Popiežiaus bendroji audiencija. Krikščionis – vilties misionierius

 

Esame vilties misionieriai – tikime ir skelbiame, kad Jėzus iš meilės paaukojo už mus gyvybę ir Dievas jį prikėlė iš numirusių Velykų rytą, kad ir mes turėtume amžinąjį gyvenimą, - sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos katechezę. Pasak popiežiaus, spalio mėnuo yra labai tinkamas metas kalbėti apie krikščionis kaip vilties misionierius, nes šį mėnesį Bažnyčia ypatingai meldžiasi už misijas ir misionierius, o šį trečiadienį, spalio 4-ąją, liturgijoje minimas didis vilties misionierius šv. Pranciškus Asyžietis.

Krikščionis nėra nelaimių pranašas, - sakė Pranciškus. Krikščionybės esmė – Jėzaus mirties ir priskėlimo žinia. Jei Evangelijos sustotų ties Jėzaus palaidojimu, jos niekuo nesiskirtų nuo herojiškų personažų, paaukojusių gyvybę dėl kilnių idealų, biografijų. Jos būtų pamokančios, galbūt ir guodžiančios knygos, bet neskelbtų vilties.

Šv. Pranciškaus „tranzitas“ ir „Sidabrinė Rožė“

Italija trečiadienį mini savo dangiškąjį globėją Šv. Pranciškų. Jo šventės dienos, spalio 4-sios, liturgija Jėzaus žodžiais vadina jį vienu iš mažųjų, kuriems Tėvas atskleidė savo karalystės slėpinius; tą dieną skaitomi Jėzaus žodžiai iš Mato evangelijos: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams” (Mt 11, 25). Pasak šv. Jono Pauliaus II, Dievas Tėvas leido šv. Pranciškui pažinti karalystės slėpinius taip giliai ir jautriai, jog asyžiečio dvasinė patirtis tapo „atspirties tašku“ ir „šviesos šaltiniu“, amžių bėgyje įkvėpusiu nesuskaitomus tikinčiuosius. Šios patirties pasekmėje pranciškietiškas sąjūdis „išsiplėtė į visą Europą, persikėlė per okeanus, persmelkė daugelį kultūrų ir sužadino nenutrūkstantį gerųjų darbų žydėjimą, praturtėdamas nuostabiais krikščioniškojo šventumo vaisiais“.

Popiežiaus homilija. Prašykime malonės drąsai ir kantriai sekti Jėzumi

 „Atėjus metui, kai turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę“. Šią antradienio Mišiose skaitytą Evangelijos pagal Luką ištrauką, popiežius Pranciškus komentavo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

„Tiktai vieną kartą Jėzus sau leido kreiptis į Tėvą ir prašyti, kad atitolintų nuo jo kryžių. „Tėve, sakė jis Alyvų darželyje, jei įmanoma, atitolink nuo manęs šią taurę, tačiau tebūnie ne mano,  bet tavo valia“. Jėzus buvo klusnus Tėvo valiai. Buvo ryžtingas ir klusnus. Ir toks buvo iki galo. Viešpats kantriai vykdė tai kam buvo siųstas. Viską kantriai vykdė. Jis ne tik kentėjo už mus ant kryžiaus, bet taip pat davė kantraus keliavimo pavyzdį“.

Naujas Jėzaus įsakymas: meilė, kuri tampa tarnyste kitiems

 

Naujas Jėzaus įsakymas: meilė, kuri tampa tarnyste kitiems

Gyvybės ir kūrinijos dovanos išplaukia iš Dievo meilės žmonijai. Per jas Dievas suteikia mums savo meilę. Priklausomai nuo to, kiek atsiveriame ir Jį priimame, galime ir mes savo ruožtu tapti meilės dovana broliams. Popiežius Pranciškus šiais žodžiais kreipėsi į jį pirmadienį aplankiusius Italijos dovanojimo instituto atstovus, Italijoje spalio 4 dieną minimos Dovanojimo dienos proga.

