Vatikanas Velykų pirmadienį pranešė apie 88-erių popiežiaus Pranciškaus mirtį.
Dar Velykų sekmadienį popiežius sveikino minias Vatikane, Šventojo Petro aikštėje, nors vis dar sveiko po sunkios ligos.
„Brangiausi broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – sakoma kardinolo Kevino Farrello (Kevino Farelo) pareiškime, kurį Vatikanas paskelbė platformoje „Telegram“.
„Šį rytą 7 val. 35 min. (vietos, 8 val. 35 min. Lietuvos laiku) Romos vyskupas Pranciškus grįžo į Tėvo namus“, – teigiama pranešime.
„Visas jo gyvenimas buvo pašvęstas tarnystei Viešpačiui ir Jo Bažnyčiai. Jis mokė mus ištikimai, drąsiai ir su meile gyventi pagal Evangelijos vertybes, ypač vargingiausių ir labiausiai atstumtųjų labui. Didžiai dėkingi už jo, kaip tikro Viešpaties Jėzaus mokinio, pavyzdį pavedame popiežiaus Pranciškaus sielą begalinei gailestingajai Triasmenio Dievo meilei, – rašoma jame.
Anksčiau šiais metais Pranciškus du kartus buvo priartėjęs prie mirties, kai sirgo plaučių uždegimu.
Pranciškus, kuris sirgo lėtine plaučių liga ir kuriam jaunystėje buvo pašalinta dalis vieno plaučio, vasario 14 dieną buvo paguldytas į Gemelli (Džemelio) ligoninę dėl kvėpavimo takų krizės, kuri išsivystė į pneumoniją, apėmusią abu plaučius.
Ligoninėje jis praleido 38 dienas, kol kovo 23-iąją buvo išleistas.
Velykų sekmadienį iš Šventojo Petro bazilikos balkono jis palinkėjo miniai „Laimingų Velykų“, o tradiciniame palaiminime „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) paragino siekti minties laisvės ir tolerancijos.
Tada jis prieš tūkstančius susirinkusiųjų surengė netikėtą pasivažinėjimą popiežiaus automobiliu po aikštę, sulaukdamas audringų šūksnių ir plojimų.
Pranciškus, kuriam buvo įsakyta du mėnesius ilsėtis ir vengti viešų reikalų, Didžiąją savaitę turėjo vienintelį oficialų vizitą – lankėsi Romos kalėjime.
Jis netgi praleido tradicinį kojų plovimo ritualą, o po apsilankymo kalėjime žurnalisto paklaustas, kaip mato šią Velykų savaitę, būdamas dabartinės būklės, besišypsantis popiežius atsakė silpnu ir trūkčiojančiu balsu: „Aš ją išgyvenu, kaip tik galiu.“
Energingas reformatorius
Buvęs kardinolas Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas) buvo išrinktas penktuoju 2013 metais vykusios konklavos, kuri buvo sušaukta atsistatydinus popiežiui Benediktui XVI, balsavimu.
Pranciškaus mirtis reiškia, kad bus inicijuojamos šimtmečių senumo tradicijos, kurių kulminacija taps kardinolų konklavos susirinkimas, rinksiantis įpėdinį.
Pranciškus buvo pirmasis jėzuitas, vadovavęs beveik 1,4 mlrd. pasaulio katalikų, ir pirmasis iš Šiaurės ar Pietų Amerikos.
Buvęs Buenos Airių arkivyskupas, mėgęs futbolą, Pranciškus siekė sukurti atviresnę ir užjaučiančią Bažnyčią.
Jis tvirtai gynė socialinį teisingumą, migrantų teises, kalbėjo apie aplinkosaugą, taip pat vykdė valdymo reformas ir kovojo su dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo skauduliu, apėmusiu Bažnyčią.
Energingas reformatorius įkvėpė platų katalikų pamaldumą, bet piktino tradicinės krypties šalininkus.
Kritikai jį kaltino kėlus doktrininę painiavą ir nesugebėjus apginti tradicinių katalikų įsitikinimų tokiais klausimais kaip abortai ir skyrybos.
Pranciškaus noras pasirinkti kitokį kelią buvo akivaizdus iki pat pabaigos – jis pasirinko būti palaidotas ne Šventojo Petro bazilikoje, o Romos Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje.
Jis taps pirmuoju popiežiumi per daugiau nei 100 metų, kuris bus palaidotas ne Vatikane.
Pranciškus taip pat atsisakė tradicijos, pagal kurią popiežiai turi tris karstus, o pasirinko būti palaidotas tik viename, pagamintame iš medžio ir cinko, kad atspindėtų jo, kaip kuklaus ganytojo, vaidmenį.
Vatican News nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
