Ką reiškia krikščionių tikėjimas amžinuoju gyvenimu

 

Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo. Šiuos žodžius tariame per kiekvieno sekmadienio liturgiją kalbėdami Didįjį tikėjimo išpažinimą. Tačiau ar iš tikro šio prisikėlimo laukiame? Ir amžinojo gyvenimo? Statistiniai duomenys rodo, jog daugybė krikščionių, taip pat besilankančiųjų bažnyčioje, tikėjimo amžinuoju gyvenimu yra atsisakę ar bent laiko tai gana nepatikimu dalyku. Skaičiai atrodytų dar liūdniau, jei įsileistume į tokius klausimus kaip štai šis: ar tokiam laukimui mūsų gyvenime tenka koks nors praktinis vaidmuo? Ar galimybę gyventi amžinai laikome paguodžiančia ir gražia, ar tai mums lieka labai miglota bei netikra, maža to, gal net negeidautina? Hansas Ursas von Balthasaras taip apibūdino šį klausimą: „Atrodo, tartum šiuolaikiniam žmogui kažkas būtų perpjovęs sausgysles, kad jis nebegalėtų bėgti ankstesnio tikslo link, tartum jam būtų pakirpti sparnai, būtų sunykusi dvasinė transcendencijos juslė. Kodėl taip atsitiko?“. Žinoma, dėmesio, priešingai, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, gyvenimui anapus mirties nestokojama ir šiandien. Ir šiandien tebėra gyvas noras vėl pamatyti mylimus žmones; nuojauta, kad teismas gali egzistuoti ir kad man kada nors gali tekti prieš jį stoti, neišvengiamai nusmelkia mus tada, kai rengiamės daryti tai, ką patys laikome neteisinga.

Ką turėtume žinoti apie šventųjų gerbimą

 

1. Šventųjų gerbimui Bažnyčioje kelią atvėrė kankiniai

Kanonizacijos pirmaisiais krikščionybės amžiais nevyko, buvo gerbiami persekiojimų metu nukankinti krikščionys. Saugant kankinių atminimą fiksuota kankinystės data, darbai  (kuo žmogus labiausiai pasižymėjo), kankinystės aprašymas ir vieta (kur jį galima pagerbti). Kankiniai buvo gerbiami ne ten, kur gimė, o kur mire. Tai atspindi lotyniškas posakis – sanguine mutavit patriam – per kraują pakeitė tėvynę.

Visi Šventieji

 

Šventumas – tai Dievo mums duotas pašaukimas, skirtas ne kai kuriems išskirtiniams asmenims, bet kiekvienam iš mūsų. Tai visuotinis pašaukimas, kuriuo esame kviečiami dalytis ir juo gyventi. Mes gyvename drauge, padėdami vieni kitiems ir eidami tuo pačiu keliu, mėgindami jame atpažinti tai, ką Viešpats Jėzus išsakė savo palaiminimuose. Palaiminti mes…

Kiek lietuvių tiki reinkarnacija, palaiko abortus ir vienalytes santuokas?

 

Amerikiečių tyrimų institutas „Pew Research Center“ spalio 29 dieną paskelbė analizę apie tai, kaip Vakarų ir Rytų europiečiai skiriasi religija bei socialinėmis pažiūromis.

Nurodoma, kad 2015-2017 metų laikotarpiu 34 Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse buvo apklausta beveik 56 tūkstančiai įvairaus amžiaus pilnamečių asmenų. Tyrėjai bandė „nufotografuoti“ ne vien šių šalių visuomenių religingumą, bet ir sąsajas su kai kuriomis temomis, dėl kurių pastaraisiais metais buvo plačiai ir aštriai polemizuojama.

Nėra tobulos šeimos, nes nėra tobulo žmogaus

 

Iš netobulų šeimų vis tiek sklinda geroji žinia – džiaugsmas pasauliui! Apie tai mąstau prisimindama devintąjį Pasaulio šeimų susitikimą, vykusį Dubline rugpjūčio mėnesį. Katalikų Bažnyčia kas trejus metus organizuoja milžiniško dydžio penkių dienų renginius šeimoms. Tris dienas vyksta kongresas, jame įvairių sričių pasaulinio lygio specialistai kalba šeimos klausimais. O renginio kulminacija prasideda ketvirtos dienos vakare – šeštadienį, kai šeimos susirenka į Šeimų festivalį, kas kartą nustebinantį savo programa (Dubline pasirodė River Dance, Andrea Bocceli bei... kurčiųjų ir „Didelių vilčių“ (benamių) chorai). Festivalyje apie kasdienį savo gyvenimą visada kalba penkios šeimos iš penkių žemynų. O viską vainikuoja sekmadienio šv. Mišios su popiežiumi! Dalijuosi keliomis mane palietusiomis mintimis iš šios šeimų šventės.

Kun. A. Toliatas: menas liečia širdis

 

„Pirkti paveikslus ir laikyti juos namuose manęs nedomina, tačiau kaip aš norėčiau, kad Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kuri dabar atgimsta Vilniaus centre, būtų meno kūrinių ir žmonės galėtų jais gėrėtis“, – apsilankęs sekmadienį Vilniuje uždaromoje „ukrainietiškojo Saukos“ Igorio Gubskio parodoje sakė kunigas Algirdas Toliatas.

Kunigas pripažįsta, kad menas liečia žmonių širdis, todėl provokuoja dvasinius ieškojimus ir padeda rasti atsakymus.