Trys atspirties taškai: „Žodis“, „Duona“, „Vargšai“

 

Šventojo Tėvo vizitą Bolonijoje užbaigė Šv. Mišių auka su centrinės Italijos tikinčiųjų bendruomene. Popiežius homilijoje kalbėjo apie veidmainiškumą, apie kurį kalbama 26 eilinio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Vienas sūnus sako tėvui, kad eis dirbti, tačiau neina. Kitas sako kad neis, bet nueina. Jėzus pasakoja palyginimą, kalbėdamas su Rašto aiškintojais. Jėzus siūlo rinktis iš dviejų kelių, tačiau mes ne visuomet sugebame pasakyti jam „taip!“ savo žodžiais ir darbais, nes esame nusidėjėliai. Tačiau galime rinktis būti „keliaujančiais nusidėjėliais“ kurie klausosi Viešpaties, o kai nupuola – gailisi, ir vėl keliasi, kaip pirmasis sūnus. Arba galime rinktis būti „sėsliaisiais nusidėjėliais“, t.y. pasirengę teisintis bet kada ir kai apsimoka, tik žodžiais. Visa tai mums sako, kad nėra „moksliškai sukonstruotos“ krikščionybės, kuri leistų atlikti kai kuriuos priesakus dėl sąžinės ramybės. Krikščioniškas gyvenimas reiškia nuolankų ėjimą niekuomet nesustabarėjusia sąžine, visuomet ryšyje su Dievu. Jėzus smerkia gyvenimo dvilypiškumą, veidmainiavimą, klerikalizmą, atsiribojimą nuo žmonių. Raktinis žodis yra „atgailauti“. Atgaila padeda nesustabarėti, perkeisti mūsų „ne!“ Dievui į „taip!“ ir mūsų „taip!“ nuodėmei į „ne!“. Tėvo, kasdien švelniai prakalbančio į mūsų sąžinę, valią vykdysime tik atgaila ir nuolatiniu atsivertimu. Kiekvienas turime du kelius: arba būti atgailaujančiais nusidėjėliais,  arba nusidėjėliais veidmainiais. Svarbu ne bandymai pateisinti ir išsaugoti išorę, o prie Viešpaties priartėjanti širdis, kasdien kovojanti, atgailaujanti ir sugrįžtanti pas Jį. Nes Viešpats ieško tyrų širdžių, o ne tyrų išorių

Popiežius: Miestai tebūna Dievo gerumo ir švelnumo ženklu žmonėms

 

Popiežius paragino miestuose plėsti solidarumo ir žmonių broliškumo erdves, kuriose kiekvienas asmuo jaustųsi pripažintas. Šventasis Tėvas šeštadienį audiencijoje priimtiems Italijos savivaldybių asociacijos nariams patikino, jog „paskutinieji leidžia geriausiai suprasti tikrus miestų, socialinių ir egzistencinių periferijų poreikius, kaip ir netinkamus tariamus spendimus; leidžia pajusti neteisingumo pulsą, bet ir kelią jį pašalinti“. Pasak popiežiaus, reikia kurti bendruomenes, kurios užtikrintų visų pareigas ir teises pagal nenykstančią logiką, surišančią asmens interesus ir bendrąjį gėrį. Nes įnešant į visuomenės gėrį drauge laiduojamas asmens gėris, sakė popiežius.

Žiniasklaidos dienos tema: „fake news“ ir taikos žurnalistika

 

 „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,32). „Fake news“ (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika – tokią tema popiežius Pranciškus parinko būsimai Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai, kuri bus minima ateinančių metų gegužės 13-ąją.

