Leonu Didžiuoju

Skaitytojus kviečiame šią Didžiąją savaitę praleisti kartu su Bažnyčios tėvais. Didįjį pirmadienį skaitome šventojo popiežiaus Leono Didžioje pamokslą apie apie mums duotą pasirinkimą tarp gyvenimo ir mirties.

Leonas Didysis Romos vyskupo soste išbuvo 21 m. (440–461). Leonas valdė Bažnyčią didelių katastrofų metu. Romos Imperija pasitiko savo žlugimą, o tikinčiųjų tikėjimą griovė įvairios erezijos. Popiežius esmingai prisidėjo prie Jėzaus Kristaus prigimties dogmatinio formulavimo, iškeldamas „asmens“ sąvoką. Jo dėka Chalkedono Susirinkimas (451 m.) paskelbė, kad Jėzus Kristus, žmogumi tapęs Dievo Žodis, yra vienas asmuo, turintis dvi prigimtis, kurios šiame asmenyje jungiasi nesumaišytos, nepakitusios, nepadalytos ir neatskirtos viena nuo kitos (plg. DS 301).

Popiežius jaunimui: jei jūs tylėsite – akmenys šauks

 

Sekmadienio rytą Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus vadovavo procesijai su verbomis ir aukojo Kančios sekmadienio Mišias. Prasidėjo Didžioji savaitė. Popiežiaus aukotose Mišiose dalyvavo Romos vyskupijos jaunimas, kartu su savo vyskupu – popiežiumi, vyskupijos mastu švenčiantis Pasaulinę jaunimo dieną, o taip pat Romoje vykusio priešsinodinio jaunimo susitikimo dalyviai – 300 jaunų žmonių iš viso pasaulio. Mišių pabaigoje jie popiežiui įteikė visą savaitę turkusius darbus reziumuojantį dokumentą.

„Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galite jiems gera daryti, o mane turėsite ne visuomet“ (Mt 14, 7)

Bažnyčios liturgijoje Verbų Sekmadienis yra taip pat ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios Sekmadienis. Tuo primenama, kad kančia ir šlovė yra nuolatinis ir pastovus kiekvieno žmogaus gyvenimo palydovas, kurio kelrodė žvaigždė yra Dievo mokymas, Jo žodžių klausymas bei vykdymas. Su Verbų Sekmadieniu pradedame Didžiąją Savaitę, per kurią dar kartą geriau įsižiūrime ir pažįstame kenčiantį, mirštantį ir mirtį nugalintį Jėzų. Tai metas dar kartą kiekvienam asmeniškai ir visam tikinčiam pasauliui iš naujo apmąstyti, kokia yra mūsų Atpirkimo ir Išganymo prasmė.

Popiežius: Nebijok, jaunas žmogau, tu radai malonę pas Dievą

 

„Niekada nepraraskite bendravimo džiaugsmo, svajokite kartu su kitais, neleiskite, kad jaunystės blyksniai užgestų tamsiame kambary, kuriame vienintelis langas į pasaulį yra kompiuterio ar išmaniojo telefono ekranas“, rašo popiežius Pranciškus jaunimui, ketvirtadienį paskelbtoje žinioje šių metų Pasaulinės jaunimo dienos proga. Besiruošiant 2019 m. pradžioje Panamoje vyksiančiam didžiajam jaunimo susitikimui, šiemet jaunimo diena bus švenčiama vyskupijų mastu Verbų sekmadienį, kovo 25 d. Popiežiaus žinios tema – žodžiai, kuriuos Mergelė Marija išgirdo apreiškimo akimirką: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą“ (Lk 1,30).