Pranciškoniškosios šeimos šventieji. Pal. Marija Restituta Kafka

 

Spalio 29 d. minime pal. Mariją Restitutą (Heleną) Kafką. Ji gimė 1894 metais batsiuvio ir gėlių pardavėjos šeimoje ir gavo pasaulietinį vardą Helena. Kai Helenai Kafkai buvo dveji metai, ji su tėvais išsikėlė į Vieną. Jaunystėje ją kankino mikčiojimas, todėl ilgą laiką ji buvo pasišventusi tylėjimui. Helena Kafka dirbo virėja, vėliau – slaugytoja pranciškonių vienuolių globojamoje ligoninėje Lainze. 1914 metais įstojo į „Krikščioniškos meilės pranciškonių“ kongregaciją ir pasirinko vienuoliškąjį Marijos Restitutos vardą. Vėliau ji tarnavo Vienos ligoninės operacinėje, kur buvo mylima už savo draugiškumą ir energingą charakterį.

Pranciškaus homilija užbaigiant Sinodą: „Tęskime Dievo darbą Dievo būdu“

 

Nėra krikščioniška laukti kol ieškantys broliai pasibels į duris: turime patys eiti pas juos, nešdami ne save, bet Jėzų. Jis mus siunčia, kaip savo mokinius, padrąsinti ir pakelti savo vardu. Siunčia kiekvienam pasakyti: „Dievas tave prašo, kad leistum Jam tave mylėti“. Tačiau kiek kartų vietoj šios išlaisvinančios išganymo žinios nešėme save pačius, savo „receptus“, savąsias Bažnyčios „etiketes“.

Dvasinė trumparegystė

 

Žmonės gyvenimo paribyje. Vienas iš tokių – aklas elgeta Bartimiejus. Jis sėdėjo šalikėlėje, kai Mokytojas su mokiniais ėjo keliu. Neregys dėl savo negalios buvo atsidūręs už gyvenimo borto, o pasaulio Gelbėtojas visada esti savo meilės viršūnėje. Todėl artėjanti judviejų akistata mums byloja, kad turi įvykti kažkas svarbaus, nes, kai Dievas sutinka savo kūrinį, įsmeigusį vidinį žvilgsnį į Jį, pradeda trūkinėti aklumo  kalėjimo sienos, nes iš žmogaus vidinių gelmių ima nesulaikomai veržtis malonės banga, kurios sukėlėjas yra pats Viešpats...

„Dievas nekuria broko“

 

Vatikane vykstant Vyskupų sinodui „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“ kviečiame įsiklausyti į jaunimo liudijimus, skambėjusius popiežiaus vizito Lietuvoje savaitgalį. Studentė Gintarė Krutinytė pasakoja apie patyčias, prasmės paieškas ir supratimą, kad gyvena vertingą gyvenimą.

Aš esu Gintarė, dabar man 22 metai, bet labai gerai atsimenu momentą, kai dar būdama kokių 12, mokykloje pradėjau ieškoti prasmės. Tai nutiko per matematikos pamoką. Mane stačiai ištiko klausimas: „Kam man gyvenime reikalinga ta Pitagoro teorema? Ir apskritai, kokia prasmė gerai mokytis?“

Popiežiaus katechezė apie Dievo įsakymą „Nesvetimauk!“

 

Mūsų katechezių apie Dešimt Įsakymų kelyje šiandien pasiekėme Šeštąjį Žodį, kuris susijęs su jausmų ir lytiškumo (seksualumo) matmeniu ir sako: „Nesvetimauk!“, – kalbėjo popiežius Pranciškus spalio 24 d. bendrojoje audiencijoje šv. Petro aikštėje. Šis įsakymas, pasak jo, pirmiausia byloja apie ištikimybę, mat be ištikimybės ir lojalumo joks žmogiškas santykis nėra autentiškas.

Popiežius priėmė armėnų patriarchą Karekiną II

 

Spalio 24 dienos pavakare popiežius Pranciškus priėmė visų armėnų katolikosą ir patriarchą Karekiną II su palyda. Patriarchas jau keletą dienų lanko armėnų bendruomenes Italijoje, taip pat susitiko su Milano arkivyskupu Mario Delpini. Ta proga Karekinas II prisiminė savo susitikimus su šv. Jonu Pauliumi II, su Benediktu XVI ir su Pranciškumi.

Prancūzų filosofas: krikščionybė gali padėti žmonijai išbristi iš krizės

 

Philippe Capelle-Dumont (g. 1954) yra prancūzų filosofas ir katalikų kunigas, metafizikos, fenomenologijos ir teologijos specialistas. Buvęs ilgametis Paryžiaus Katalikų instituto Filosofijos fakulteto dekanas, šiuo metu yra Strasbūro universiteto Katalikų teologijos fakulteto profesorius, taip pat Prancūzijos Katalikų akademijos prezidentas. Argentinos Katalikų universiteto garbės daktaras. 35 knygų ir kelių šimtų mokslinių straipsnių autorius. Pasaulyje pripažintas M. Heideggerio tyrinėtojas, jis taip pat yra vienas iš ryškiausių filosofijos ir teologijos santykių specialistų.

Popiežiaus pamaldų programa ateinantiems trims mėnesiams

 

Šventojo Sosto ceremonmeistris prel. Guido Marini paskelbė popiežiaus Pranciškaus liturginį kalendorių ateinantiems trims mėnesiams.

Lapkričio pradžioje Bažnyčia meldžiasi už mirusius tikinčiuosius. Vėlinių dienos, lapkričio 2-osios, popietę popiežius Pranciškus aplankys Romos naująsias kapines – Cimitero Laurentino – esančias miesto pietiniame pakrašty, ir 16 val. Romos laiku aukos Mišias už mirusius. Lapkričio 3 d. rytą popiežius Pranciškus Vatikano bazilikoje aukos Mišias už mirusius kardinolus ir vyskupus.

Powered by BaltiCode