Kasmet minėti šią dieną pasiūlė Vatikano II Susirinkimas 1963 m. paskelbtame dekrete apie socialinio komunikavimo priemones „Inter mirifica“. Pirmą kartą ji paminėta 1967 m. gegužės 7 d. – sekmadienį prieš Sekmines. Papročio minėti šią dieną sekmadienį prieš Sekines laikomasi ir dabar. Pasaulinės komunikavimo priemonių dienos tema kasmet paskelbiama rugsėjo 29-ąją, liturgijoje minint žiniasklaidoje dirbančių žmonių globėją arkangelą Gabrielių. Popiežiaus vardu parengta žinia pasaulinei dienai skelbiama sausio 27 d., minint žurnalistų globėją šv. Pranciškų Salezą.

Popiežius: neužmirškime Gailestingumo jubiliejaus

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios tarybos naujajam evangelizavimui skatinti narius, šiomis dienomis susirinkusius į savo kasmetinę plenarinę asamblėją. Šiai tarybai buvo patikėtas neseniai visoje Bažnyčioje švęsto Gailestingumo jubiliejaus organizavimas, dėl to ir popiežius penktadienio audiencijos metu sakytą savo kalbą pradėjo nuo jubiliejaus.

„Šventieji metai buvo malonės laikas, kurį visą Bažnyčią gyveno su giliu tikėjimu ir intensyviu dvasingumu. Tad neturime leisti, kad tas didis entuziazmas būtų atsikeistas ar užmirštas“, - sakė Pranciškus.

Popiežius: Arkangelai yra mūsų pašaukimo broliai

 

Šventieji arkangelai Mykolas, Gabrielius ir Rapolas yra tarsi mūsų pašaukimo broliai: jie stovi Viešpaties akivaizdoje, kad Jam tarnautų, Jį šlovintų, kad kontempliuotų Viešpaties veido šlovę. Tačiau Viešpats juos siunčia, kad palydėtų mus gyvenimo kelyje, pasakė popiežius rytmečio Mišiose penktadienį Šventosios Mortos namų koplyčioje Vatikane. Šventasis Tėvas pasiūlė paprastą maldą, kad prašytume šventųjų arkangelų užtarimo. Svarbus jų vaidmuo mums, esantiems pakeliui kelyje link išganymo.

Mes ir angelai turime tą patį pašaukimą: kartu bendradarbiauti Dievo išganymo plane, sakė popiežius šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo šventės dieną.

„Šis atsakė: „Nenoriu“, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti“ (Mt 21, 29)

 

Spalio mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie „du sūnus“ kiekvienam iš mūsų primins, kaip dažnai gyvenime esame pabuvoję ir vieno, ir kito sūnaus dalioje: paklusti Tėvo valiai, arba ne; ar ištarti „Taip“, bet elgtis priešingai. Pasirodo, kad viską sprendžia ne mūsų žodžiai, bet darbai. Būtent paskutinės akimirkos apsisprendimas dažniausiai yra tikriausias mūsų sielos veidrodis, atspindintis mūsų tikrąjį veidą.

Jaunimas Europoje: atgaivinti viltį

 

Popiežius ragina Europos vyskupus drąsiau įsipareigoti Bažnyčios misijoje, ypač vardan jaunimo. Šventasis Tėvas laiške kreipėsi į Minske šiomis dienomis susirinkusius Europos Vyskupų konferencijų tarybos plenarinės asamblėjos dalyvius iš 45 Europos šalių. Popiežius per savo Valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną paprašė ganytojų toliau tiesti žemyno šalių pastoracinio bendradarbiavimo kelius, atsižvelgti į skirtingumus, plėsti solidarumo ir brolystės iniciatyvas ir padėti jaunimui, kad tikėjimo šviesoje atrastų savo pašaukimą krikščionių bendruomenėje ir visuomenėje.

Popiežius: Jei jaučiame sąžinės priekaištus – sveikstame

 

Nebijokime sakyti tiesą apie save, apie savo gyvenimą; išpažinkime nuodėmes Viešpačiui, prašykime atleidimo, - kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos liturgijoje skaitytą trumpą evangelisto Luko pasakojimą apie Erodo baimę.