Pranciškus: Dievas myli kaip tėvas ir motina

 

Viešpats yra ištikimas. Jis mūsų neužmiršta. Todėl mūsų džiaugsmas kupinas vilties, priminė popiežius ketvirtadienio ryto Mišių dalyviams Šv. Mortos namų koplyčioje. Priartėjus Didžiajai savaitei Bažnyčia kviečia apmąstyti Viešpaties ištikimą meilę. Viešpaties meilė yra vidinė, todėl neužmirštanti. Argentinoje, prisiminė popiežius Pranciškus, Motinos dienos proga motinoms dovanojamos neužmirštuolės, kurios žydi dviem spalvoms – mėlynosios dovanojamos gyvoms motinoms, violetinės – mirusioms motinoms, dalijosi prisiminimais popiežius. Jis kalbėjo homilijoje apie Dievą, kuris yra ištikimas kaip tėvas ir kaip motina:

Sekmadienį prasideda Didžioji Savaitė. Popiežiaus vadovausimos apeigos

 

Sekmadienį Romoje prasidės popiežiaus vadovaujamos Didžiosios Savaitės apeigos. Sekmadienio priešpietį popiežius Pranciškus aukos Verbų, Kristaus kančios sekmadienio šv. Mišias, vadovaus procesijai Šv. Petro aikštėje. Mišiose taip pat minima XXXIII Pasaulinė jaunimo diena, kurios tema: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą“ (Lk 1,30). Popiežius palaimins verbas, vadovaus procesijai ir sekmadienio Mišioms. Verbų sekmadienio apeigų šv. Petro aikštėje pradžia – 10 val. Romos laiku.

Katechezė apie Komuniją

 

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie šventąsias Mišias, šį kartą apie Šventąją Komuniją. Tačiau visų pirmą Šventasis Tėvas visus pasveikino su pirmąja pavasario diena.

Jaunimas Lietuvoje laiko save katalikais, bet nesimeldžia

 

Artėjančiam Vyskupų sinodui jaunimo tema ruošiamasi ne tik Vatikane. Šv. Marijos universiteto Benedikto XVI religijos ir visuomenės centras Jungtinėje Karalystėje (Benedict XVI Centre for Religion and Society) bei Paryžiaus katalikiškas institutas (Institut Catholique de Paris) pristatė analizę, atskleidžiančią jaunų europiečių religingumą bei religijos praktikavimo įpročius. Šios situacijos pristatymas Sinodo dalyviams yra pagrindinis analizę sudariusiųjų tikslas.

Popiežius pasveikino su Tėvo diena

 

Jei Lietuvoje Tėvo diena minima birželio mėnesį, tai keliose šalyse – Italijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir kitose – ji minėta kovo 19 dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint šv. Juozapą, kuris, greta Mergelės Marijos, rūpinosi visomis kūdikėlio Jėzaus žmogiškomis reikmėmis, o jam užaugus išmokė amato.

Pranciškus naujiems arkivyskupams: malda yra pirmas jūsų darbas

 

Jūs, brangūs broliai, išrinkti Viešpaties, mąstykite apie tai, kad buvote išrinkti iš žmonių tarpo ir dėl žmonių, esate skirti dalykams, kurie liečia Dievą. Ne kitus dalykus. Ne dėl reikalų, ne dėl pasaulio šlovės, ne dėl politikos. „Vyskupystė“ yra tarnystės pavadinimas, o ne garbės titulas. Vyskupui dera tarnauti, o ne vyrauti, kaip yra nurodęs Mokytojas: „Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas“, - sakė popiežius Pranciškus, vadovaudamas vyskupų šventimams kovo 19 dienos vakare. Šiuose šventimuose trys kunigai buvo įšventinti arkivyskupais ir netrukus išvyks į įvairias šalis darbuotis kaip apaštaliniai nuncijai, Bažnyčios diplomatinėje tarnystėje.

Dienos Mišių homilija: kartais norime sugrįžti atgal, prie vergų stalo

 

Kovo 20 dienos ryto šventosiose Mišiose popiežius Pranciškus komentavo, homilijoje, išraiškingą skaitinį iš Skaičių knygos: iš Egipto vergovės išvesta Dievo tauta neteko kantrybės ir pradėjo kalbėti prieš Dievą bei Mozę: „Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, – mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu“. Bet kai juos pradėjo gelti „žalčiai“, jie paprašė apsaugos, sakydami: „nusidėjome, nes kalbėjome prieš Viešpatį ir prieš tave. Užtark pas Viešpatį, kad atimtų nuo mūsų žalčius“. Viešpats nurodė Mozei padirbti varinį žaltį: kas į jį pažvelgdavo, tas pagydavo nuo įgėlimo.

Powered by BaltiCode