Išgirdęs apie Jėzaus mokymą ir stebuklus, Erodas išsigando. Jis ką tik buvo nukirsdinęs Joną Krikštytoją, Sąžinės priekaištus dėl vieno nusikaltimo bandė nuslopinti kitu nusikaltimu. O štai dabar pasirodo Jėzus, apie kurį žmonės kalba, kad tai iš numirusių prisikėlęs Jonas Krikštytojas. Erodui neramu. Sąžinės priekaištai, tai ne šiaip atsiminimas, bet rimta žaizda, kurios neįmanoma užmiršti ar paslėpti.

Bažnyčios liturgijoje rugsėjo 26 dieną: pal. Paulius VI

 

Bažnyčios liturgija be kitų didžiųjų šventųjų rugsėjo 26 dieną mini pal. Paulių VI, vieną iš svarbiausių praėjusio amžiaus popiežių, kurio vaidmuo itin ryškus dabartiniame Pranciškaus pontifikate. Paulius VI, vairavęs Bažnyčią penkiolika metų iki 1978-ųjų, buvo pirmasis popiežius, skelbęs Bažnyčios mokymą Vatikano II Susirinkimo atsinaujinimo ir dialogo dvasioje. Jis mokė keliaudamas į visus žemynus, plėtė kontaktus tiek su katalikais, tiek su kitų religijų atstovais ir netikinčiaisiais, ėjo ekumeninių ryšių, visų prima su ortodoksais ir anglikonais, gerinimo keliu. Toje pačioje dvasioje Bažnyčios magisteriumą skelbė visi jo įpėdiniai iki dabartinių laikų.

Popiežiaus homilija. Viešpats mus lanko ir guodžia

 

Melskime Viešpatį, kad mums padėtų visada trokšti išganymo ir jo siekti, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Žodžio liturgiją, kalbančią apie Išrinktosios tautos išvadavimą iš tremties. Dievas aplankė savo tautą ir išvedė ją iš vergijos. Dievo apsilankymas yra esminis išganymo istorijos elementas. Dievas lanko savo žmones ir juos vaduoja.

„Kai Viešpats mus aplanko, pripildo mus džiaugsmo, suteikia mums paguodą. Tai, kaip sako psalmė, „džiaugsmas, pjūčiai atėjus”. Mes sėjome su ašaromis, o štai dabar Viešpats mums guodžia, suteikia mūsų sielai paguodą. Viešpaties paguoda tai ne vienkartinis įvykis, bet kiekvienam krikščioniui skirta dvasinės paguodos būsena. Visas Šventasis Raštas mums apie tai kalba“.

Dvidešimt penktasis eilinis sekmadienis

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė'. Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną'. Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui:

Popiežius trapistams: mylėkite maldą

 

Vienuolių bendruomenės ir jų sukaupti dvasiniai turtai visiems tikintiesiems liudija apie tai, „kas aukštybėse“ ir kviečiai santūriai gyventi savo kasdieninį gyvenimą, sakė popiežius Pranciškus šeštadienį priėmęs  250 vienuolių, priklausančių Griežtesnės regulos cistersų, tai yra trapistų, ordinui, dalyvaujančių savo generalinėje kapituloje. Popiežius juos kvietė visada atsiminti šv. Benedikto kvietimą būti uoliems maldoje ir kukliems kasdieniniame gyvenime.

„Reikia būti ne „profesionalais“ – neigiama prasme – bet įsimylėjusiais maldą, suprantančiais, kad išorinė ištikimybė jos praktikoms ir ją apsibrėžiančioms taisyklėms nėra pati savaime tikslas, bet yra priemonė, padedanti brandinti asmeninį ryšį su Dievu. Šitaip jūs tampate mokytojais ir liudytojais, aukojančiais Dievui šlovinio auką, meldžiatės  už Dievo tautą ir jos išganymą. Tuo pat metu jūsų vienuolynai tampa ypatingomis vietomis, kur galima surasti ramybę ir tikrą džiaugsmą“.

Lietuvos KOP kapelionas: Karių misija – pikta darantį sudrausti

AMI arba Tarptautinis karinis apaštalavimas yra organizacija, jungianti visus dirbančius karių sielovadoje, nebūtinai kapelionus, gali būti ir pasauliečiai, kurie pasišventę darbuojasi šitoje sityje. Romoje šiomis dienomis esame susirinkę į vadinamąją Generalinę asamblėją. Šiemetinio susitikimo tema yra „Grįžimas prie šaknų“ ir būtent kalbama apie Dešimties Dievo įsakymų, tai yra pačių fundamentaliausių katalikams nuostatų ir vertybių pritaikymą kasdieniame gyvenime. Kaip mes kasdieniame kariškame gyvenime galime laikytis tų Dešimties Dievo įsakymų. Labai turtingas prelegentų pasirinkimas, įdomios paskaitos. Ypatingai norėčiau paminėti Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininko kard. Gianfranco Ravasi paskaitą, kurioje jis kalbėjo apie teologinę formaciją tų, kurie darbuojasi karių sielovadoje ir apie Evangelijos pritaikymą, Taikos Evangelijos pritaikymą kariniam dvasingumui.

Bolivija: atsiskyrusių katalikų iššūkis Bažnyčiai

 

Viena iš svarbesnių popiežiaus audiencijų savaitės pradžioje buvo skirta Bolivijos vyskupams, jų vizito „Ad limina“ proga. Apie susitikime su popiežiumi svarstytą opią atsiskyrėliškų katalikų grupių temą amerikiečių katalikų naujienų portalui „Catholic National Reporter“ papasakojo Bolivijos episkopato vicepirmininkas, arkivyskupas Oscar Aparicio Cespedes.

Bolivijos katalikų ganytojai šias atsiskyrėlių grupes laiko schizminėmis arba „paralelinėmis bažnyčiomis“. Pasak Oscaro Aparicio Cespedeso, Cochabamba arkivyskupo, šios atsiskyrėliškos grupės išaugo Bažnyčioje, tačiau nėra bendrystėje su popiežiumi ir vyskupais. Ganytojas sakė, jog popiežius supranta, kad tai problema, kurią vyskupai turi spręsti.

Popiežius: kelia susirūpinimą kai kurių katalikų ksenofobija

 

Penktadienio vidudienį popiežius Pranciškus priėmė kelias dešimtis vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių iš visos Europos, savo šalyse atsakingų už migrantų sielovadą ir už pagalbą į jų šalis iš svetur atvykstantiems migrantams. Popiežiaus priimti asmenys dalyvavo Romoje vykusiame pasitarime, kurį surengė Europos Vyskupų konferencijų taryba.

„Masinės migracijos srautai, jų įvairovė ir sudėtingumas, sukėlė rimtą krizę ir atskleidė, kad yra nepakankamos lig šiol taikytos migracijos politikos bei migrantų apsaugai priimtos tarptautinės konvencijos“, sakė popiežius Pranciškus, tuo pat metu pabrėždamas, kad Bažnyčia turi likti ištikima savo misijai „mylėti Jėzų Kristų visuose vargšuose ir atstumtuose žmonėse“. Šiai kategorija, sakė popiežius, tikrai priklauso migrantai ir pabėgėliai.

Popiežiaus artumas, auka ir malda už Meksiką ir Karibų salų gyventojus

 

Popiežiaus Pranciškaus malda už Meksikoje ir Karibų salose nukentėjusius nuo stichinių nelaimių palydi socialinio tinko Instagram paskyroje patalpintą nuotrauką: popiežiaus, per bendrąją audienciją, rugsėjo 20 dieną, žvelgiantį į meksikiečių maldininkų jam į Vatikaną atvežtą Gvadalupės Marijos atvaizdą. Tos pačios audiencijos metu Šventasis Tėvas kalbėjo apie savo artumą ir maldą meksikiečiams, nukentėjusiems nuo stipraus žemės drebėjimo. Instagram paskyroje skelbiamoje popiežiaus maldoje, išverstoje į keletą kalbų, minimi ir stiprių uraganų nuniokotų Karibų salų gyventojai :

„Skausmo paženklintu laikotarpiu melskimės Dievui už brangius Meksikos ir Karibų salų žmones. Mūsų Gvadalupės Motina tebūna arti jų visų“.

„Eikite ir jūs į vynuogyną“ (Mt 20, 7)

 

Rugsėjo paskutinio sekmadienio Evangelija palyginimu apie vynuogyno darbininkus mums primena, kokia gali būti didi ir ekstravagantiška Dievo malonė. Tiesa, Dievas pirmiausia yra teisingas, bet Jo gailestingumo malonė viršija visas mūsų proto suvokimo ribas. Jėzus, kalbėdamas apie šeimininko keistą dosnumą laukų darbininkams, vieniems nešusiems visos dienos kaitrą, o kitiems prisijungus tik į darbų pabaigą, primena beribę Dievo meilę ir begalinį dosnumą. Štai čia susitinka Dievo ir žmogaus gyvenimo buhalterijų skirtumai.

Popiežius: Jėzus tave pakvies, jei išpažinsi, kad esi nusidėjėlis

Jei nori sutikti Jėzų – išpažink, kad esi nusidėjėlis. Tai mums sako ketvirtadienio liturgija, minėdama šv. Matą, buvusį muitininką, kuris tapo Jėzaus apaštalu ir evangelistu. Šv. Mortos namų koplyčioje ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie šio didžiojo Jėzaus liudytojo atsivertimo istoriją, kurią šiandien girdėtame Evangelijos skaitinyje papasakojo pats Matas ir kurią labai įtaigiai pavaizdavo garsusis italų tapytojas Caravaggio.

Popiežius Nepilnamečių apsaugos komisijai: nepatenkinsiu nė vieno malonės prašymo

 

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Popiežiškąja nepilnamečių apsaugos komisija. Jos nariams sakytoje kalboje popiežius pripažino, kad Bažnyčia per vėlai suvokė klero lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius problemą, o kadangi per vėlai ją suvokė, dėl to vėlavo ir priemonės jai spręsti. Tačiau, ačiū Dievui, Bažnyčioje atsirado pranašų, kurie padėjo aiškiai suvokti šios problemos rimtumą. Popiežius taip pat paminėjo sunkumus, su kuriais susiduria tokių bylų sprendimas. Yra bylų, kurios nejuda pirmyn. Dėl to siekiama įdarbinti daugiau specialistų, kurie tirtų šiuos atvejus. Jei nusikaltimas aiškiai įrodytas, to gana, kad būtų galima neleisti apskųsti nuosprendžio. Ne tiek dėl pasibjaurėjimo šiais atvejais, kiek dėl to, kad šiuos nusikaltimus įvykdęs asmuo yra ligonis. Jis gailisi ir sulaukia atleidimo, o po dejų metų vėl daro tą patį. Dėl to, labai ryžtingai pasakė popiežius, nepatenkinsiu nė vieno malonės prašymo. (Vatikano radijas)

Popiežius: Išsivadavimas iš mafijų eina per naujos pilietinės sąžinės suformavimą

 

Popiežius ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos Respublikos parlamentinės kovos su mafija komisijos narius su artimaisiais.

Atsakydamas į komisijos pirmininkės sveikinimą, Šventasis Tėvas visų pirma pagerbė atminimą visų, kurie kovoje su mafija sumokėjo gyvybės kainą. Popiežius ragino komisijos narius ir toliau su pasiaukojimu ir atsakomybe kovoti prieš organizuotą nusikalstamumą vardan visų gerovės.

Minske – visos Europos katalikų vyskupų asamblėja

Minskas rusėjo pabaigoje taps laikinąja Europos katalikų vyskupų tarybos sostine. Minsko arkivyskupo Tadeuszo Kondrusiewicziaus kvietimu, Europos vyskupų konferencijų taryba Minske rugsėjo 27 - spalio 1 dienomis surengs savo metinę plenarinę asamblėją. Joje dalyvaus visų Europos žemyno vyskupų konferencijų atstovai iš 45 kraštų.

Europos episkopatų vadovai pirmą kartą rengia asamblėją Baltarusijoje. Asamblėja suteiks proga žemyno vyskupams susitikti su Baltarusijos katalikų bendruomene ir kartu su ja švęsti kelias svarbias istorines sukaktis: Pirmą Minsko miesto vardo paminėjimą prieš 750 metų Nestoro kronikoje ir pirmos knygos baltarusių kalba, Šventojo Rašto, išspausdinimo 500 metų jubiliejų.

Popiežiaus homilija. Nepraeik pro kenčiantį žmogų, įsijausk į jo skausmą

 

Viešpats tesuteikia mums malonę būti gailestingais, padėti gyvenime sutinkamiems kenčiantiems žmonėms, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje. Šios dienos Mišių Evangelijoje šv. Lukas pasakoja apie mirusio vienturčio našlės sūnaus pagydymą prie Najino miesto vartų. Pamatęs laidotuvių eiseną ir mirusio sūnaus verkiančią motiną, Jėzus jos pagaili, prieina ir prikėlęs mirusį sūnų sugrąžina jį motinai. Homilijoje komentuodamas šią sceną popiežius ją išskaidė į tris momentus: „pagailėti“, „prieiti“, „atiduoti“.

Popiežius įsteigė naują akademinį institutą šeimos klausimams

 

Popiežius įsteigė naują akademinį institutą šeimos klausimams: Popiežiškąjį teologinį šv. Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos mokslų institutą. Pagal popiežiaus Pranciškus Apaštališkąjį laišką motu proprio „Summa familiae cura“, naujas popiežiškas mokslų institutas pakeičia ligi šiol egzistavusį Šv. Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų institutą, kartu nustojo galioti pastarojo steigiamasis Apaštališkasis laiškas „Magnum matrimonii sacramentum“. Popiežius suteikė naują juridinį pavidalą institutui tam, kad pratęsiant toliaregišką šv. Jono Pauliaus II intuiciją, į santuokos ir šeimos klausimus būtų atsiliepiama dar vaisingiau vadovaujantis pastoracine perspektyva ir atsižvelgiant į žmonijos žaizdas.

Vyskupas K. Kėvalas – Telšių ordinaras

 

Popiežius Pranciškus patenkino vyskupo Jono Borutos SJ įteiktą prašymą jį atleisti iš pastoracinio vadovavimo Telšių vyskupijai. Jo vietoje Telšių vyskupo ordinaro pareigas perima vysk. Kęstutis Kėvalas, ligi šio buvęs vyskupijos koadjutorius. Šventojo Tėvo sprendimas paskelbtas pirmadienį, rugsėjo 18 dienos vidudienį, Vatikane ir Telšių vyskupijoje, Lietuvoje.

Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas

Telšių vyskupas ordinaras K. Kėvalas gimė Kaune 1972 m. vasario 17 d. Baigęs vidurinę mokyklą nuo 1990 m. iki 1992 m. studijavo Kauno technologijos universitete, Radioelektronikos fakultete.1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur studijavo filosofiją ir teologiją iki 1997 m. Tais pačiais metais studijas tęsė Šv. Marijos seminarijoje Baltimorėje, JAV, kur įgijo Teologijos licenciato laipsnį ir 2000 m. birželio 29 d. buvo įšventintas kunigu Kauno arkivyskupijai.

Powered by BaltiCode